Algirdas Paleckis

Paleckis pareiškė, kad Lietuvos specialiosios tarnybos sufabrikavo bylą prieš

(atnaujinta 09:13 2020.03.06)
Politikas parašė laišką, kuriame pareiškė, kad prokurorai remiasi ne konkrečiais faktais, o savo spėlionėmis

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Lietuvos opozicijos politikas, buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis laiške tvirtina, kad Lietuvos specialiosios tarnybos sufabrikavo su juo susijusią "šnipinėjimo Rusijos Federacijos naudai" bylą, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Nebuvo jokių šnipų, jokių šnipų tinklų. Nėra jokių faktų", — teigia jis.

Laiške Paleckis teigia, kad byloje nėra konkretumo, o prokurorai remiasi ne faktais, o savo nuomone. Anot jo, dokumentuose nėra informacijos apie tai, kokius duomenis jis neva rinko, kam, kada ir kur perdavė.

Antradienį Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Ją nagrinės Šiaulių apygardos teismas. Kartu su opozicijos politiku kaltinamas ir Lietuvos verslininkas Deimantas Bertauskas.

Jie abu įtariami "bendradarbiavimu su Rusijos žvalgyba" ir neva informacijos rinkimu už piniginį ar kitokį atlygį. Visų pirma teigiama, kad jų užduotis buvo "surinkti duomenis apie teisėjus, prokurorus ir kitus asmenis, susijusius su baudžiamosiomis bylomis dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų" 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje, taip pat informaciją apie kitas baudžiamąsias bylas, "susijusias su SSRS agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais".

Prokurorai taip pat mano, kad įtariamieji ieškojo žmonių, galinčių suteikti "melagingos informacijos apie nuteistojo sausio 13-osios įvykių byloje Rusijos Jurijaus Melio sveikatos būklę", kad paveiktų jo sulaikymo sąlygas.

Paleckis laikomas kalėjime nuo 2018 metų rugsėjo dėl įtarimų "šnipinėjimu Rusijos naudai". Per šį laiką jis labai sulyso, o jo sveikatos būklė kelia nerimą.

Apie Bertauską, kaip bylos figūrantą, pirmą kartą tapo žinoma 2019 metų vasarį, kai apie tai papasakojo Socialistinio liaudies fronto dalyvis Pavelas Ževžikovas. Tačiau daugiau jokių detalių pateikta nebuvo.

Paleckis ne kartą yra pareiškęs apie savo nekaltumą. Sulaikymo priežastimi jis pavadino tai, kad šia byla Lietuvos valdžia jam atkeršijo už bendravimą su rusais ir susidomėjimą 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto.

Politikas anksčiau buvo nuteistas už pareiškimus apie sausio 13-osios įvykius Vilniuje, kai jis padarė prielaidą, kad "savi šaudė į savus". Tačiau tada teismas jį išteisino, nes nebuvo sudėtinių nusikaltimo aspektų.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva rodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji skelbė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net atmetimą.

Tegai:
specialiosios tarnybos, Lietuva, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (59)
Dar šia tema
Lietuvoje sulaikytas Klaipėdos visuomenės veikėjas Aleksejus Greičius
Grabauskui ketinama atlikti psichiatrinę ekspertizę dėl žodžių apie Holokaustą
Grabauskas: Lietuva su savo spaudimu žodžio laisvei tapo "tamsia pelke"
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Rusijos ir JAV vėliavos

Rusijos ambasada atsakė į Trampo specialiojo pasiuntinio žodžius apie INF sutartį

(atnaujinta 11:35 2020.10.31)
Spalio 26 dieną Putinas paskelbė naują iniciatyvą išspręsti augančią įtampą Europoje po JAV pasitraukimo iš INF sutarties

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Maskva kviečia JAV rimtai apsvarstyti Vladimiro Putino išsakytą ginklų kontrolės iniciatyvą, pranešė Rusijos ambasada Vašingtone, teigiama RIA Novosti pranešime.

Anksčiau JAV prezidento specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis teigė, kad, kaip jis tikėjo, Rusija "apgailestauja, kad sunaikino INF sutartį (Vidutinio ir trumpojo nuotolio branduolinių pajėgų sutartį), apgaudinėjusi daugiau nei dešimtmetį".

"Niekas nenori kitos raketų krizės. Prezidento Putino pasiūlymuose numatyti kompromisiniai metodai, naudingi visoms valstybėms. Mes siūlome mūsų Amerikos partneriams juos rimtai apsvarstyti", — sakoma Rusijos diplomatinės atstovybės pranešime.

Spalio 26 dieną Putinas paskelbė naują iniciatyvą išspręsti augančią įtampą Europoje po JAV pasitraukimo iš INF sutarties.

Visų pirma, jis sakė, kad Maskva nori nedislokuoti 9M729 raketų Rusijos europinėje dalyje, laikydamasi abipusių NATO žingsnių. Prezidentas taip pat pasiūlė aljansui patikrinti kompleksus "Aegis Ashore" su Mk-41 raketomis Europos bazėse ir su raketomis 9M729 Kaliningrado objektuose.

Oficialus Berlynas vienas pirmųjų sureagavo į šią iniciatyvą, nurodydamas ankstesnę Šiaurės Atlanto aljanso poziciją, kad Rusijos idėjos dėl INF sutarties nėra patikimos. Komentuodamas šiuos pareiškimus, Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pavadino juos neatsakingais.

INF sutartis buvo skirta užtikrinti pasaulinį strateginį stabilumą. 2019 metų rugpjūčio mėnesį JAV pasitraukė iš susitarimo "dėl Rusijos pažeidimų". Vašingtonas apkaltino Rusiją uždraustos raketos 9M729 sukūrimu ir bandymu. Maskva tikina, kad leistinas nuotolis yra mažesnis nei 500 kilometrų.

Tegai:
sutartis, Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas, JAV, Rusija
Dar šia tema
Pentagonas įvertino Rusijos viršgarsinių ginklų grėsmę
Lietuva sustiprins "Didžiąją Kinijos sieną". Ar gal visgi susiprotės?