Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje kilo skandalas dėl parlamentaro pareiškimo apie VSD renkamą informaciją

(atnaujinta 22:52 2020.03.04)
Bakas teigė, kad tuo metu, kai jis buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu, buvo gautas pranešimas, jog vienas iš departamentų, atsakingų už nacionalinį saugumą, neteisėtai renka informaciją

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius pakomentavo skandalą, kilusį po Seimo nario Vytauto Bako pasisakymų apie neteisėtą informacijos rinkimą.

"Nešališkai ir profesionaliai komentuoti patį šį pranešimą neužtenka duomenų. Mat tai — tik vieno pareigūno pranešimas, kuri jau spėjo paneigti VSD. Be to, daryčiau prielaidą, kad čia skandalo, kurį jau anksčiau norėjo sukelti Vytautas Bakas, tęsinys", — rašė jis Facebook paskyroje.

Laurinavičiui kyla klausimas, kuo tikėti: Baku ar visomis institucijomis ir net šalies prezidentu, kurie dabar įtariami neteisėtu informacijos rinkimu.

"Todėl aš bent jau kol kas vis dėlto renkuosi tikėti daug platesniu ratu žmonių — tiek pareigūnų, tiek politikų, kurie sako, kad ten net nėra ką tirti. O tai, ko gero, turėtų reikšti, kad ta informacija, kurią pateikia pareigūnas, yra neteisinga arba mažų mažiausiai netiksli", — rašo analitikas.

Pasak jo, užuot aptarus Bako pateiktą informaciją, geriau užduoti klausimą, kodėl jis nusprendė iškelti šią temą būtent dabar.

"Na, tikrai sunku būtų patikėti, kad tik sutapimas, jog šią informaciją išviešinti nuspręsta tuo metu, kai prezidentas svarsto, ar skirti VSD vadovą antrai kadencijai, ar rasti ir paskirti kažkurį kitą kandidatą", — pažymėjo Laurinavičius.

Šiuo metu VSD direktorius yra Darius Jauniškis. Jo įgaliojimų terminas baigiasi šių metų birželio mėnesį. Jauniškis pranešė, kad su Lietuvos prezidentu neaptarė savo būsimo likimo. Tačiau, pasak jo, pasibaigus įgaliojimams, jis nesiruošia vadovauti skyriui.

Anksčiau Bakas paskelbė apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą viename iš nacionalinį saugumą užtikrinančių departamentų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas pranešė, kad, atsižvelgiant į tai, vasario 25 dieną surengtas neeilinis uždaras Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis.

Bakas teigia, kad 2019 metų pradžioje, kai jis buvo komiteto vadovas, pasirodė pranešimas, kad "vienoje iš nacionalinį saugumą užtikrinančių vykdomųjų institucijų nesant įstatymais numatyto pagrindo renkama informacija apie asmenis, naudojantis institucijai suteiktomis galimybėmis bei daromas galimai neteisėtas poveikis šalies vidaus politiniams procesams".

Politikas tvirtino, kad gavęs šią informaciją dėl galimos nusikalstamos veikos kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą ir tik šių metų sausio 29 dieną iš šių institucijų gavo atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Bako ir "MG Baltic" ginčas

2019 metų sausį Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Bako pasisakymai apie "MG Baltic" neatitiko tikrovės ir pažeidė koncerno verslo reputaciją. Parlamentaras kreipėsi į aukštesniosios instancijos teismą.

Teismo proceso metu Bakas bandė įtikinti teisėjus, kad atsakomybė už šiuos kaltinimus negali tekti jam, nes Seimo nario imunitetas apsaugo jį nuo baudžiamojo persekiojimo už tarnybinių pareigų vykdymą.

Tačiau teismas pabrėžė, kad Bakas prieštaringai vertinamas mintis reiškė interviu žiniasklaidai, o ne atlikdamas tiesiogines pareigas Seime.

"MG Baltic" taip pat bandė priteisti Bakui 20 tūkstančių eurų kompensaciją, tačiau jam buvo priteistos tik teisinės pusantro tūkstančio eurų išlaidos.

Šiuo metu "MG Baltic" taip pat kreipiasi į teismą dėl žvalgybos duomenų atskleidimo. Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kurioje įtariami keli politikai, buvęs "MG Baltic" viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir pats koncernas.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), Lietuva, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Vytautas Bakas
Dar šia tema
JAV pripažino, kad Rusija nekelia grėsmės Baltijos šalims
JAV ir Estijos gynybos ministrai aptarė "Rusijos grėsmę"
Pranckietis pasiskundė JAV dėl Rusijos "energetinio ginklo"
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neiti į protestų akcijas

(atnaujinta 15:32 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeiti į gatves, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tichanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje
Klaipėda

Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos

(atnaujinta 12:53 2020.08.11)
Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama piniginė bauda: fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams — 1500-6000 eurų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Klaipėdos savivaldybė kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba pradeda reguliarius viešojo maitinimo įstaigų, prekybos, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietų patikrinimus, informuoja uostamiesčio savivaldybės spaudos tarnyba.

Jų metu bus kreipiamas dėmesys, kaip užtikrinamos koronaviruso plitimo prevencijos priemonės — ar visur, kur privaloma, dėvimos apsauginės kaukės, laikomasi nustatytų atstumų, naudojamos dezinfekcinės priemonės, laikomasi kitų reikalavimų.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, bus tikrinamos kavinės, barai, parduotuvės, turgavietės, lankomasi renginiuose, kitose laisvalaikio ir pramogų vietose.

"Savivaldybės Viešosios tvarkos specialistai ir Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarijos inspektoriai kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba atvykti gali bet kuriuo metu, apie patikrinimus iš anksto įspėjama nebus. Tačiau kartu labai tikimės, kad nustatytų reikalavimų visi laikysis ne todėl, kad bijos netikėtai būti užklupti, o todėl, kad yra sąmoningi ir saugo savo bei kitų sveikatą", — sakė Dobranskis.

Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama piniginė bauda: fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams — 1500-6000 eurų.

Per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinti 23 nauji koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Šalyje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2194 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 442 asmenų, 1658 – pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
patikra, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Epidemiologas teigia, kad antroji koronaviruso banga bus rudenį  
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas