VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva nori, kad ES viršūnių susitikime būtų užtikrintos garantijos, jog Briuselis naujuoju biudžeto laikotarpiu nemažins subsidijų šaliai, ir tai būtų kaip kompensacija už tai, kad dešimt procentų Lietuvos piliečių išvyko iš šalies nuo įstojimo į Europos Sąjungą momento. Apie tai pranešė "TASS".

Pasak Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos, Vilnius yra "ES biudžeto donoras", tik Europai teikia ne pinigus, o darbo jėgą.

"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.

Ekspertas: Baltijos šalys negaus nė cento, jei sužlugdys ES biudžeto priėmimą

Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausiai subsidijų ES, o žemės ūkio produkcijos savikaina Baltijos šalyse yra tokia pati kaip visoje Europoje. Anot Lietuvos prezidento, tai neprisideda prie vienodų sąlygų Europos rinkoje.

Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o sumokėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.

Vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.

Lietuva pati pasisako už 1,11 procentų bendrųjų nacionalinių pajamų indėlį į ES biudžetą.

Sumažintos subsidijos Baltijos šalims

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.

© Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Nausėda: Lietuva kels klausimus, susijusius su sanglaudos politikos finansavimu

Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.

Jie tai supranta, kad pasaulis kinta. Ir Jų buvęs dominavimas silpsta. O nedominuoti nemoka. Pripratę diktuoti.

Tačiau yra viena smulkmena — visuomenė. Su savo sąmone. Todėl tą visuomenės sąmonę reikia paveikti. Poveikiui gali tikti ir naujadaras "Novičiok". Tai nėra originalu. Bet jau kartą išbandyta. Tą kartą suveikė.

TOMMASO BODDI / AFP

Olimpinis-Navalno skandalas: JAV ir Didžioji Britanija gelbsti tai, kas vertingiausia

Kolinas Pauelas (Colin Powell) — keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 metais, JAV prezidento Džordžo Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas. Jam dirbant Valstybės sekretoriumi JAV 2003 metais įsiveržė į Iraką.

Kolinas Pauelas pasižymėjo savo kreipimusi Jungtinėse Tautose. 2003 metų vasario 5 dieną Pauelas kreipėsi į Jungtines Tautas teigdamas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausu įrodymų, jog Irakas gamina masinio naikinimo ginklus. Kaip įrodymą JAV valstybės sekretorius iš kišenės išsitraukė ir pademonstravo ampulę su "juodligės bakterijomis".

Tai buvo retorinė gudrybė, blefas, kurio tikslas — paveikti visuomenę. Situacija su "juodligės bakterijų" mėgintuvėliu, paimtu iš kišenės, o po to vėl įdėtu į kišenę, atrodė kvailai. Bet visuomenės sąmonė buvo apnuodyta.

Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti "įrodymai" JT Saugumo Tarybos neįtikino ir JAV nebuvo duotas leidimas panaudoti jėgą. JAV tai nesutrukdė: dar 2002 metų rudenį Kongresas buvo priėmęs sprendimą surengti karinę operaciją.

2003 metų balandžio 9 dieną Bagdadas krito. Irakas buvo užgrobtas per 21 dieną.

Prasidėjo pilietinis karas. 2006 metų gruodžio 30 dieną Sadamui Huseinui įvykdyta mirties bausmė. Buvęs Irako vadovas amerikiečių buvo pakartas.

2010 metais amerikiečiai išvedė pagrindines pajėgas iš Irako teritorijos. Tačiau, kaip žinome, pilietinis pasipriešinimas šalies teritorijoje nesibaigė.

Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija Irake prarado 4804 žmones. Irake, remiantis tarptautinių ekspertų skaičiavimais, nuo 2003 metų karas nusinešė nuo 1 iki 1,4 mln. gyvybių.

© CC BY-SA 2.0 / U.S. Navy photo/Lt. Chad A. Dulac / Headed home

"Tapo taikiniu": kodėl JAV kariuomenė bėga iš okupuotų šalių

Irako valstybės teritorijoje taip ir nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.

2013 metų liepos 12 dieną JAV prezidentas Džordžas Bušas paskelbė, kad CŽV direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) prisiima atsakomybę už tai, kad neįspėjo valstybės vadovo apie iki galo nepatikrintą informaciją apie Irako branduolinę programą. Šiuo pareiškimu JAV prezidentas iš tikrųjų pranešė, kad nebuvo invazijos į Iraką priežasčių. Tačiau neatsiprašė.

Daug vėliau, 2015 metais, duodamas interviu CNN apie masinio naikinimo ginklus Irake, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) pavadino veiksmus Irake klaidingais. Jau kaip privatus asmuo jis atsiprašė už invaziją.

Amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose tikėjosi išspręsti visas savo problemas, atnešdami ten savo "demokratines vertybes". Siekdami pateisinti invaziją jie sukūrė mitą apie masinio naikinimo ginklus.

Tai buvo neteisėta agresija prieš suverenią valstybę. Tokių valstybių sąrašas netrumpas.

Sadamas turėjo diktatoriškų įpročių, tačiau tai vienintelis dalykas, dėl kurio jį realiai galima buvo apkaltinti. Bet ar jis vienintelis toks Artimuosiuose Rytuose, kurį galima pavadinti diktatoriumi?

2003 metais invazijos metu amerikiečiai neturėjo jokių humanistinių sumetimų. Tik nafta ir karinė-politinė įtaka. Visa kita yra antraeiliai klausimai.

© REUTERS / Goran Tomasevic

Išsiskirstė po namus su ginklais. JAV Irako kampanijos pergalės ir nesėkmės

"Už klaidas" Tonis Bleras atsiprašė. Ir prieš penkerius metus BBC sakė, jog teiginyje, kad dėl šio karo iškilo "Islamo valstybė", yra tiesos.

Buvęs premjeras pareiškė, jog "tie iš mūsų, kurie nuvertė Sadamą", yra iš dalies atsakingi už šiandieninę situaciją Irake.

Bleras atsiprašė už tai, kad prieš invaziją buvo remtasi klaidingais duomenimis apie cheminio ginklo arsenalą, kurį, kaip spėta, turėjo Huseinas.

Prieš penkerius metus CNN interviu Bleras sakė, kad net jei jo politika Irake ir nepasitvirtintino, vėliau vykdyta politika pasirodė ne ką geresnė.

Bleras tvirtino, jog tuo metu "Islamo valstybė" persikėlė iš Irako į Siriją, o vėliau sugrįžo ir į šią šalį.

Ne viso Pasaulio visuomenės sąmonė geopolitinių technologų buvo užnuodyta. 2012 metų rugsėjo 2 dieną Pietų Afrikos (PAR) arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Mpilo Tutu pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras turėtų būti teisiami Tarptautiniame Hagos tribunole už jų neteisėtus veiksmus Irake.

Britų savaitraštyje "The Observer" Tutu rašė, jog šiedu buvę valstybių lyderiai turi stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje, nes 2003 metais savo įsakymą pulti Iraką grindė melagingais motyvais, esą Irakas slepia masinio naikinimo ginklus.

© Sputnik / Алексей Витвицкий

Protestas prieš amerikiečius: kas padės įgyvendinti "Nord Stream-2"

Pasak Tutu, Bušas ir Bleras norėjo tik "atsikratyti" tuometinio Irako vadovo Sadamo Huseino, o masinio naikinimo ginklai, tapę antpuolio priežastimi, nebuvo rasti. Tutu taip pat pareiškė, kad tarptautinis teismas taiko nevienodus standartus persekiodamas Afrikos lyderius ir Vakarų šalių atstovus.

"Esmė ne ta, ar Irako diktatorius Sadamas Huseinas buvo blogas ar geras, ar kiek žmonių jis išžudė. Esmė ta, kad ponas Bušas ir ponas Bleras neturėjo nusileisti iki jo amoralumo lygio. Jeigu lyderiams priimtina imtis drastiškų veiksmų, vadovaujantis melu, nepripažįstant to ir neatsiprašant dėl to, kai jie tai sužinojo, ko mes tuomet turėtume mokyti savo vaikus?" — klausė Tutu.

Praėjo 17 metų. Manote, kas nors pasikeitė geopolitikos technologų arsenale?

Tik tiek, kad JAV valstybės sekretoriaus Pauelo ampulę su "juodligės bakterijomis" pakeitė mistinis "Novičiok". O bandomasis triušis — ne visa Irako valstybė, o tik vienas asmuo — Aleksejus Navalnas.

Tačiau avantiūra verta didelės kainos. Geotechnologų taip apskaičiuota. Navalnas su tuo niekaip nesusijęs. O štai "Nord Stream-2" — visai kas kita!

"Nord Stream-2" projektas vis dar gali būti sustabdytas, jau pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau, sveikindamas pasikeitusią Vokietijos valdžios retoriką šiuo klausimu.

© Photo : European uniob / DARIO PIGNATELLI

Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios

Komentuodamas raginimus sustabdyti "Nord Stream-2" projektą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rau tikina, kad "tai yra visiškai įmanoma, nes projektas dar nėra užbaigtas".

"Pagaliau Vokietijoje atsirado racionalių ir protingų argumentų" šiuo klausimu, radijui "Jedynka" suskubo pasakyti Rau.

Jo teigimu, Vokietija suprato, kad Rusija nėra patikima partnerė tokių svarbių klausimų, kaip žmogaus teisės, srityje, todėl negali būti laikoma ir patikima ekonomine partnere.

Varšuva jau ilgą laiką prieštarauja "Nord Stream-2" projektui, kuris sujungs Vokietiją ir Rusiją. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Rusijos Vokietijai perduodamų dujų kiekį.

Lenkija nerimauja, kad "Nord Stream-2" padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Dabar "Nord Stream-2" projektas pakibo ant Navalno "apnuodyto plauko".

© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

"Ne vien Navalnas svarbus". Kaip pasikeis Rusijos ir Vakarų santykiai

Žiniasklaida jau teigia, kad kanclerė Angela Merkel neatmeta galimybės atšaukti projektą, taip reaguojant į Navalno apnuodijimą. Nors vicekancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ir tikina, kad "Nord Stream-2" yra privataus verslo, o ne valstybinis projektas.

Žinoma, kad privataus verslo projektas. Gal "netyčia" JAV?

Ekspertai tikisi ir tikina, kad skalūnų dujos smarkiai išplės pasaulinę energijos pasiūlą. Beikerio viešosios politikos instituto (Baker Institute of Public Policy) studija teigia, kad didėjanti skalūninių dujų gamyba JAV ir Kanadoje galėtų užkirsti kelią Rusijai ir Persų įlankos šalims diktuoti aukštesnes kainas dujoms, kurias jos eksportuoja į Europos šalis.

Nedramatizuokim. Navalnas pasveiko. "Nord Stream-2" projektas tęsiamas. Ne visi šiame pasaulyje "duračiokai". Ne visų sąmonė apnuodyta. Kad ir kaip stengtųsi geopolitikos technologai. Būkite sąmoningi ir Jūs!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.