Migrantai. Archyvinė nuotrauka

Pabėgėliai pasienyje ir taika su talibais: JAV ir Europa parodė pasauliui savo bejėgiškumą

(atnaujinta 14:29 2020.03.03)
Straipsnio autoriaus teigimu, Vakarai visam pasauliui parodo savo bejėgiškumą: nesugebėjimą susidoroti su naujais iššūkiais

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Pasirašius taikos susitarimą su talibais, JAV išves kariuomenę iš Afganistano. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas šantažavo ES grasindamas pakartoti 2015 metų migracijos krizę. Dešimtys tūkstančių pabėgėlių jau perėjo Graikijos ir Bulgarijos sieną. Koronavirusas plinta ne mažiau greitai visame žemyne: toliausiai nuo Kinijos esančios ligos židinio taškas atsirado būtent Europoje, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak jo, pagrindinės pastarųjų dienų pasaulio naujienos buvo taikos susitarimo tarp JAV ir Talibano teroristų* sudarymas. 

"Tiesą sakant, mes kalbame apie garbingą Vašingtono kapituliaciją. Jis įsipareigoja per 14 mėnesių visiškai išvesti savo kariuomenę iš Afganistano.
Be to, Trampas ketina pašalinti sankcijas iš Talibano ir palengvinti jų pašalinimą iš JT sankcijų sąrašo", — straipsnyje rašo Iljaševičius.

Straipsnio autorius pagrįstai klausia, ką šalys gauna pasirašydamos susitarimą, kurį Trampo administracija pateikia kaip abipusiškai naudingą? Visos "gėrybės", anot jo, atiteko Talibanui. Remiamas JAV, jis ne tik dalyvauja dideliame Afganistano dialoge dėl krizių valdymo metodų, bet ir yra įteisintas pasaulinėje arenoje.

Baltieji rūmai to siekia nuo 2018 metų spalio mėnesio, kai Dohoje prasidėjo derybų procesas. Pats Trampas pažadėjo apriboti savo buvimą Viduriniuose Rytuose dar prieš pergalę rinkimuose. Tačiau jo siekius palaikė ne visa Amerikos politikos aukštuomenė.

Net artimame prezidento rate buvo žmonių, pasipiktinusių derybomis su teroristais. Manoma, kad įvykiai aplink Afganistaną privertė atsistatydinti buvusį Trampo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Džoną Boltoną. Suprantama: "vanagas" iš prigimties tiesiog negalėjo ištverti tokios gėdos.

"Talibanas ir jam artima "al-Qaeda"* laikomi 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragedijos kaltininkais. Po to JAV ėmėsi bekompromisės kovos su tarptautiniu terorizmu. Dabar atrodo, kad kompromisai yra galimi", — sako Iljaševičius.

Amerikiečių pabėgimas iš Afganistano šiek tiek primena kurdų išdavystės istoriją. Visai neseniai Afganistano prezidento atstovas spaudai Sedik Seddiki įtikino tautiečius, kad JAV po susitarimo su Talibanu neišves kariuomenės.

Rinkimų išvakarėse Donaldui Trampui yra nepaprastai svarbu parodyti bent tam tikrą sėkmę tarptautinėje arenoje. Nes jis neturi kuo girtis: euroatlantinės vienybės siūlės braška, naujo branduolinio susitarimo su Iranu nesitikima, bandymai normalizuoti santykius su KLDR žlugo, o konfrontacija su Rusija nesibaigia.

Trampo užsienio politikos pasiekimai apima pirmosios prekybos susitarimo su Kinija dalies pasirašymą. Jei amerikiečių kariuomenės išvedimas iš Afganistano nežlugs, tada Baltųjų rūmų šeimininkas turės dar vieną kozirį kovoje su demokratais.

Bet kokiu atveju, JAV prezidentas turi savo Artimųjų Rytų problemų sprendimo receptą.

Straipsnio autoriaus teigimu, daug blogesnė yra europiečių, kuriems vėl gresia migracijos krizė, padėtis.

Turkija nebelaikys uždarytų savo šalies sienų, per kurias pabėgėliai filtruosis į ES šalis. Taip Ankara reagavo į eskalaciją Sirijos Idlibo provincijoje.

Remiantis oficialiais duomenimis, vasario 27 dieną Rusijos remiama Sirijos vyriausybės kariuomenės karinių oro pajėgų ataka nusinešė daugiau nei trisdešimties Turkijos kariškių gyvybes.

Atsakydamas į tai, Turkijos prezidentas Erdoganas nusprendė nubausti... Europą.

Formalus pretekstas yra gana įtikinamas: dėl Idlibo sunkumų Turkijoje yra per daug pabėgėlių, valstybė neturi pakankamai išteklių jiems priimti. Gali būti, kad šis veiksnys tikrai turi įtakos Ankaros padėčiai. Tačiau Erdoganas jau užsiminė apie galimybę panaudoti pabėgėlius kaip spaudimo Europai svertą.

Pasak Iljaševičiaus, nereikia toli ieškoti pavyzdžių: praėjusį rudenį ES šalys kritikavo Turkiją dėl karinės operacijos Šiaurės Sirijoje pradžios. Reaguodamas į tai, Turkijos vadovas jiems grasino nauja Viduriniųjų Rytų pabėgėlių grupe. Po kelių mėnesių grėsmė tapo reali.

Graikijos ir Bulgarijos sieną jau kirto daugiau kaip 76 tūkst. nelegalių migrantų (kitų šaltinių duomenimis — daugiau nei 100 tūkst.). Erdoganas tikina, kad netrukus jie bus skaičiuojami milijonais...

Europa nebuvo pasirengusi tokiai įvykių raidai. Kol pabėgėliai šturmuoja jos sienas, ES vadovai svarsto, kaip reaguoti į naują migracijos grėsmę. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis net ketina asmeniškai apsilankyti Turkijos ir Graikijos pasienyje. ES užsienio reikalų ministras Žozepas Borelis sušaukia neeilinį užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame bus svarstoma susiklosčiusi situacija.

ES valstybės narės nori veikti savarankiškai. Pavyzdžiui, Austrijos vidaus reikalų ministras, nelaukdamas direktyvų iš Briuselio, jau paskelbė ketinantis siųsti pasieniečius padėti graikams. Emanuelis Makronas taip pat pažadėjo šiek tiek padėti, nors nieko konkretaus nesakė.

Nei Prancūzijos prezidentas, nei kiti Europos politikai neturi atsakymo į klausimą, ką daryti, jei labai padidės migrantų srautai.

"Kaip apšviesti ugningą "sultoną", taip pat neaišku. Turkijos prezidentas dėl to, kas vyksta Idlibe, kaltina savo Vakarų sąjungininkus — jų pasyvumas atriša rankas Sirijos armijai. Tačiau kaip ES gali daryti spaudimą Rusijai ir Bašarui al Asadui?" — rašo Iljaševičius.

Anot jo, Erdoganas jau seniai suprato, kad Europą galima šantažuoti, įžeidinėti, bauginti. Net sudaryti jai realių problemų, nebijant jokio atsako. Nes ji negali "įkąsti" atsakydama.

Europos Sąjungos "impotencija" yra ne mažiau ryški kovos su koronavirusu pavyzdžiu. Kaip Italija, esanti dideliu atstumu nuo Kinijos, galėtų pasiekti trečiąją vietą pasaulyje pagal užsikrėtusiųjų skaičių? Kodėl prevencinės priemonės neveiksmingos? Kodėl Kinijos kaimyninės šalys veiksmingiau riboja ligos plitimą? Į šiuos klausimus dar niekas neatsakė.

Tačiau faktas lieka faktu — "pavyzdinė" Europa neatlaikė išbandymo su koronavirusu.

Tai tik keli iš daugelio egzaminų, kurių pastaraisiais metais neišlaikė Senasis ir Naujasis pasaulis.

*organizacija, uždrausta Rusijos Federacijoje.

Tegai:
Europa, JAV
Dar šia tema
Vokietijos gynybos ministrė ragina ES ir JAV padidinti spaudimą Rusijai ir Sirijai
Sirija pranešė apie du numuštus lėktuvus virš Idlibo
Estija pasirengusi atnaujinti sienų kontrolę dėl pabėgėlių
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neiti į protestų akcijas

(atnaujinta 15:32 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeiti į gatves, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tichanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje
Klaipėda

Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos

(atnaujinta 12:53 2020.08.11)
Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama piniginė bauda: fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams — 1500-6000 eurų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Klaipėdos savivaldybė kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba pradeda reguliarius viešojo maitinimo įstaigų, prekybos, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietų patikrinimus, informuoja uostamiesčio savivaldybės spaudos tarnyba.

Jų metu bus kreipiamas dėmesys, kaip užtikrinamos koronaviruso plitimo prevencijos priemonės — ar visur, kur privaloma, dėvimos apsauginės kaukės, laikomasi nustatytų atstumų, naudojamos dezinfekcinės priemonės, laikomasi kitų reikalavimų.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, bus tikrinamos kavinės, barai, parduotuvės, turgavietės, lankomasi renginiuose, kitose laisvalaikio ir pramogų vietose.

"Savivaldybės Viešosios tvarkos specialistai ir Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarijos inspektoriai kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba atvykti gali bet kuriuo metu, apie patikrinimus iš anksto įspėjama nebus. Tačiau kartu labai tikimės, kad nustatytų reikalavimų visi laikysis ne todėl, kad bijos netikėtai būti užklupti, o todėl, kad yra sąmoningi ir saugo savo bei kitų sveikatą", — sakė Dobranskis.

Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama piniginė bauda: fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams — 1500-6000 eurų.

Per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinti 23 nauji koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Šalyje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2194 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 442 asmenų, 1658 – pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
patikra, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Epidemiologas teigia, kad antroji koronaviruso banga bus rudenį  
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas