Vilnius, archyvinė nuotraka

Ekspertas: "NATO kiemą" rytuose saugo "Lietuvos politinis šuo"

(atnaujinta 18:28 2020.03.05)
Visa Lietuvos politikų saviraiškos laisvė slypi "lojime" ant kaimynų Rytuose, mano ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuvos politikai negali turėti savo nuomonės, nes Lietuvoje nėra politikos, sakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius interviu Sputnik Lietuva.

Pasak Meževičiaus, Lietuvos politikai neturi ir negali turėti savo nuomonės, nes Lietuvoje politikos nėra ir negali būti.

"Yra tam tikras suverenumo laipsnis, kurį mes matome pas kieme esantį šunį, pririštą prie trumpos grandinės, kad saugotų kiemą. Štai NATO rytuose ir Europos Sąjungoje kiemo apsaugai pririštas Lietuvos politinis šuo. Jis yra laisvas tiek, kiek leidžia grandinė, o žodžio laisvės yra tiek, kad galėtų paloti ant kaimyno Rytuose", — sakė jis.

"Tiksliau, ant dviejų kaimynių — Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos. Periodiškai mes tai girdime. O kai politinis šuo pakviečiamas apsilankyti civilizuotose užjūrio ūkiuose, jis iš dėkingumo dar aktyviau loja. Štai taip galima pakomentuoti nekompetentingus Lietuvos politikų pareiškimus", — teigė ekonomikos mokslų daktaras.

Anksčiau su darbo vizitu Vašingtone viešintis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su JAV Atstovų rūmų pirmininke Nensi Pelosi. Pranckietis užtikrino, kad Lietuva vertina JAV Kongreso vaidmenį "užtikrinant bendrą saugumą" Baltijos regione.

Susitikimo su JAV Atstovų rūmų pirmininke metu Seimo pirmininkas akcentavo, kad "didžiausia grėsme regione išlieka Rusija". Taip pat, pasak jo, "statydama dujotiekį "Nord Stream-2" ar nesaugią Astravo atominę elektrinę Baltarusijoje, Rusija energetiką naudoja kaip politinį ginklą ir siekį daryti įtaką".

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Lietuva, Europos Sąjunga, NATO
Dar šia tema
Liuksemburgo ambasadorius "tylą" tarp Rusijos ir NATO laiko pavojinga
Kariniame parade Estijoje dalyvaus NATO kariai ir technika
Ekspertas: JAV dėl "viso pikto" laikys karinį kontingentą Baltijos šalyse
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda viešai konsultacijai teikia Korupcijos prevencijos įstatymo projektą

(atnaujinta 18:12 2020.06.04)
Šalies vadovas tikisi, kad vieša konsultacija dėl naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projekto paskatins visuomenę įvertinti efektyvios korupcijos prevencijos sistemos svarbą 

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai konsultacijai teikia naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektą ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama spręsti įsisenėjusias korupcijos problemas ir sukurti šalyje korupcijai atsparesnę aplinką.

Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovą inicijuoti Korupcijos prevencijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Vietos savivaldos ir Administracinių bylų teisenos įstatymų pakeitimus paskatino ilgą laiką nesikeičiantys nacionaliniai ir tarptautiniai Lietuvos korupcijos lygio įvertinimai, kurie rodo stagnaciją korupcijos prevencijos srityje ir išliekančią didelę žalą valstybės bei visuomenės gerovei.

Pasak prezidento, skaidrus ir efektyvus valstybės lėšų panaudojimas dar aktualesnis tampa ekonomikos nuosmukio laikotarpiu. 

"Siekiant proveržio šioje srityje, būtina valstybės lygmeniu formuoti korupcijos prevencijos strategiją, aiškiau apibrėžti atskirų korupcijos prevencijos subjektų vaidmenį ir pareigas bei sistemingai taikyti korupcijos prevencijos priemones", - teigiama pranešime.

Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projektas, parengtas kartu su STT, išplečia viešojo sektoriaus subjektų, kurie taiko ir vykdo korupcijos prevencijos priemones, ratą. Taip pat skatinamas savanoriškas privataus sektoriaus subjektų įsitraukimas.

Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Parengtame korupcijos rizikos valdymo modelyje numatyta, kad už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą visų pirma atsakingi patys viešojo sektoriaus subjektai, o jų savininko teises ir pareigas vykdančios savarankiškos institucijos prižiūri ir prireikus aktyviai prisideda didinant atsparumą korupcijai. 

Pirmiausia tam tikros organizacijos vadovas turi pareigą ir atsakomybę pasirūpinti, kad būtų tinkamai identifikuojamos korupcinės rizikos, sudarytas jų prevencijos ir valdymo planas, numatyti atsakingi asmenys ir stebėsenos mechanizmai, kurie būtų reguliariai audituojami, patikrinant jų veikimo efektyvumą.

Naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatyme taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektų veikla kuriant antikorupcinę aplinką turi būti matuojama, vertinama ir viešinama.

"Esminis korupcijos prevencijos sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad ji būtų skaidresnė, atviresnė visuomenei ir prisidėtų gerinant administracinių bei viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Siekiant didesnio antikorupcinio sąmoningumo, numatyta daugiau dėmesio skirti minkštųjų korupcijos prevencijos priemonių taikymui – informavimui, mokymams, etikos ir elgesio taisyklėms", - teigiama pranešime.

Prezidentas tikisi, kad vieša konsultacija dėl naujos redakcijos Korupcijos prevencijos įstatymo projekto paskatins visuomenę įvertinti efektyvios korupcijos prevencijos sistemos svarbą bei aktyviai reikšti savo nuomonę dėl siūlomų permainų ar galimų alternatyvų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

STT trečiadienį pranešė, kad galimos korupcijos byloje sulaikytas Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus įtariamas gavęs kyšį iš Manto Zalatoriaus ir kelių tiesimo bendrovių vadovų.

Pasak STT, Sutkus galimai priėmė kyšį iš Zalatoriaus už atstovavimą svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Tegai:
korupcija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Korupcijos byloje sulaikytas Valdas Sutkus paleistas į laisvę
Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla
Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė tyrimo išvadoms dėl 2009-2010 metų krizės

(atnaujinta 18:32 2020.06.04)
Anot Biudžeto ir finansų komiteto narių, bankai, turintys užsienio kapitalą, išprovokavo ekonomikos krizę, o Lietuvos bankas neužtikrino jiems tinkamos priežiūros

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo dėl aplinkybių, kurios lėmė ekonominę krizę 2009–2010 metais, išvadas, teigiama parlamento pranešime žiniasklaidai.

Tyrimą atliko Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Seimo patvirtintose išvadose konstatuojama, kad 2009–2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlę čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Dokumente pažymima, kad 2008 m. Biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę. Be to, anot Seimo komiteto, Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai buvo padaryta 2009–2012 metais, tačiau jomis nepasinaudojo.

Turimo metu buvo nustatyta, kad valstybei padaryta 2,1 milijardo eurų žala. Komitetas pasiūlė Generalinei prokuratūrai atlikti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę įkurti nepriklausomą nuo centrinio banko finansinių paslaugų ir vartotojų teisių priežiūros instituciją, kuri būtų finansuojama finansų įstaigų įnašais, nagrinėti galimybę mažinti leistiną rinkos koncentracijos lygį bei kitais būdais mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo labai riboto skaičiaus patronuojančiųjų bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.

"Įvertinant tai, kad nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, pasiūlyta peržiūrėti Rezervinio (stabilizavimo) fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą", — rašoma pranešime.

Be to išvadose siūloma įpareigoti Lietuvos banką reguliuoti bankų finansavimosi iš užsienio ir likvidumo valdymo grupės mastu sąlygas (apimtį, įsipareigojimų trukmės suderinamumą su finansinio turto trukme), nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą, teikiant pirmenybę ir skatinant ilgesnės trukmės finansavimą, taip pat nustatant finansavimo atitraukimo sąlygas, kad vėl nebūtų sukeltas finansavimo atitraukimo šokas.

2008 metais, prasidėjus pasaulinei finansų krizei, Lietuvos vyriausybei vadovavo konservatorius Andrius Kubilius, kuris dabar yra europarlamentaras. Valdančiosios partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" nariai, ypač jos lyderis Ramūnas Karbauskis, dažnai tvirtina, kad tuometinės valdžios veiksmai lėmė "tautos nuskurdinimą".

Tegai:
ekonomika, Seimas, krizė
Dar šia tema
Kubilius pasisakė prieš "ortodoksiškumą" valstybės biudžete
Karbauskis apkaltino Kubiliaus vyriausybę Lietuvos "skurdinimo kelio" pasirinkimu
Konservatoriai pareiškė, kad dabartinė valdžia pakenks Lietuvai labiau nei jie
Veidmainystės socialiniuose tinkluose. Lietuvos politikų transformacijos Facebook
Petro Porošenka, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: teismas leido prievarta atvesdinti Petro Porošenką apklausai

(atnaujinta 16:50 2020.06.04)
Šios priemonės buvo patvirtintos po to, kai buvęs Ukrainos prezidentas ne kartą neatvyko į apklausas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Kijevo Pečersko apygardos teismas leido Ukrainos valstybiniam tyrimų biurui priverstinai apklausti buvusį prezidentą Petro Porošenką, praneša "Vesti".

Pasak leidinio, šios priemonės buvo patvirtintos po to, kai buvęs Ukrainos prezidentas ne kartą neatvyko į apklausas.

Laikraštis primena, kad Porošenka yra kviečiamas kaip liudytojas byloje dėl informacijos vykstant tarptautinėms deryboms, dalyvaujant Ukrainos prezidentui ir užsienio valstybių pareigūnams.

VTB Ne kartą kvietė buvusį prezidentą Porošenką dvejose bylose, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi.

Gegužės 26 dieną buvęs prezidentas buvo pakviestas apklausai dėl 43 paveikslų, kurie yra VTB tiriamos bylos objektai. Tačiau užuot atvykęs į apklausą, Porošenka surengė parodos atidarymą Ivano Gončaro muziejuje. Paveikslai, kuriuos jis pristatė parodoje, yra laikomi įrodymais buvusio prezidento sukčiavimo atveju.

Tegai:
apklausa, Petro Porošenka
Dar šia tema
Artėja anti-Maidanas: Porošenka ir jo parankiniai gali būti nubausti
Ukrainoje Porošenkai iškelta nauja baudžiamoji byla
Kaip Porošenka ir Lucenka bando išvengti atsakomybės už Maidano žudynes
Žiniasklaida: Porošenkai iškelta baudžiamoji byla dėl tėvynės išdavystės