Nausėda dėl lietuvių emigracijos planuoja ES reikalauti didesnės kompensacijos
(atnaujinta 19:42 2020.02.20)
Lietuvos vadovas pareiškė, kad šalis neteko žmonių — jie persikėlė į kitas Europos šalis ir prisidėjo prie jų ekonomikos augimoVILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva nori, kad ES viršūnių susitikime būtų užtikrintos garantijos, jog Briuselis naujuoju biudžeto laikotarpiu nemažins subsidijų šaliai, ir tai būtų kaip kompensacija už tai, kad dešimt procentų Lietuvos piliečių išvyko iš šalies nuo įstojimo į Europos Sąjungą momento. Apie tai pranešė "TASS".
Pasak Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos, Vilnius yra "ES biudžeto donoras", tik Europai teikia ne pinigus, o darbo jėgą.
"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausiai subsidijų ES, o žemės ūkio produkcijos savikaina Baltijos šalyse yra tokia pati kaip visoje Europoje. Anot Lietuvos prezidento, tai neprisideda prie vienodų sąlygų Europos rinkoje.
Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o sumokėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.
Vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.
Lietuva pati pasisako už 1,11 procentų bendrųjų nacionalinių pajamų indėlį į ES biudžetą.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.
"Valstiečiai" piktinasi, kad Prezidentūra draudžia Misiūnui grįžti į teisėjo pareigas
(atnaujinta 14:44 2021.01.26)
Karbauskis pabrėžia, kad priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministramsVILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Buvęs VRM viceministras Eimutis Misiūnas nebegalės grįžti dirbti teisėju, nors šią galimybę jam ir numato įstatymas, Facebook rašo Ramūnas Karbauskis.
Pasak LVŽS lyderio, teisėjui, kuris laikinai išeina į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo pareigas, įstatymas užtikrina teisę sugrįžti į teismų sistemą.
"Pasak Prezidento patarėjų, kaip dalyvavęs politikoje Misiūnas neatitinka "politinio neutralumo" principo. Prezidento patarėjai nepastebi tik viena — "politinio neutralumo" principas neegzistuoja nei Konstitucijoje, nei įstatymuose. Juo labiau, kad Misiūnas nebuvo ir nėra LVŽS narys. Taigi, kaip galima suprasti, jis netinka būti sugrąžintas į teisėjus vien dėl to, kad dirbo LVŽS Vyriausybėje. Toks teisės grupės patarėjų sprendimas nestebina, prisiminus kaip teisės grupės vadovė elgėsi rinkimų išvakarėse savo socialinio tinklo paskyroje publikuodama patyčias LVŽS atžvilgiu", — rašo Karbauskis.
Pasak jo, apmaudu tik viena — kad sąžiningai ir skaidriai valstybei tarnavęs žmogus, teisės mokslų daktaras, kurio buvimas ministro ar viceministro pareigose nekėlė jokių šešėlių, negali toliau tarnauti valstybei dirbdamas teisėjo darbą.
"Kokį ženklą Prezidento patarėjai siunčia teisėjų bendruomenei? Netapkite ministrais, jūsų patirtis ir jūsų išsilavinimas nėra reikalingi valstybei, jei tapsite, ir blogiausia — ne su ta partija, jūs paskui negalėsite dirbti. Akivaizdu, kad išsilavinę žmonės iš teismų sistemos yra pamokyti visiems laikams ir daugiau ką nors įtikinti prisiimti ministro atsakomybę bus neįmanoma", — sako politikas.
Jo teigimu, toks poelgis "nubaudžiant" Misiūną už jo darbą VRM ministru bei KAM viceministru labai aiškiai pasako: Prezidento teisės grupės patarėjų suvokimu, geriau teisingumo ministras be teisės magistro, nei vidaus reikalų ministras — teisės mokslų daktaras, buvęs teisėju.
Karbauskis pabrėžia, kad toks priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis, panašu, vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams.
Jis primena, kad kažkodėl nebuvo girdėti Prezidento patarėjų komentarų apie tai, kaip dabartinėje Vyriausybėje įsidarbino "MG Baltic" byloje liudijęs Mantas Adomėnas (URM viceministras) bei kitas tos pačios skandalingos politinės korupcijos bylos liudininkas Vincas Jurgutis (ekonomikos ir inovacijų viceministras). Pastarajam dar buvo patikėtos kuruoti ir visos ekonomikos palaikymo lėšos, skirtos mažinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą.
Be to, neužkliuvo ir Viliaus Semeškos tapimas KAM viceministru, nors pastarajam, paskirtam atsakingu už krašto apsaugos biudžetą, sunkiai sekasi įrodyti, kad jis turi vidurinį išsilavinimą.
Tuo tarpu Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžia, kad tikrai stebina tai, kaip Prezidento patarėjų asmeninė neapykanta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai virsta į tai, kad teisingumui ir teismų sistemai toliau negali tarnauti sąžiningi, išsilavinę ir skaidrūs žmonės.
"Toks patarėjų elgesys daro žalą ir Prezidento institucijai, ir teismų sistemai ir bendrai pasitikėjimui valstybe", — sako ji.
Jos manymu, vargu ar kas nors iš teisėjų bendruomenės dar kada nors sutiks tapti ministru ir pasitikės tas pareigas pasirinkdamas, kai žinos, kad juos Prezidentui paskyrus ministru paskui tas pats ar kitas Prezidentas nesugrąžins į anksčiau eitas pareigas, kaip tai numato įstatymas.
©
Flickr / Lietuvos Respublikos Seimas
Eimutis Misiūnas 2008–2015 metais buvo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistas.
2015–2016 m. — Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.
2016–2019 m. — vidaus reikalų ministras. Nuo 2019 metų — krašto apsaugos ministro patarėjas.
Tegai:
Lietuvoje norima sukurti juodąjį sąrašą menininkams iš Rusijos
Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną
VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys pažadėjo atidžiau įvertinti iš Rusijos atvykstančius menininkus ir kitus asmenis. Apie tai praneša internetinis leidinys "Lenta.ru", remdamasis Rusijos žiniasklaida.
Pasak jo, Lietuvos valdžiai būtų labai naudingas "aiškus sąrašas asmenų, kurie yra nepageidaujami Lietuvoje".
"Tikrai galėtų būti aktyvesnis ir pačios Kultūros ministerijos vaidmuo inicijuojant tokio sąrašo sudarymą, kultūrinės erdvės monitoringas, ar, tarkime, propagandai imliausių kultūros sričių ir veikėjų identifikavimas", — teigė jis.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Seimas
Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną.
Respublika teigė, kad "atlikėjų, viešai pateisinančių Krymo okupaciją" negalima "toleruoti" jokioje demokratinėje valstybėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad dainininkas "sąmoningai neigė" Ukrainos teritorinį vientisumą.
Menininko advokatai teigė, kad Kirkorovas apskųs Lietuvos valdžios sprendimą Europos teisme. Tuo pat metu EK atsisakė komentuoti situaciją sakydama, kad atskirus atvejus turi įvertinti nacionalinės valdžios institucijos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija po skandalo ėmė svarstyti galimybę uždrausti Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui atvykti į respubliką dėl to, kad šių dainininkų koncertų organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atšaukimą. Bendra žala įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų. Patys koncertai buvo nukelti į vėlesnę datą.
Interviu su Sputnik Lietuva politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas pažymėjo, kad Lietuvos visuomenė ir vyriausybė yra skirtingose realybėse, nes jei Lietuvos piliečiai nenorėtų klausytis Kirkorovo, jis nebūtų vykęs į šią šalį koncertuoti.
Tegai: