VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva nori, kad ES viršūnių susitikime būtų užtikrintos garantijos, jog Briuselis naujuoju biudžeto laikotarpiu nemažins subsidijų šaliai, ir tai būtų kaip kompensacija už tai, kad dešimt procentų Lietuvos piliečių išvyko iš šalies nuo įstojimo į Europos Sąjungą momento. Apie tai pranešė "TASS".
Pasak Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos, Vilnius yra "ES biudžeto donoras", tik Europai teikia ne pinigus, o darbo jėgą.
"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausiai subsidijų ES, o žemės ūkio produkcijos savikaina Baltijos šalyse yra tokia pati kaip visoje Europoje. Anot Lietuvos prezidento, tai neprisideda prie vienodų sąlygų Europos rinkoje.
Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o sumokėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.
Vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.
Lietuva pati pasisako už 1,11 procentų bendrųjų nacionalinių pajamų indėlį į ES biudžetą.
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda gavo kvietimą dalyvauti rugpjūčio 17–20 dienomis Singapūre rengiamame specialiame kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo renginyje. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Pasaulio lyderių susitikimas šį kartą skiriamas ekonomikos gaivinimui ir pandemijos iššūkių galimų įveikimo būdų aptarimui, taip pat diskusijoms, kaip sukurti tvaresnį pasaulį.
Renginys Singapūre bus pirmasis gyvas pasaulio lyderių susitikimas 2021 metais. Pabrėžiama, jog Nausėda ketina jame dalyvauti, jei tą padaryti leis pandemijos sąlygos ir galimi apribojimai keliauti.
Planuojama, kad nuo 2022-ųjų, kaip ir ankstesniais metais, pasaulio lyderių susitikimai vėl vyks Davose.
Pasaulio ekonomikos forume Singapūre politikai, tarptautinių organizacijų vadovai ir verslo lyderiai tarsis, kaip atkurti pandemijos pakirstą pasitikėjimą pasaulio sistema, kokių veiksmų imtis siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką ir užtikrinti didesnį visuomenės atsparumą, darnumą ir tvarumą.
Forumo darbotvarkėje aktualiausi šių dienų iššūkiai: COVID-19 pandemija, IV pramonės revoliucija, pasaulio ekonomika, aplinkos apsaugos temos.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Lietuva tikisi Europos Komisijos paramos užtikrinant visišką BelAE energijos blokavimą, sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Apie tai pranešė Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.
"Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per BY ir LT jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje — tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų", — teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare Kadri Simson.
Pasak jo, norint užkirsti kelią baltarusių elektros energijos patekimui į Baltijos šalis, reikalingas naujas trišalis metodas.
Pasak Lietuvos energetikos ministerijos, Simson susitikime patikino, kad Lietuva džiaugiasi visapusiška EK parama sprendžiant klausimą su BelAE.
Taip pat Kreivys ir Europos Komisijos narė aptarė Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais procesą. Lietuvos ministras pabrėžė, kad šalis siekia paspartinti svarbiausių sinchronizavimo projektų įgyvendinimą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų savarankiškai. Simson savo ruožtu patikino, kad Baltijos šalys gali būti tikros dėl Europos Komisijos politinės paramos šiam projektui.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.
VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Katės dėžę suvokia kaip slėptuvę, todėl bando ten pasislėpti. Jų potraukį ankštoms kartoninėms dėžėms paaiškino zoopsichologas Miroslavas Volkovas interviu "Penktajam kanalui".
Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas.
"Maisto grandinėje jie užima tarpinę poziciją tarp plėšrūno ir grobio. Viena vertus, jie yra gana sėkmingi plėšrūnai, tačiau yra didesnių gyvūnų, kurie yra linkę juos suėsti", — sakė Volkovas.
Specialistas taip pat paaiškino, kodėl katės ne visada pripažįsta namelius, kuriuos šeimininkai joms perka. Pasak zoopsichologo, naminiams gyvūnėliams geriau rinktis stulpelius nagams aštrinti, kurių viršuje yra namas. Namas neturėtų būti panašus į medžio drėvę: katėms svarbu kontroliuoti aplinką. Toks elgesys nėra būdingas laukinėms katėms.
Todėl kaip dovaną naminiams gyvūnėliams geriau rinktis gultus, kad gyvūnai matytų kuo platesnį vaizdą.