Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

"Sugrįžimas į realybę": Juknevičienė pažymėjo "antirusiškų" JAV pratybų svarbą

(atnaujinta 11:58 2020.02.24)
Anot europarlamentarės, Rusija "sparčiai modernizavo savo branduolinių ginklų arsenalą, siekdama įgyti pranašumą prieš Vakarus"

VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos parlamente Rasa Juknevičienė pavadino JAV pratybas, kuriose buvo imituojamas branduolinis smūgis prieš Rusiją, svarbiomis ir reikšmingomis "mūsų visų ateičiai". Savo samprotavimais politikė pasidalino asmeninėje Facebook paskyroje.

Anksčiau Pentagonas patvirtino, kad atliko "mažo masto pratybas", kurių metu buvo treniruojamasi atsakyti į "Rusijos Federacijos agresiją". Įvykio scenarijuje buvo nenumatyta situacija, kai Europoje prasideda "karas su Rusija", kuri nusprendžia panaudoti "mažos galios branduolinius ginklus prieš objektą NATO teritorijoje". Buvo imituojama JAV reakcija, kurios metu Vašingtonas "atsakė branduoliniu smūgiu prieš Rusiją".

Juknevičienė tvirtina, kad Rusija, "valdant Putinui, nepaisydama tarptautinių sutarčių, sparčiai modernizavo savo branduolinių ginklų arsenalą, siekdama įgyti pranašumą prieš Vakarus".

"JAV Prezidento [Barako Obamos] politika buvo kitokia, jis skelbė gražias idėjas apie pasaulį be branduolinių ginklų ir JAV branduolinės programos iš esmės buvo pristabdytos. Atsirandantis disbalansas yra be galo pavojingas pasaulio taikai, todėl turime suprasti, koks svarbus ir reikšmingas mūsų visų ateičiai yra JAV sugrįžimas iš rožinių svajonių į realybę", — rašo europarlamentarė.

Baltijos šalių ir Lenkijos politikai nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Jie dažnai prašo NATO sudaryti šių šalių  teritorijose karinius kontingentus, dislokuoti techniką ir pajėgas.

Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus. Gynybos išlaidos taip pat auga dalyvaujančiose šalyse — pernai jos viršijo vieną trilijoną dolerių, tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos išlaidos šioje srityje. Be to, Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO naudojasi esama padėtimi, kad sutelktų savo karines pajėgas rytiniame flange.

Kai kurie ekspertai mano, kad Vilnius, norėdamas įbauginti savo gyventojus, pateikia pasakų apie "baisiąją Rusiją". Portalo SONAR 2050 vyriausiasis redaktorius, politikos analitikas Semionas Uralovas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Baltijos valstybių politinis elitas daro verslą pasitelkdamas "Rusijos grėsmę".

Tegai:
Rasa Juknevičienė, Lietuva, branduolinis ginklas, branduolinis konfliktas, branduolinis karas, Rusija, JAV
Dar šia tema
JAV biudžetas 2021 metams: pagrindinėmis grėsmėmis pavadintos Rusija ir Kinija
JAV žiniasklaida papasakojo, kaip Vokietija "trukdo" NATO ginti Baltijos šalis
Ekspertas: JAV — vienintelė šalis, kurios kariuomenė orientuota į intervencijas
Estija pripažino Rusijos "grėsmę" nereikšminga ir įvertino konflikto galimybę
JAV senatorius pagrindine grėsme Vakarams pavadino Kiniją, o ne Rusiją
Ekspertas: artėja NATO grėsmė Rusijos atžvilgiu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinaciniame posėdyje

Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai

(atnaujinta 22:51 2021.01.15)
Užsienio politikos koordinacinė taryba susitarė sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti užkardyti elektros iš Astravo AE patekimą į ES rinką

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sušaukė Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdį, skirtą svarbiausiems 2021 metų užsienio politikos prioritetams ir uždaviniams aptarti.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba. 

Tarybos posėdžio metu šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai išlieka tęstiniai: tai šalies nacionalinio saugumo užtikrinimas veikiant NATO, aktyvus dalyvavimas ES Rytų partnerystės iniciatyvoje bei Astravo AE "grėsmės" užkardymas ES lygmeniu.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje

Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į kaimyninę Baltarusiją. Nutarta parengti ilgalaikę, santykius su Baltarusija apibrėžiančią strategiją, įtraukiant politinį, ekonominį, saugumo, kultūros, istorijos dėmenis. 

"Pasitarime vieningai pabrėžta, kad Astravo AE kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, gyventojų sveikatai ir aplinkai, todėl jos suvaldymas išlieka vienu svarbiausių užsienio ir energetikos politikos uždavinių. Sutarta sutelkti visas diplomatines pastangas ir siekti efektyvių Europos Vadovų Tarybos sprendimų įgyvendinimo bei užkardyti elektros iš nesaugių atominių elektrinių trečiosiose šalyse patekimą į ES rinką", — teigiama pranešime.

Uždaroje tarybos posėdžio dalyje sutarta koordinuotai ruoštis būsimam NATO viršūnių susitikimui, parengiant detalią tarpinstitucinę NATO 2030 m. raporto analizę ir įvertinant galimą rekomendacijų poveikį Lietuvos gynybos ir saugumo interesams.

Aptariant ES darbotvarkės klausimus, daugiausia dėmesio skirta ES numatytoms priemonėms suvaldyti koronaviruso plitimą bei užtikrinti vakcinų skirstymo ES valstybėms skaidrumą. 

Susitikimo dalyviai sutarė išskirtinį dėmesį teikti efektyviam ES daugiametės finansinės programos ir Gaivinimo fondo lėšų planavimui ir investavimui. Prioritetinės sritys — Lietuvos ekonominis konkurencingumas ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimas.

Rytų partnerystės politikos srityje sutarta aktyviai rengtis būsimam ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimui 2021 metais.

Pirmajame nuotoliniame užsienio politikos koordinaciniame posėdyje kartu su Prezidentu ir jo komanda dalyvavo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir ekspertai.

Padėtis su Baltarusijos atomine elektrine

Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus.

Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Sausio 13 dieną pranešta, kad pirmasis BelAE energijos blokas pasiekė 100 procentų savo pajėgumų, statiniai ir dinaminiai bandymai bus tęsiami pagal bandomojo eksploatavimo etapo programą.

Tegai:
užsienio politika, Astravo AE
Dar šia tema
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Pirmiausia Amerika, Lietuva po to? Kaip vadovai dėlioja užsienio politikos prioritetus
Lietuva ciniškai supainiojo ekonomiką su politika ir pralaimėjo, sakė ekspertas
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 22:12 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį, nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskva nuosprendį laiko neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Plastikiniai buteliai, archyvinė nuotrauka

Lietuva tapo lyderė ES pagal plastiko pakuočių perdirbimą

(atnaujinta 18:50 2021.01.15)
ES vidutiniškai 2018 metais buvo perdirbama 41,5 proc plastiko pakuočių, o Lietuvoje — 69,3 proc

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje pagal plastikinių pakuočių perdirbimą Europos Sąjungoje, rodo naujausi Eurostato duomenys.

2018 metais Lietuvoje buvo perdirbama daugiausia plastiko pakuočių iš visų Europos Sąjungos šalių – 69,3 proc.

Рейтинг переработки отходов пластиковой упаковки в ЕС
Plastikinių pakuočių perdirbimas Europos Sąjungoje

Per šį laikotarpį vidutiniškai ES buvo perdirbama 41,5 proc. plastiko pakuočių. Per metus šis rodiklis šiek tiek padidėjo - 2017 metais ES buvo perdirbama 41,2 proc. šių atliekų.

Mažiausiai plastiko perdirbama Maltoje – 2017 metais šioje šalyje buvo perdirbama tik 19,2 proc.

Kalbant apie kaimynines šalis, Latvija perdirbo 35,8 proc. plastiko pakuočių, Lenkija — 35,7. Estija 2018 metais perdirbo 37,7 proc. plastiko pakuočių.

Tuo pačiu metu plastikinių pakuočių perdirbimo rodikliai Lietuvoje šiek tiek krito - 2017 metais šalyje buvo perdirbta 74,2 procento plastiko atliekų.

Tegai:
ES, plastikas, Lietuva
Dar šia tema
Vilnius iš gyventojų priima prašymus dėl nemokamo asbesto turinčių atliekų surinkimo
Ukraina nebesidalys branduolinėmis atliekomis su Rusija
Nesąžiningi "atliekų tvarkytojai" bandė po sniegu paslėpti atliekas