Audronius Ažubalis

Ažubalis apgailestauja, kad Lietuva neboikotavo ES iniciatyvų dėl Astravo AE

(atnaujinta 20:11 2020.02.18)
Anot parlamentaro, drąsos stoka ir politikų neveiksnumas pasireiškia tiek užsienio, tiek vidaus politikoje

VILNIUS, vasario 18 — Sputnik. Partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" narys Audronius Ažubalis teigė, kad Lietuvos politika tapo neveiksni, pranešė partijos spaudos tarnyba.

"Lietuvos politikoje įsigalėjusi veiksmo negalia ir tai aiškiai matome savo kasdienybėje. Apie tai galima kalbėti daug, <…> štai kone dešimtį metų Lietuva taip ir neišdrįso Europos Vadovų Taryboje ištarti keleto labai svarbių ir drąsos reikalaujančių teiginių", — pareiškė Ažubalis.

Anot politiko, tokiais teiginiais turėtų tapti Lietuvos ultimatumas Astravo AE statybos atžvilgiu. Ažubalis mano, kad Lietuva turėjo atsisakyti remti įvairias Europos iniciatyvas, jei ES neišreikš solidarumo su Lietuva dėl iš Astravo kylančios "saugumo grėsmės".

Be to, pasak politiko, Lietuva turėtų užimti principingesnę poziciją dėl Europos Sąjungos subsidijų, o ne laukti, kol biudžetas bus suderintas Europoje pagal jos taisykles.

Ažubalis taip pat pažymėjo, kad apie drąsos poreikį vyriausybėje liudija nesibaigiančios diskusijos dėl švietimo reformos. Jis pabrėžė, kad šiuolaikiniai politikai daro pokyčius, tačiau niekas tarp jų nekelia klausimo, vardan ko ta visa reforma, kokį žmogų ketinama išugdyti. Jo nuomone, niekas nedrįsta pasakyti, kad be dorovinio auklėjimo į šį klausimą atsakyti neįmanoma.

"Aišku, kad valstybė tampa neutrali jos piliečių dorovės ir moralinių orientyrų atžvilgiu. Jei tikimasi, kad tautos moralinės nuostatos "susitvarkys savaime" pagal kažkokius rinkos dėsnius, tai pražūtingai klystama", — teigė jis.

Pasak Ažubalio, politikai mano, kad teisinė valstybė ir laisvoji rinka duos atsakymą į šį ir kitus klausimus. "Mokyklose ir aukštesnėse mokymosi institucijose nevyksta dorovinis ugdymas — visi Lietuvoje esame "laisvi" gyventi pagal savo gėrio sampratas", — rašo konservatorius.

Vilniaus požiūris į Astravo AE

Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent tuo nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai iš tarptautinių institucijų ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Subsidijų mažinimas

Anksčiau paaiškėjo, kad 2021 m. Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims. Tai palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujo biudžeto yra nepriimtini.

ES biudžeto 2021–2027 m. projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Subsidijos Lietuvai gali sumažėti 27 procentais.

Tegai:
Astravo AE, Lietuva, Audronius Ažubalis
Dar šia tema
Seimas Astravo AE pavadino "grėsme" pačiai Baltarusijai
Minskas pagrasino sankcijomis už Astravo AE eksploatacijos pradžios terminų nesilaikymą
Ekspertas: Lietuva niekada nesutiks atsisakyti kalbų apie Astravo AE
Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka

Lemiama kova dėl "Nord Stream 2". Kokią grėsmę kelia projektui Baidenas 

(atnaujinta 08:58 2020.11.29)
Baidenas dar nepersikėlė į Baltuosius rūmus, o JAV vadovybė jau skambina Europos įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream – 2" statybose, reikalaudama atsisakyti projekto

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Vokiečiai yra labai nepatenkinti JAV elgesiu: naująsias priemones prieš "Nord Stream – 2" jie vadina griežčiausiomis iš visų sankcijomis. Jas įgyvendins demokratas, ne kartą išreiškęs itin neigiamą požiūrį į dujotiekį. Ar Baidenas galės visiškai užblokuoti vamzdį — Natalijos Dembinskojos straipsnyje RIA Novosti.

Pavojaus varpai

Trampo pasirašyti dokumentai įsigalios sausio mėnesį, o įmonėms, kurios į Rusijos vamzdyną investavo mažiausiai milijoną dolerių, bus taikomi apribojimai. Tai paveiks ir tuos, kas užsiima logistika.

"Gazprom" patikino, kad "Nord Stream – 2" gavo finansavimą iš partnerių dar prieš paskelbiant sankcijas. Kaip paaiškino bendrovės vadovo pavaduotojas Aleksandras Medvedevas, "Engie", "OMV", "Shell", "Uniper" ir "Wintershall" spėjo pervesti pinigus, o lėšos jau buvo nukreiptos pagal paskirtį. Vokietijos "Uniper" pabrėžė, kad šalis patvirtino savo paramą projektui, remdamasi jo svarba tiekimo saugumui.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Tačiau Vašingtonas iš visų jėgų stengiasi to išvengti. Didžiausia Vokietijos naujienų agentūra DPA, remdamasi šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, praneša, kad amerikiečiai skambina projekto dalyviams su "įspėjimais".

"Jungtinės Valstijos nenori taikyti sankcijų Europos įmonėms. Skelbiame apie šiuos raginimus, kad perspėtume ir suteiktume laiko pasitraukti (iš projekto). Šio vamzdyno nebus", — agentūrai sakė šaltinis.

Laiko patikrinta taktika. Po pirmojo sankcijų paketo Šveicarijos "Allseas" paskelbė sustabdanti vamzdžių klojimą. Tačiau Vašingtonas neatsižvelgė į tai, kad Rusija turi savo vamzdžių klojimo pajėgumus. Todėl statybos beveik baigtos.

Vokietijai amerikiečių grasinimai kelia nemalonių netikėtumų. "Toks požiūris yra visiškai nepriimtinas sąjungininkų tarpe. <...> JAV ekstrateritorinės sankcijos yra nepriimtinas kišimasis į tarptautinę teisę", — pabrėžė Vokietijos ekonomikos Rytų komiteto vadovas Oliveris Hermesas.

Vokiečiai panikoje

Skambučiai su grasinimais tik patvirtino vokiečių baimes: pasikeitus valdžiai Vašingtone, neverta tikėtis, kad retorika sušvelnės. Ateinančiais mėnesiais Baidenas "planuoja dar labiau užveržti varžtus", kad projektas su trijų milijardų eurų Vokietijos investicijomis visiškai žlugtų, rašo Vokietijos leidinys "Bild".

Nord Stream-2
© Photo : Nord Stream / Axel Schmidt

Ypač įspūdingas JAV ketinimas taikyti sankcijas draudimo ir sertifikavimo įmonėms, kurios dirba su Rusijos verslu ir teismais. Nors darbotvarkėje nėra jokių apribojimų Vokietijos valdžios institucijoms, Baidenas gali palaidoti beveik baigtą "Nord Stream-2", teigia laikraštis.

Dėl naujų sankcijų jau susitarta kongrese ir jos bus įtrauktas į 2021 metų gynybos biudžeto pakeitimus. Ankstesni apribojimai, žinoma, nebus panaikinti.

"Galų gale draudikai nedrįs atlyginti dujotiekio užbaigimo metu patirtos žalos, o sertifikavimo įmonės negalės įvertinti suvirintų vamzdžių patikimumo prieš dujų pateikimą į Vokietiją. Jei Trampas nespės, tai padarys Baidenas", — aiškina RIA Novosti nepriklausomas pramonės ekspertas, ekonomistas Leonidas Chazanovas. 

Susitvarkyti reikalus

Nors spaudimas europiečiams didėja, o Baltieji rūmai perejo prie visiško šantažo, panikuoja ne visi.

Vamzdžių klotuvas Akademik Čerskij
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Amerikos pramonė yra labai priklausoma nuo Senojo pasaulio rinkos, o Vašingtono bandymai užkirsti kelią dujotiekio užbaigimui gali sukelti visos Europos Sąjungos ir atskirų jos narių atsakomųjų sankcijų bangą. Be to, šiuo atveju amerikiečiai automatiškai praranda savo politinius sąjungininkus NATO", — teigia Chazanovas.

Yra dar vienas dalykas: Baidenas pirmiausia turi spręsti vidines problemas, o tai užtruks ilgai. Amerikos ekonomikos būklė yra baisios buklės. Antrąjį ketvirtį BVP žlugo 33 proc. Ekonomistai pripažino pandemiją kaip rimčiausią grėsmę šaliai nuo Didžiosios depresijos. Visi ankstesni nuosmukiai ir karai Irake padarė mažiau žalos.

Svarstomas dar vienas paketas, kurio vertė siekia 2,5 trln. USD. Tai yra ir papildomos išmokos bedarbiams, parama mažam ir vidutiniam verslui. Spausdinimo mašinos paleidimas žada beveik 10% JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, Baideno administracija neturės laiko "Nord Stream-2".

Anksti laidoti

Nereikėtų pamiršti ir ekonomiškai objektyvių veiksnių: Rusijos dujotiekio dujų paklausa vis dar yra didelė, o kainų kritimas Europos neatidėliotinų priemonių rinkoje prieš žiemą tai įtikinamai patvirtina.

"Nuo rugpjūčio dujų gamyba Rusijoje didėja, spalį pagaminta beveik 63 mlrd. kubinių metrų kuro, tai yra 13 proc. daugiau nei rugsėjį ir net daugiau nei 2019 metų spalį. Tai rodo paklausos augimą, pirmiausia užsienyje", — teigia "Alpari" informacijos ir analitinio centro vadovo pavaduotoja Natalija Milčiakova.

Neigiamu Baideno pirmininkavimo aspektu laikoma Baideno energetikos politika, vadinamasis žaliasis kursas. Demokratai planuoja išleisti 2 trln. JAV dolerių perėjimui prie švarios energijos iki 2035 metų,  o iki 2050 m. — kad išmetamų teršalų kiekis būtų lygus nuliui. Tačiau ir Rusijai naudinga žalia energija: "Nord Stream–2" tinka ne tik gamtinėms dujoms, bet ir vandeniliui. Europoje kuro vandenilio pagrindu paklausa yra potencialiai labai didelė.

"Be to, naujajai administracijai visiškai nereikia konflikto su europiečiais. Po inauguracijos Baidenas turės atkurti sugadintus santykius su Europos Sąjunga, o visų pirma su Vokietija, nes kitaip NATO kovinių pajėgumų stiprinimas bus neįmanomas", — priduria Milčiakova.

Beje, JAV taip pat abejoja, ar naujasis Baltųjų rūmų vadovas įvykdys viską, ką žadėjo Rusijos dujotiekio atžvilgiu. Kaip tikina buvęs Virdžinijos valstijos senatorius Ričardas Blekas, Baidenas mieliau derėsis su Maskva dėl "tylaus" statybų užbaigimo. Ir mainais bandys susitarti dėl naudos Vašingtonui.

Tegai:
Džo Baidenas, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Žiniasklaida: sankcijos prieš "Nord Stream-2" smogs Lenkijai ir Danijai  
Ekspertas: JAV ras naujų priežasčių daryti spaudimą "Nord Stream-2"
Kada Rusija užbaigs "Nord Stream-2" statybas
Žiniasklaida: JAV grasina sankcijomis projekto "Nord Stream-2" dalyviams
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis
Europos parlamentas

EP siekia suvienodinti rinkimų taisykles visose ES šalyse

(atnaujinta 15:07 2020.11.28)
Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos reformuoti šios institucijos rinkimų taisykles, suvienodinant jas visoje Europos Sąjungoje

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje, praneša VRK.  

EP rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Pabrėžiama, kad Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą "kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją".  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

Tegai:
Parlamento rinkimai, Europos Parlamentas
Vakcina nuo koronaviruso

Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą

(atnaujinta 14:43 2020.11.29)
Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžioji Britanija, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie vakcinų kūrimą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Džordžo Meisono universiteto Sisteminės biologijos mokyklos profesorė Anča Baranova mano, kad tik gamybos pradininkai galės atlikti išsamius klinikinius savo vakcinų prieš COVID-19 tyrimus, o tie, kas pradės vėliau, paprasčiausiai negalės išbandyti savo vakcinos masinio kitų vakcinų fone, praneša RIA Novosti.

"Klinikiniai vakcinų tyrimai labai greitai pasidarys nepaprastai sunkūs. Kodėl? Kai asmuo pradeda tyrimą, jis pasirašo sutartį, kad jie bus stebimi šešis mėnesius. Teisingų bandymų metu turėtų būti eksperimentinė grupė ir kontrolinė grupė. Dabar įsivaizduokite, kad žmonės nuėjo į bandymą ir pateko į grupę, kuriems skiriamas placebas. Tuo tarpu  prasideda bendra vakcinacija. Kaip žmogus jausis? Tikriausiai jis norės atsisakyti testų ir pasiskiepyti, ir tai yra jo teisė", — sakė ji.

Be to, pasak jos, masinės vakcinacijos metu visuomenėje padidėja imunitetą turinčių žmonių procentas, tai yra, sumažėja sergamumas.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Георгий Зимарев

"Kaip vertinti vakcinos poveikį? Tai nepaprastai sunku. Klinikiniai vakcinos tyrimai konkuruos su masine vakcinacija. Todėl įmonės, kurios pirmosios dalyvavo vakcinų testavime, greičiausiai susidaro tiksliausią vaizdą apie savo vakcinų veiksmingumą." — pažymėjo Baranova.

Ekspertė pažymėjo, kad be Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos, Kuba ir Kazachstanas paskelbė apie savo vakcinų kūrimą.

Rugpjūtį Rusijos sveikatos ministerija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną COVID-19 profilaktikai, kurią sukūrė Gamalėjaus nacionalinis epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centras. Ji buvo pavadinta "Sputnik V". Vakcina yra pagrįsta gerai ištirta ir patvirtinta žmogaus adenovirusinio vektoriaus platforma, kurios svarbūs privalumai yra saugumas, veiksmingumas ir ilgalaikis nepageidaujamas poveikis.

"Vektor" centro sukurta vakcina, pagrįsta peptidiniais antigenais "EpiVacCorona", Rusijoje buvo įregistruota spalio 13 dieną. Sveikatos apsaugos ministerija leido "Vektor" atlikti vakcinos tyrimus po registracijos. 

Trečioji Rusijos vakcina yra pakeliui, sakė anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Anksčiau Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotoja Tatjana Golikova sakė, kad masinė Rusijos Federacijos gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso planuojama nuo 2021 metais, ji bus savanoriška.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
vakcina, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Papasakota apie galimus vakcinos nuo COVID-19 šalutinio poveikio simptomus
Analitikai įvertino galimybes grįžti prie seno gyvenimo vakcinos nuo COVID-19 dėka