Nausėda dėl lietuvių emigracijos planuoja ES reikalauti didesnės kompensacijos
(atnaujinta 19:42 2020.02.20)
Lietuvos vadovas pareiškė, kad šalis neteko žmonių — jie persikėlė į kitas Europos šalis ir prisidėjo prie jų ekonomikos augimoVILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva nori, kad ES viršūnių susitikime būtų užtikrintos garantijos, jog Briuselis naujuoju biudžeto laikotarpiu nemažins subsidijų šaliai, ir tai būtų kaip kompensacija už tai, kad dešimt procentų Lietuvos piliečių išvyko iš šalies nuo įstojimo į Europos Sąjungą momento. Apie tai pranešė "TASS".
Pasak Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos, Vilnius yra "ES biudžeto donoras", tik Europai teikia ne pinigus, o darbo jėgą.
"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausiai subsidijų ES, o žemės ūkio produkcijos savikaina Baltijos šalyse yra tokia pati kaip visoje Europoje. Anot Lietuvos prezidento, tai neprisideda prie vienodų sąlygų Europos rinkoje.
Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o sumokėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.
Vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.
Lietuva pati pasisako už 1,11 procentų bendrųjų nacionalinių pajamų indėlį į ES biudžetą.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
©
Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
(atnaujinta 20:50 2020.08.12)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimaiVILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.
Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.
"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.
Taip pat Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.
Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.
Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.
Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.
Tegai:
Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus
(atnaujinta 18:54 2020.08.12)
Komitetas stengsis įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų savo tikslus rinkimuose, mano politikas Viačeslavas TitovasVILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Lietuvos Seimo rinkimuose ir tikisi gyventojų palaikymo.
Anksčiau Titovas pranešė, kad komitetas "Titov ir teisingumas" gavo pasiūlymą iš partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" kartu vykti į Seimo rinkimus.
Titovas galės dalyvauti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje. Kad dalyvautų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.
Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad toks reikalavimas buvo pateiktas tik jiems, nors kitų partijų nebuvo prašoma rinkti parašus.
"Likusios partijos dalyvauja be jokio parašų rinkimo. Deja, šie reikalavimai buvo taikomi tik mums. Sukurti kažkokias papildomas kliūtis, kad, galbūt, tokiu būdu pašalintų iš distancijos. Bandysime jas įveikti. Tikiuosi, kad gyventojų palaikymas yra didelis. Tikiuosi, kad palaikys šioje sunkioje situacijoje. Mes kovosime toliau, eisime iki galo už sąžiningą Lietuvą", — pasakė jis.
Titovas pareiškė, kad Lietuvoje reikia reformuoti teismų sistemą. Be to, jo manymu, nebus įmanoma pasiekti teisingumo respublikoje.
"Manau, kad teismai turėtų būti renkami, o ne skiriami", — pridūrė jis.
Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.
Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.
Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.
Tegai:
Gydytoja įvardijo sveikiausius pusryčių patiekalus
(atnaujinta 15:38 2020.08.12)
Dietologė atskleidė, kaip reikia gaminti sau pusryčius, kad neliktų galimybės priaugti nereikalingo svorioVILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pusryčiai gali būti vadinami sveikais tik tuo atveju, jei į juos įeina valgiai, kuriuose yra ir baltymų, ir angliavandenių. Apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo dietologė Julija Čechonina.
"Ryte lėkštę negalima užpildyti tik vienu komponentu, pavyzdžiui, koše, kaip paprastai manoma", — pabrėžė ji.
Anot specialistės, žmogui ryte reikalingi angliavandeniai kaip energijos šaltinis. Tačiau pusryčiai be baltymų, kuriuos galima gauti pasigaminus omletą ar varškėčius, padidina riziką, kad per dieną jų pritruks.
"Jei per dieną negauname pakankamai baltymų, gausime riebalų ir angliavandenių perteklių — nėra kitų variantų", — aiškino Čechonina.
Dietologė padarė išvadą, kad tai tiesiogiai susiję su papildomų kilogramų prieaugiu.
Tegai: