Посольство РФ в Вильнюсе, Литва, архивное фото

RF ambasada Lietuvoje: VSD ėmėsi atviro rusų persekiojimo

(atnaujinta 14:27 2020.03.07)
Rusijos ambasada Lietuvoje pakomentavo pastarųjų dienų įvykius, susijusius su politikų ir visuomenės veikėjų sulaikymais

VILNIUS, kovo 6 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pakomentavo Sputnik Lietuva situaciją, susijusią su padažnėjusiais rusų, gyvenančių Lietuvoje, sulaikymais.

Sputnik Lietuva kreipėsi į ambasadą su klausimu apie per pastarąsias kelias dienas Lietuvoje įvykdytus rusų tardymus ir sulaikymus. Turima omenyje Klaipėdos miesto tarybos narė Ela Andrejeva, Klaipėdos visuomenės veikėjas, tarptautinės organizacijos "Juvenis" direktorius Aleksejus Greičius bei akcijos "Nemirtingasis pulkas" koordinatorė Lietuvoje Tatjana Afanasjeva-Kolomiec.

"Taip, mes žinome. Pastarosiomis dienomis Valstybės saugumo departamentas ėmėsi atviro Lietuvoje gyvenančių rusų tautiečių aktyvistų persekiojimo ir puldinėjimo. Tokia provokuojanti veikla, be abejo, neliks be pasekmių", — į Sputnik Lietuva klausimą atsakė ambasada.

Šią savaitę Lietuvoje įvyko keli sulaikymai.

Iš pradžių antradienį, kovo 3 dieną, buvo sulaikyta Klaipėdos miesto tarybos narė Ela Andrejeva. Apie jos sulaikymą pranešė buvęs miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, būtent jo komitetui "Titov ir teisingumas" priklauso Andrejeva.

Anot Titovo, antradienį, 07:00, dvi moterys ir trys vyrai atvyko į Andrejevos butą ir atliko kratas. Andrejevos mama sakė, kad nežinomi žmonės išvežė jos dukrą. Tą pačią dieną moteris buvo paleista. Vėliau komentuodamas Andrejevos sulaikymą, Titovas padarė prielaidą, kad tai galėtų būti siejama su politinės Socialinio teisingumo partijos sukūrimu.

Trečiadienį buvo sulaikytas Klaipėdos žmogaus teisių gynėjas, tarptautinės organizacijos "Juvenis" direktorius Aleksejus Greičius. Vėliau paaiškėjo, jog vyras sulaikytas trims mėnesiams. Šią informaciją vėlgi patvirtino Titovas, pridurdamas, kad Greičiui pateikti įtarimai šnipinėjimu. Už tai Lietuvoje gali grėsti nuo 3 iki 15 metų kalėjimo.

Titovas pranešė, kad niekas neįleidžiamas pas Greičių ir draudžiama perduoti jam bet kokius daiktus.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad Greičiaus sulaikymą vertina "kaip bandymą užgniaužti kitaminčius, sunaikinti mums brangias vertybes, taip pat sutrikdyti įsimintinų datų ir 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjimus Lietuvoje".

Be to, ketvirtadienį paaiškėjo, kad prokuratūra ketina atlikti teismo psichiatrinę žmogaus teisių aktyvisto, Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininko Giedriaus Grabausko ekspertizę. Anot žmogaus teisių aktyvisto, jis gali būti išsiųstas priverstiniam gydymui, kad neturėtų galimybės išreikšti savo požiūrio į tai, kas vyksta šalyje, ir į praeities įvykius.

Giedrius Grabauskas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Penktadienį paskelbta, kad Vilniuje pas visuomenės veikėją, akcijos "Nemirtingasis pulkas" organizatorę Tatjaną Afanasjevą-Kolomiec atliktos kratos. Kaip pasakoja Titovas, kratų metu iš jos buvo konfiskuotas telefonas, kompiuteris ir kiti daiktai. Pati moteris liko laisvėje.

Dar trečiadienį, po žinių apie Andrejevos sulaikymą Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. Pranešime skelbiama, kad tyrimas pradėtas, įvertinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktus duomenis.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva rodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji skelbė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net atmetimą.

Skaitykite dar:

Paleckis pareiškė, kad Lietuvos specialiosios tarnybos sufabrikavo bylą prieš jį

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Lietuva, Rusija, Rusijos ambasada Lietuvoje
Dar šia tema
Titovas: Nėra blogai, kad Seime manęs bijo
Titovas paskelbė, kad Lietuvoje kuria naują partiją
Kas sutrypė šviesias lietuvių mintis ir užgrobė valdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją?
Paleckis apkaltintas išvien veikęs su nuteistuoju Sausio 13-osios byloje
Paskelbta, koks teismas nagrinės Paleckio bylą
Protestai Minske

Analitikas: Lietuvoje išskleista tikra Baltarusijos opozicijos pasirengimo bazė

(atnaujinta 17:18 2020.08.13)
Tokios šalys nemato "rąsto savo akyje" ir nuolat kaltina Rusiją "kišimusi", mano analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvai kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus — tai absoliuti norma, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viešai kreipėsi į Baltarusijos valdžią su prašymu imtis skubių priemonių konfliktinei situacijai šalyje išspręsti. Jis pateikė kaimyninei valstybei trijų punktų planą, kaip įveikti krizę.

Nausėda pažymėjo, kad respublika suinteresuota stabiliu, demokratišku, nepriklausomu ir klestinčiu kaimynu. Tačiau, pasak prezidento, tai nesuderinama su pastarųjų dienų įvykiais.

Analitikas Aleksandras Nosovičius tokį elgesį pavadino kišimusi į kitų šalių vidaus reikalus.

"Mes gi visi suprantame, kad tik Rusijai draudžiama kištis į kitų šalių vidaus reikalus. O visos kitos, jei jos yra NATO ar Europos Sąjungos narės, yra Jungtinių Valstijų sąjungininkės, o juo labiau, jei tai pačios JAV, turi visas teises įsitraukti į kitų valstybių vidaus politiką, net provokuoti ten ir organizuoti riaušes. Tai, ką matome Baltarusijos pavyzdyje, kur Lenkija aktyviausiai dalyvauja masinių protestų organizavime. Iš Lenkijos biudžeto remiama lenkų valstybinė žiniasklaida sukūrė savo Telegram kanalus, per kuriuos koordinuojamas protestas Baltarusijoje. Panašiai elgiasi Lietuva, ir ji taip elgiasi Baltarusijos atžvilgiu ne tik dabar, bet ir pastaruosius 20 metų", — pasakė jis.

Nosovičius pridūrė, kad Lietuvoje sukūrta "tikra infrastruktūra Baltarusijos opozicijai atkurti". Anot jo, tai yra ir Europos humanitarinis universitetas Vilniuje, ir nekomercinės organizacijos.

"Lietuvai kišimasis į kitų valstybių vidaus reikalus, kurį ji laiko prioritetine kriptimi, pirmiausia tai kišimasis į Baltarusijos vidaus reikalus — tai absoliuti norma. <...> Pastaraisiais metais tai buvo labai pastebima Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu. Ten buvo akivaizdu, kad Lietuvos valdžia glaudžiai bendradarbiauja su Baltarusijos opozicija. Jos veikė kartu kovoje su Baltarusijos AE. <...> Baltarusijos opozicija palaiko glaudžius ryšius su Lietuvos politine elita", — pasakė analitikas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Svetlana Tichanovskaja atsidūrė antroje vietoje su 10,09 proc. rinkėjų balsų.

Rinkimai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsiasi jau ketvirtą dieną.  Į įvairių miestų gatves išeinantys demonstrantai yra nepatenkinti rinkimų organizavimu ir rezultatais. Visi keturi opozicijos kandidatai užginčijo rezultatus.

Antradienį Tichanovskaja atvyko į Lietuvą. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad atvažiavo pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Ketvirtadienį Baltarusijos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają. Taip tat VRK svetainėje buvo paskelbtas visų respublikos regionų balsavimo rezultatų suskirstymas.

Tegai:
protestai, rinkimai, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pompėjas neatmetė sankcijų Baltarusijai įvedimo  
Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams
Protestai Baltarusijoje — kitas kartas gali tapti paskutinis
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Protestai Minske

Linkevičius: Lietuva pasirengusi suteikti prieglobstį Baltarusijos piliečiams

(atnaujinta 13:29 2020.08.13)
Linkevičius pareiškė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios jai padaryto spaudimo ir kad šios šalies pareigūnai tuo tarpu "nesikišo į išvykimą, net padėjo"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi suteikti prieglobstį baltarusiams dėl humanitarinių priežasčių, ketvirtadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius.

"Lietuva yra pasirengusi ir svarsto galimybę dėl humanitarinių priežasčių priimti baltarusius, kenčiančius dėl nuolatinio netinkamo elgesio", — Twitter parašė ministras.

Linkevičius pareiškė, kad Tichanovskaja atvyko į Lietuvą dėl Baltarusijos valdžios jai padaryto spaudimo ir kad šios šalies pareigūnai tuo tarpu "nesikišo į išvykimą, net padėjo".

Anot ministro, Lietuvos valdžia Tichanovskajai suteikė būstą ir apsaugą.

Linkevičius taip pat sakė, kad kartu su Tichanovskaja į Lietuvą atvyko jos būstinės vadovė Marija Moroz.

Masiniai protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,08% balsų.

Nuo sekmadienio buvo tęsiami neleistini veiksmai, tačiau saugumo pajėgos juos griežtai slopina. Teisėsaugos pareigūnai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, svaiginančias granatas, gumines kulkas. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu žuvo vienas žmogus, jis teisėsaugos pareigūnų link bandė mesti nenustatytą sprogstamąjį įtaisą.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų. 

Tegai:
humanitarinė pagalba, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali tapti pagrindiniu Baltarusijos opozicijos centru
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
Miškas, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija: atliktas miškų sanitarinės būklės patikrinimas

(atnaujinta 14:18 2020.08.13)
Pažymima, kad privačiuose miškuose atlikta 477 objektų stebėsena. 81 atveju buvo nustatyti medžių kenkėjų židiniai — miško savininkai, naudotojai ar valdytojai apie tai informuoti raštu

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Valstybinė miškų tarnyba liepos mėnesį atliko miškų sanitarinės būklės patikrinimą, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad privačiuose miškuose atlikta 477 objektų stebėsena. 81 atveju buvo nustatyti medžių kenkėjų židiniai — miško savininkai, naudotojai ar valdytojai apie tai informuoti raštu.

Dėl kitų 16 atvejų pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimų.

"VĮ Valstybinių miškų urėdijoje buvo atlikta 3 objektų (girininkijų) stebėsena. 2 atvejais nurodyta prievolė vykdyti Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktų reikalavimus", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu pažymima, kad medžių džiūvimo priežastys nustatytos 3 atvejais valstybiniuose miškuose, 2 atvejais — privačiuose miškuose.

Pranešama, kad miško savininkams, naudotojams, valdytojams pateiktos rekomendacijos dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punkto reikalavimų vykdymo.

Tegai:
patikrinimas, miškas, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Internete paskelbtas vaizdo įrašas apie Amazonėje siautėjusius gaisrus
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena