Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda dėl lietuvių emigracijos planuoja ES reikalauti didesnės kompensacijos

(atnaujinta 19:42 2020.02.20)
Lietuvos vadovas pareiškė, kad šalis neteko žmonių — jie persikėlė į kitas Europos šalis ir prisidėjo prie jų ekonomikos augimo

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva nori, kad ES viršūnių susitikime būtų užtikrintos garantijos, jog Briuselis naujuoju biudžeto laikotarpiu nemažins subsidijų šaliai, ir tai būtų kaip kompensacija už tai, kad dešimt procentų Lietuvos piliečių išvyko iš šalies nuo įstojimo į Europos Sąjungą momento. Apie tai pranešė "TASS".

Pasak Lietuvos prezidento Gitanos Nausėdos, Vilnius yra "ES biudžeto donoras", tik Europai teikia ne pinigus, o darbo jėgą.

"Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos", — sakė Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausiai subsidijų ES, o žemės ūkio produkcijos savikaina Baltijos šalyse yra tokia pati kaip visoje Europoje. Anot Lietuvos prezidento, tai neprisideda prie vienodų sąlygų Europos rinkoje.

Europos Komisijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš ES biudžeto gavo apie 1,6 milijardo eurų, o sumokėjo mažiau nei 0,3 milijardo eurų.

Vasario 20 dieną rengiamas Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas ES biudžetas 2021–2027 metams. ES biudžeto projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.

Lietuva pati pasisako už 1,11 procentų bendrųjų nacionalinių pajamų indėlį į ES biudžetą.

Sumažintos subsidijos Baltijos šalims

Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.

Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentas, finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.

Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.

Tegai:
Lietuva, kompensacija, subsidijos, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Emigracija Lietuvoje: priežastys, padariniai ir skaičiai (17)
Dar šia tema
Briuselis nori kai kurias ES šalis už pažeidimus pasodinti "ant sauso davinio"
Lietuvos prezidentas išvyko į Briuselį "nusiteikęs sunkioms deryboms" dėl ES biudžeto
BelAE

Lietuva pareiškė, kad BelAE tapo "prioritetiniu klausimu" Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:58 2020.10.26)
Nausėda eilinį kartą pareiškė, kad atominė elektrinė šalia Astravo kelia "kelia grėsmę ES piliečių saugumui"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, netrukus numatomą elektros energijos gamybos šioje elektrinėje pradžią ir Europos Sąjungos (ES) solidarumo priemones, praneša Prezidentūra.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų". Nausėda vėl nepateikė jokių detalių.

"Astravo AE kelia grėsmę ES piliečių saugumui, todėl būtina sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą. Be to, ES neturi įsileisti į rinką elektros iš aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikančių trečiųjų šalių gamintojų", — sakė prezidentas.

Kaip teigiama, "Astravo AE sauga ir saugumas Lietuvos iniciatyva tapo prioritetiniu ES klausimu".

"Pastarąjį kartą bendra šalių pozicija buvo patvirtinta spalį vykusių dviejų Europos Vadovų Tarybų išvadose. ES vadovai pabrėžė, kad aukščiausių saugos reikalavimų vykdymas ir streso testų rekomendacijų įgyvendinimas Astravo AE turės įtaką tolesniems ES ir Baltarusijos santykiams. Prezidentas paragino Europos Komisiją išlaikyti lyderystę parengiant konkrečias įgyvendinimo priemones", — rašoma pranešime.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
Jodo tabletės prieš Astravo AE
Голосование во втором туре выборов в Сейм Литвы

Aiškėja naujasis Seimas: paskelbti preliminarūs Seimo rinkimų rezultatai

(atnaujinta 07:37 2020.10.26)
Suskaičiavus 98 % biuletenių, aiškėja, kad dabartiniai valdantieji — "valstiečiai" — nusileido amžiniems konkurentams TS-LKD

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Seimo antrajame rinkimų ture daugiausia mandatų laimi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuolat atnaujina rinkimų rezultatus.

23:30 duomenimis, bendras konservatorių partijos procentas 25,77 %, o tai jau 49 mandatai. Artimiausi konkurentai — Lietuvos valstiečiai ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) — turi 18,07 % ir atitinkamai 32 mandatus.

Iš viso per antrąjį Seimo rinkimų turą konservatoriai pelnė 27 mandatus, LVŽS — 16.

Be to, Liberalų sąjūdis aplenkė Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), laimėjęs 7 mandatus. LSDP atitinkamai antrajame turi yra ketvirtojoje vietoje ir turi 5 mandatus.

Utenos apygardoje suskaičiavus visus balsus LSDP atstovas Gintautas Paluckas ir TS-LKD atstovas Edmundas Pupinis surinko vienodą kiekį balsų — po 49,04 proc. balsų. Tačiau VRK puslapyje nurodoma, kad rinkimus laimėjo Pupinis.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pralaimi savo apygardoje, LVŽS atstovas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje surinko 33,66 % ir nusileido TS-LKD atstovei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, kuri surinko 64,02 %.

Panemunės apygardoje irgi pralaimi LVŽS atstovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, jis surinko 37,74 % ir nusileido irgi TS-LKD atstovei Gintarei Skaistei su jos 58,95 %.

Suskaičiavus beveik visų apylinkių balsus Gargždų apygardoje, jau visiškai aišku, kad savarankiškai išsikėlęs Petras Gražulis vėl pateko į Seimą.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą Seimo rinkimuose.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Seimas, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dujotiekio Nord Stream 2 antžeminė prijungimo vieta Lubmine, archyvinė nuotrauka

Jums ko? "Novičiok" ar "Duračiok"? Kaip geopolitikos technologai veikia visuomenės sąmonę

(atnaujinta 10:59 2020.10.26)
Abu pavojingi Jūsų sąmonei ir pasąmonei. Gali taip užnuodyti, kad net nepajusite, jog Jūs jau "kitame pasaulyje". Sukonstruotame politikos technologų. Geopolitikos technologų

Jie tai supranta, kad pasaulis kinta. Ir Jų buvęs dominavimas silpsta. O nedominuoti nemoka. Pripratę diktuoti.

Tačiau yra viena smulkmena — visuomenė. Su savo sąmone. Todėl tą visuomenės sąmonę reikia paveikti. Poveikiui gali tikti ir naujadaras "Novičiok". Tai nėra originalu. Bet jau kartą išbandyta. Tą kartą suveikė.

Kolinas Pauelas (Colin Powell) — keturių žvaigždučių atsargos generolas. 2001–2005 metais, JAV prezidento Džordžo Bušo pirmosios kadencijos metu, Pauelas ėjo JAV valstybės sekretoriaus pareigas. Jam dirbant Valstybės sekretoriumi JAV 2003 metais įsiveržė į Iraką.

Kolinas Pauelas pasižymėjo savo kreipimusi Jungtinėse Tautose. 2003 metų vasario 5 dieną Pauelas kreipėsi į Jungtines Tautas teigdamas, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra gausu įrodymų, jog Irakas gamina masinio naikinimo ginklus. Kaip įrodymą JAV valstybės sekretorius iš kišenės išsitraukė ir pademonstravo ampulę su "juodligės bakterijomis".

Tai buvo retorinė gudrybė, blefas, kurio tikslas — paveikti visuomenę. Situacija su "juodligės bakterijų" mėgintuvėliu, paimtu iš kišenės, o po to vėl įdėtu į kišenę, atrodė kvailai. Bet visuomenės sąmonė buvo apnuodyta.

Jungtinių Amerikos Valstijų pateikti "įrodymai" JT Saugumo Tarybos neįtikino ir JAV nebuvo duotas leidimas panaudoti jėgą. JAV tai nesutrukdė: dar 2002 metų rudenį Kongresas buvo priėmęs sprendimą surengti karinę operaciją.

2003 metų balandžio 9 dieną Bagdadas krito. Irakas buvo užgrobtas per 21 dieną.

Prasidėjo pilietinis karas. 2006 metų gruodžio 30 dieną Sadamui Huseinui įvykdyta mirties bausmė. Buvęs Irako vadovas amerikiečių buvo pakartas.

2010 metais amerikiečiai išvedė pagrindines pajėgas iš Irako teritorijos. Tačiau, kaip žinome, pilietinis pasipriešinimas šalies teritorijoje nesibaigė.

Jungtinių Valstijų vadovaujama koalicija Irake prarado 4804 žmones. Irake, remiantis tarptautinių ekspertų skaičiavimais, nuo 2003 metų karas nusinešė nuo 1 iki 1,4 mln. gyvybių.

Irako valstybės teritorijoje taip ir nebuvo rasta jokių masinio naikinimo ginklų.

2013 metų liepos 12 dieną JAV prezidentas Džordžas Bušas paskelbė, kad CŽV direktorius Džordžas Tenetas (George Tenet) prisiima atsakomybę už tai, kad neįspėjo valstybės vadovo apie iki galo nepatikrintą informaciją apie Irako branduolinę programą. Šiuo pareiškimu JAV prezidentas iš tikrųjų pranešė, kad nebuvo invazijos į Iraką priežasčių. Tačiau neatsiprašė.

Daug vėliau, 2015 metais, duodamas interviu CNN apie masinio naikinimo ginklus Irake, buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair) pavadino veiksmus Irake klaidingais. Jau kaip privatus asmuo jis atsiprašė už invaziją.

Amerikiečiai Artimuosiuose Rytuose tikėjosi išspręsti visas savo problemas, atnešdami ten savo "demokratines vertybes". Siekdami pateisinti invaziją jie sukūrė mitą apie masinio naikinimo ginklus.

Tai buvo neteisėta agresija prieš suverenią valstybę. Tokių valstybių sąrašas netrumpas.

Sadamas turėjo diktatoriškų įpročių, tačiau tai vienintelis dalykas, dėl kurio jį realiai galima buvo apkaltinti. Bet ar jis vienintelis toks Artimuosiuose Rytuose, kurį galima pavadinti diktatoriumi?

2003 metais invazijos metu amerikiečiai neturėjo jokių humanistinių sumetimų. Tik nafta ir karinė-politinė įtaka. Visa kita yra antraeiliai klausimai.

"Už klaidas" Tonis Bleras atsiprašė. Ir prieš penkerius metus BBC sakė, jog teiginyje, kad dėl šio karo iškilo "Islamo valstybė", yra tiesos.

Buvęs premjeras pareiškė, jog "tie iš mūsų, kurie nuvertė Sadamą", yra iš dalies atsakingi už šiandieninę situaciją Irake.

Bleras atsiprašė už tai, kad prieš invaziją buvo remtasi klaidingais duomenimis apie cheminio ginklo arsenalą, kurį, kaip spėta, turėjo Huseinas.

Prieš penkerius metus CNN interviu Bleras sakė, kad net jei jo politika Irake ir nepasitvirtintino, vėliau vykdyta politika pasirodė ne ką geresnė.

Bleras tvirtino, jog tuo metu "Islamo valstybė" persikėlė iš Irako į Siriją, o vėliau sugrįžo ir į šią šalį.

Ne viso Pasaulio visuomenės sąmonė geopolitinių technologų buvo užnuodyta. 2012 metų rugsėjo 2 dieną Pietų Afrikos (PAR) arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas Desmondas Mpilo Tutu pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Džordžas Bušas ir buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras turėtų būti teisiami Tarptautiniame Hagos tribunole už jų neteisėtus veiksmus Irake.

Britų savaitraštyje "The Observer" Tutu rašė, jog šiedu buvę valstybių lyderiai turi stoti prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje, nes 2003 metais savo įsakymą pulti Iraką grindė melagingais motyvais, esą Irakas slepia masinio naikinimo ginklus.

Pasak Tutu, Bušas ir Bleras norėjo tik "atsikratyti" tuometinio Irako vadovo Sadamo Huseino, o masinio naikinimo ginklai, tapę antpuolio priežastimi, nebuvo rasti. Tutu taip pat pareiškė, kad tarptautinis teismas taiko nevienodus standartus persekiodamas Afrikos lyderius ir Vakarų šalių atstovus.

"Esmė ne ta, ar Irako diktatorius Sadamas Huseinas buvo blogas ar geras, ar kiek žmonių jis išžudė. Esmė ta, kad ponas Bušas ir ponas Bleras neturėjo nusileisti iki jo amoralumo lygio. Jeigu lyderiams priimtina imtis drastiškų veiksmų, vadovaujantis melu, nepripažįstant to ir neatsiprašant dėl to, kai jie tai sužinojo, ko mes tuomet turėtume mokyti savo vaikus?" — klausė Tutu.

Praėjo 17 metų. Manote, kas nors pasikeitė geopolitikos technologų arsenale?

Tik tiek, kad JAV valstybės sekretoriaus Pauelo ampulę su "juodligės bakterijomis" pakeitė mistinis "Novičiok". O bandomasis triušis — ne visa Irako valstybė, o tik vienas asmuo — Aleksejus Navalnas.

Tačiau avantiūra verta didelės kainos. Geotechnologų taip apskaičiuota. Navalnas su tuo niekaip nesusijęs. O štai "Nord Stream-2" — visai kas kita!

"Nord Stream-2" projektas vis dar gali būti sustabdytas, jau pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbignievas Rau, sveikindamas pasikeitusią Vokietijos valdžios retoriką šiuo klausimu.

Komentuodamas raginimus sustabdyti "Nord Stream-2" projektą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo, Rau tikina, kad "tai yra visiškai įmanoma, nes projektas dar nėra užbaigtas".

"Pagaliau Vokietijoje atsirado racionalių ir protingų argumentų" šiuo klausimu, radijui "Jedynka" suskubo pasakyti Rau.

Jo teigimu, Vokietija suprato, kad Rusija nėra patikima partnerė tokių svarbių klausimų, kaip žmogaus teisės, srityje, todėl negali būti laikoma ir patikima ekonomine partnere.

Varšuva jau ilgą laiką prieštarauja "Nord Stream-2" projektui, kuris sujungs Vokietiją ir Rusiją. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Rusijos Vokietijai perduodamų dujų kiekį.

Lenkija nerimauja, kad "Nord Stream-2" padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Dabar "Nord Stream-2" projektas pakibo ant Navalno "apnuodyto plauko".

Rusijos Federacijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų Lavrovo ir Maso susitikimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба МИД РФ

Žiniasklaida jau teigia, kad kanclerė Angela Merkel neatmeta galimybės atšaukti projektą, taip reaguojant į Navalno apnuodijimą. Nors vicekancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ir tikina, kad "Nord Stream-2" yra privataus verslo, o ne valstybinis projektas.

Žinoma, kad privataus verslo projektas. Gal "netyčia" JAV?

Ekspertai tikisi ir tikina, kad skalūnų dujos smarkiai išplės pasaulinę energijos pasiūlą. Beikerio viešosios politikos instituto (Baker Institute of Public Policy) studija teigia, kad didėjanti skalūninių dujų gamyba JAV ir Kanadoje galėtų užkirsti kelią Rusijai ir Persų įlankos šalims diktuoti aukštesnes kainas dujoms, kurias jos eksportuoja į Europos šalis.

Nedramatizuokim. Navalnas pasveiko. "Nord Stream-2" projektas tęsiamas. Ne visi šiame pasaulyje "duračiokai". Ne visų sąmonė apnuodyta. Kad ir kaip stengtųsi geopolitikos technologai. Būkite sąmoningi ir Jūs!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
geopolitika, Aleksejus Navalnas, "Novičiok"