Vilnius

Lietuvos sostinėje siekiama įamžinti antisovietinio judėjimo atminimą

(atnaujinta 09:17 2020.02.19)
Parlamentarai siūlo pastatyti paminklą ar pavadinti viešą erdvę ar gatvę organizacijos "Lietuvos laisvės lyga" garbei

VILNIUS, vasario 19 — Sputnik. Partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisiją siekdami įamžinti antisovietinę formuotę "Lietuvos laisvės lyga" (LLL), praneša Seimo spaudos tarnyba.

Konservatoriai pažymi, kad Lietuvos laisvės lyga iki šiol nėra "tinkamai įamžinta" viešose vietose. Parlamentarai jau antrą kartą prašo Vilniaus savivaldybės suteikti vienai iš viešų erdvių ar gatvių Lietuvos laisvės lygos pavadinimą ar net pastatyti paminklą pasitarus su atsakingomis institucijomis.

Seimo nariai pažymėjo, kad sprendimą pritarti LLL įamžinimo idėjai Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija priėmė dar 2018 metų liepos 3 dieną, tačiau ligi šiol jokių veiksmų nebuvo imtasi.

"Lietuvos laisvės lyga"

"Lietuvos laisvės lyga" buvo įkurta 1978 metais kaip antisovietinio nacionalistinio pasipriešinimo grupė. Jai vadovavo Antanas Terleckas. Pagrindinė grupės užduotis buvo "pakelti lietuvių tautinę tapatybę".

Nacionalizmas nėra patriotizmas
© Ruptly . Ruptly / Edvinas Mamontovas

Nuo 1987 metų LLL rengė mitingus, demonstracijas, piketus, kurie buvo išvaikomi. Daugelis vadovybės narių ir aktyvistų anksčiau buvo nuteisti už antisovietinę veiklą. Pats pirmininkas Terleckas turi keturis teistumus — tris už antisovietinę veiklą ir vieną pagal baudžiamąjį straipsnį.

Vėliau LLL išsiskyrė. LLL Kauno skyriaus pirmininkas Vytautas Šustauskas paskelbė apie suvažiavimo sušaukimą, į kurį atvyko 40 norinčių jame dalyvauti žmonių. Jie nusprendė pašalinti Terlecką iš lygos.

Sovietinė "okupacija"

Pats Šustauskas pernai Facebook rašė, jog visa šalis žino, kad pirmiausia apie laisvę pradėjo kalbėti būtent LLL, tačiau LLL nariai nežinojo, kad kovojant už nepriklausomybę bus "sunaikintos, apiplėštos gamyklos, ūkiai, įmonės, kad be gamybos atsiras milijonieriai, į kurių kišenes išsisklaidys Lietuvos turtai".

Valstybės Dūma, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Šustauskas ir anksčiau yra išsakęs savo poziciją, kad Lietuva dažnai ieško priekabių Sovietų praeičiai ir bando nuo jos atsiriboti, nors lietuviai turi visas teises didžiuotis šiais istorijos puslapiais.

Baltijos šalyse politinis elitas reguliariai pareiškia apie kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir pasitraukimą iš TSRS laiko "Lietuvos nepriklausomybės" įtvirtinimo aktu.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenės patekimui į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionaliniai valdžios organai.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), TSRS, Lietuva
Dar šia tema
Zacharova atsakė į Estijos prezidentės pareiškimą apie Tartu taikos sutartį
Seime siūloma atsisakyti "sovietinių" kelio ženklų
"Negyvo asilo ausys": Pskove įvertino Estijos teritorines pretenzijas
Lietuvoje pasipiktino kalendoriais, kuriuose žymima Pergalės diena