Gitanas Nausėda susitiko su EK pirmininke Ursula von der Leyen

Nausėda: Lietuva kels klausimus, susijusius su sanglaudos politikos finansavimu

(atnaujinta 17:27 2020.02.20)
Briuselyje Lietuvos vadovas susitiko su EK pirmininke Ursula von der Leyen ir akcentavo, kad paskutinis Daugiametės finansinės programos siūlymas neatspindi Lietuvos interesų

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su darbo vizitu atvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Tarybos sesijoje, skirtoje deryboms dėl Daugiametės finansinės programos, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Встреча Гитанаса Науседы с главой Еврокомиссии Урсулой фон дер Ляйен, 20 февраля 2020 года
Lietuvos vadovas susitiko su EK pirmininke Ursula von der Leyen

Prieš prasidedant Tarybos darbo sesijai, prezidentas susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuriai pristatė Lietuvos prioritetus ES Daugiametėje finansinėje programoje 2021–2027 metams.

"Ambicingiems Europos Sąjungos tikslams įgyvendinti reikia tinkamo finansavimo. Todėl Lietuva pasisako už Europos Komisijos pasiūlytą Europos Sąjungos biudžeto dydį. Paskutinis Europos Vadovų Tarybos Pirmininko siūlymas vertintinas kaip nedidelis žingsnis į priekį derybose, siekiant subalansuoto sprendimo visai Europos Sąjungai. Tačiau dar laukia sunkios diskusijos. Lietuva ir toliau ryžtingai kels klausimus, susijusius su sanglaudos ir žemės ūkio politikos, Ignalinos AE uždarymo ir Kaliningrado tranzito finansavimu", — teigė prezidentas.

Susitikime Nausėda išreiškė Lietuvos palaikymą Europos Komisijos Žaliajam kursui, Lietuvos įsipareigojimus klimato kaitos srityje iki 2030 m., planus įgyvendinti klimato neutralumo tikslą iki 2050 m. ir žaliųjų finansų iniciatyvą. 

Šalies vadovas priminė, kad šių įsipareigojimų pasiekimas tiesiogiai susijęs su derybomis dėl Daugiametės finansinės programos ir tinkamu sanglaudos ir žemės ūkio politikų, didele dalimi prisidedančių prie kovos su klimato kaita, finansavimo užtikrinimu.

Sumažintos subsidijos Baltijos šalims

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.

Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.

Tegai:
Lietuva, finansavimas, Gitanas Nausėda
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK

(atnaujinta 20:31 2020.05.28)
Seime kilo skandalas, kad neva Audrys Šimas balsuodamas NSGK pakėlė ranką taip, lyg pademonstruotų nacių pasisveikinimo gestą, dėl paplitusio vaizdo įrašo "Naciai Seime" LŽB pareikalavo paaiškinimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Valdančiosios Seimo "valstiečių" frakcijos narys Audrys Šimas ketvirtadienį per Seimo posėdį atsiprašė, kad jo balsavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kažkam priminė nacių pasisveikinimo gestą. Politikas sakė tiesiog balsavęs ir neturėjo omenyje jokių veiksmų.

"Dėl mano balsavimo labai atsiprašau, bet ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, galėsiu, kaip jūs — atsistoti, kišenėse rankos — ir balsuoti taip", — per Seimo posėdį sakė Šimas.

Jis pridūrė, kad posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta pakeliant ranką.

"Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą", — teigė jis.

Prieš tai trečiadienį Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė, kad kreipėsi į Seimo pirmininką ir NSGK, prašydama ištirti vaizdo įrašą, kuriame matomas balsavimo metu galimai saliutuojantis Seimo narys.

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje", — teigiama LŽB pranešime.

Be to, savo kreipimesi LŽB nurodo, jog įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranką kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros, pabrėžiama pranešime.

Opozicijos politikai pareikalavo iš Šimo paaiškinti savo elgesį.

"Bet kurioje ES valstybėje toks parlamento nario poelgis būtų gausiai pasmerktas. Valstybės vadovai, jo partijos vadovai tikrai reikalautų atsakomybės. Ir vakar aš to tikėjausi. Nesitikėjau, aišku, iš Karbauskio, bet kažkaip kvailai galvojau, gal Skvernelis pakomentuos kažką brandžiau. Kaip manote, kokios yra reakcijos?" — savo Facebook piktinosi Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Skvernelis gina Šimą ir kritikuoja žurnalistą Rimvydą Valatką, kuris šį klausimą iškėlė viešojoje erdvėje. O Seimo salėje pradedant posėdį niekas apie tai net ir neplanavo kalbėti. Dovilė Šakalienė nuo šoninio mikrofono pasisakė, bet į ją net Seimo pirmininkas nekreipė dėmesio, piktinosi Armonaitė.

Minėtas vaizdo įrašas internete paplito pavadinimu "Naciai Seime". Tai ištrauka iš gegužės 20 dienos NSGK posėdžio transliacijos. Jame matyti, kaip atsisukęs nugara į kamerą Šimas balsuodamas už Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą pakelia ranką aukštyn tarsi saliutuodamas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Seimas, nacizmas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

(atnaujinta 17:09 2020.05.28)
Pasak signataro, Lietuva praleido galimybę paveikti Europos Sąjungos ir kaimyninės Baltarusijos politiką

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo valstybės nacionalinius interesus, savo paskyroje Facebook parašė diplomatas ir Kovo 11-osios akto signataras Albinas Januška. 

Januška priminė, kad gegužės 18 dieną prezidentas Nausėda savo puslapyje Facebook paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles'ui Michel'iui iškėlė tik streso testų reikalavimą kaip sąlygą susitarimui dėl paleidimo.

"Nei žodžio apie elektros nepirkimą! Pamirštas svarbiausias valstybės nacionalinis interesas, pamirštas jo paties įsipareigojimas", — parašė Januška. 

Pasak jo, praleidžiama "dėkingiausia proga įtakoti ES ir Baltarusijos politiką", kas galimai atveria kelią antrojo Astravo bloko statybai bei legalizuoja pirmojo bloko "saugumą".

"Kas atsitiko su prezidentu Nausėda, kuris staiga pakeitė savo nuomonę? Birželio 18 dieną laukia Lukašenkos interesų triumfas ir Lietuvos gėdingas pralaimėjimas, jei tam nepasipriešins Lietuvos politikai, kuriems dar bent kiek rūpi šalies saugumas ir užsienio politikos interesai", — sakė diplomatas.

Anksčiau "Rosatom" pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės elektrinės paleidimą. Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, ES, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Britų rašytoja Džoana Rouling

Džoana Rouling išleis pasaką, parašytą daugiau nei prieš 10 metų

(atnaujinta 12:41 2020.05.28)
Geros žinios visiems "Hario Poterio" gerbėjams, kurie nežino kuo užsiimti perr sunkų pandemijos ir saviizoliacijos periodą — rašytoja jau paskelbė keletą pirmųjų kūrinio skyrių

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų rašytoja Džoana Rouling nustebino gerbėjus: pasirodo, kad "Hario Poterio mama" 10 metų savo palėpėje laikė rankraštį, kurį ketino išleisti po paskutinės knygos apie jauną burtininką.

Po to, kai Rouling persirgo koronavirusu ir išsamiai papasakojo apie gydomuosius kvėpavimo pratimus, rašytoja nusprendė susitvarkyti savo palėpę ir pasidalyti įdomiais radiniais. Vienu iš jų tapo vaikų pasakos rankraštis, kurią Rouling taip ir neparodytų pasauliui, jei ne pandemija ir saviizoliacija.

Džoana Rouling išleis knygą, kurią ji parašė daugiau nei prieš 10 metų: apie tai rašytoja papasakojo savo oficialioje interneto svetainėje.

Nepaskelbtas rankraštis "Ikabog" — stebuklinga pasaka vaikams, kurios siužetas atsiskleidžia išgalvotame pasaulyje, tačiau niekaip nesusijęs su Hario Poterio istorija.

"Knygos idėja gimė, kai aš rašiau "Harį Poterį". Bet kai paskutinė knyga buvo parašyta, aš nusprendžiau padaryti pertrauką, kuri užtruko penkeriems metams. Po to nusprendžiau atsitraukti nuo vaikiškų knygų ir "Ikabog" nukeliavo tiesiai į palėpę, kur laukė savo laiko 10 metų", — pažymėjo rašytoja.

Beje, pasaką apie "tiesą ir piktnaudžiavimą valdžia" Rouling skaitė savo mažiausiems vaikams prieš miegą, o dabar ji gali pagražinti jūsų karantiną. Pirmieji istorijos skyriai jau paskelbti tinklalapyje, o kitus Rouling pažadėjo įkelti kas savaitę.

Tegai:
Haris Poteris, Didžioji Britanija, rašytoja, Džoana Rouling
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku