Virusai užpuolė IT sistemas, archyvinė nuotrauka

Lietuva vadovaus Greitojo kibernetinio reagavimo pajėgoms ES

(atnaujinta 13:07 2020.03.05)
Šešios Europos šalys pasirašė memorandumą, pagal kurį tarptautinė grupė vykdys budėjimą, virtualiai ir fiziškai dalyvaudama kibernetinių incidentų tyrime

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva, Estija, Kroatija, Lenkija, Nyderlandai, Rumunija pasirašė memorandumą dėl bendrų tarptautines greitojo kibernetinio reagavimo pajėgų kūrimo, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Planuojama, kad tarptautinė Greitojo kibernetinio reagavimo komanda nuolat budės skirtinguose fiziniuose taškuose, pasirengusi bet kuriuo metu reaguoti į kibernetinę ataką.

Memorandumas buvo pasirašytas trečiadienį Zagrebe (Kroatija). Iš civilių ir kariškių sudarytos Greitojo kibernetinio reagavimo komandos pavojingo kibernetinio incidento atveju virtualiu, o jeigu reikia — ir fiziniu būdu įsijungs į incidento likvidavimą bei tyrimą.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo, kad tai yra visiškai naujas tarptautinis kibernetinis pajėgumas, kurį inicijavo ir kurio sukūrimui vadovavo Lietuva, ir kad kiekviena šalis susiduria su kibernetinio saugumo iššūkiais.

"Turime suvienyti pajėgas, nes kibernetinis karas jau vyksta ir jis neturi sienų. Tai taip pat yra aiškus ir konkretus pavyzdys, kaip ES šalys nekarinėmis priemonėmis gali prisidėti prie Europos gynybos stiprinimo ir remti NATO gynybos ir atgrasymo pastangas", — teigė ministras.

Pasak ministro, tarptautinių greitojo kibernetinio reagavimo pajėgų atsiradimas pakelia ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje į naują praktinį lygmenį. Šalys neapsiriboja vien nacionalinėmis pajėgomis: projektas leidžia lengviau dalintis informacija, žmogiškaisiais ištekliais, mokslo pasiekimais.

Memorandumą pasirašiusių šalių vadovaujamos tarptautinės komandos budi rotacijos principu. Nuo šių metų pradžios Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos pradėjo pirmą tarptautinės komandos rotaciją. Šiai rotacijai vadovauja Lietuva. Jos vadovaujamoje budinčioje komandoje — specialistai iš Nyderlandų, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos.

Dar septynios šalys: Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Slovėnija ir Suomija — yra šio projekto stebėtojos. Tikimasi, jog jos greitai taps pilnateisėmis projekto dalyvėmis.

Lietuva dar 2017 metais PESCO (angl. "The Permanent Structured Cooperation", liet. Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas) rėmuose pasiūlė sukurti rotuojamas ES Kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. 

PESCO yra ES iniciatyva, kuria siekiama sukurti modernius europinius karinius pajėgumus ir paskatinti šalis plėtoti bendradarbiavimą jungiantis į projektus ir iniciatyvas, siekiant sustiprinti ES gebėjimus reaguoti į kylančias grėsmes Europoje ir kaimyniniuose regionuose.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kibernetinis saugumas, kibernetinės atakos, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvoje per Seimo rinkimus veiks nauja kibernetinio saugumo sistema
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO
Vladimiras Putinas ir Džo Baidenas Maskvoje, archyvinė nuotrauka

JAV nuolatinis atstovas įvardijo vieną Putino ir Baideno susitikimo temų

(atnaujinta 15:42 2021.05.11)
Balandžio viduryje Baidenas pakvietė savo kolegą iš Rusijos surengti dvišalį susitikimą susikaupusiems klausimams aptarti

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. JAV prezidentas Džo Baidenas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas gali kalbėti apie ginklų kontrolę ir saugumo klausimus, sakė JAV ambasadorius nusiginklavimo konferencijoje Robertas Woodas. Apie tai pranešė RIA Novosti.

Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

"Mes ruošiamės šioms diskusijoms", — sakė jis plenariniame posėdyje. Kalbos tekstas buvo paskelbtas Amerikos misijos svetainėje Ženevoje.

Balandžio viduryje Baidenas pakvietė savo kolegą iš Rusijos surengti dvišalį susitikimą aptarti sukauptų klausimų. Vėliau valstybės sekretorius Antonis Blinkenas patikslino, kad kalbama apie artimiausias savaites.

Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad dar nėra susitarimų dėl datų, tačiau kalbama apie vasaros mėnesius. Amerikos prezidentas praėjusią savaitę sakė, kad tikisi surengti aukščiausiojo lygio susitikimą birželį.

Kaip pranešė leidinys "Politico", remdamasis buvusiais Amerikos pareigūnais, susitikimas gali vykti Čekijoje, Islandijoje, Slovėnijoje ar Azerbaidžane.

Tegai:
Džo Baidenas, Vladimiras Putinas
Dar šia tema
Baidenas pareiškė, jog nelaiko JAV rasistine šalimi
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
Baidenas ragina stiprinti izoliavimo politiką Europoje