Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda dėl lietuvių emigracijos planuoja ES reikalauti didesnės kompensacijos

(atnaujinta 19:42 2020.02.20)
Lietuvos vadovas pareiškė, kad šalis neteko žmonių — jie persikėlė į kitas Europos šalis ir prisidėjo prie jų ekonomikos augimo

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva nori, kad ES viršūnių susitikime būtų užtikrintos garantijos, jog Briuselis naujuoju biudžeto laikotarpiu nemažins subsidijų šaliai, ir tai būtų kaip kompensacija už tai, kad dešimt procentų Lietuvos piliečių išvyko iš šalies nuo įstojimo į Europos Sąjungą momento. Apie tai pranešė "TASS".

Pasak Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos, Vilnius yra "ES biudžeto donoras", tik Europai teikia ne pinigus, o darbo jėgą.

"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausiai subsidijų ES, o žemės ūkio produkcijos savikaina Baltijos šalyse yra tokia pati kaip visoje Europoje. Anot Lietuvos prezidento, tai neprisideda prie vienodų sąlygų Europos rinkoje.

Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o sumokėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.

Vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.

Lietuva pati pasisako už 1,11 procentų bendrųjų nacionalinių pajamų indėlį į ES biudžetą.

Sumažintos subsidijos Baltijos šalims

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.

Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.

Tegai:
Lietuva, kompensacija, subsidijos, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Emigracija Lietuvoje: priežastys, padariniai ir skaičiai (16)
Dar šia tema
Briuselis nori kai kurias ES šalis už pažeidimus pasodinti "ant sauso davinio"
Lietuvos prezidentas išvyko į Briuselį "nusiteikęs sunkioms deryboms" dėl ES biudžeto
Jerevanas, archyvinė nuotrauka

Armėnijos gynybos ministras ir Lietuvos KAM vadovas kalbėjosi telefonu

(atnaujinta 12:59 2020.07.02)
Armėnijos gynybos ministras padėkojo Lietuvai už pagalbą kovoje su koronaviruso pandemija

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Vakar krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis kalbėjosi telefonu su Armėnijos gynybos ministru Davitu Tonojanu, praneša Visuomeninis Armėnijos radijas.

Armėnijos gynybos ministras padėkojo Lietuvai už pagalbą kovoje su koronaviruso pandemija. Krašto apsaugos ministras Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai įvyko du Lietuvos humanitarinės paramos Armėnijai skrydžiai. Gegužės 14 dieną Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvu "Spartan" Armėnijai, Moldovai ir Gruzijai išgabenta humanitarinė siunta su Lietuvoje pagamintomis apsaugos priemonėmis. Birželio 19 d. į Armėniją išvyko 11 Lietuvos specialistų medikų komanda, tarp kurių ir du Lietuvos kariuomenės atstovai. Pagalba skirta padėti Armėnijai suvaldyti ekstremalią situaciją bei gydyti ir slaugyti COVID-19 ligonius.

Ministrai telefonu taip pat aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Karoblis pažymėjo, kad bendros iniciatyvos bus tęsiamos, atsižvelgiant į situaciją dėl COVID-19.

Tegai:
Lietuva, Armėnija
Dar šia tema
Į Armėniją išvyko humanitarinę pagalbą šaliai teiksianti lietuvių komanda
Lietuva siųs gydytojus į Armėniją kovoti su koronavirusu
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai