Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas ragina sugriežtinti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinę padėtį

(atnaujinta 05:25 2020.03.09)
Šiuo metu leidimas nuolat gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas užsieniečiams tik labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas siūlo sugriežtinti užsieniečių teisinę padėtį mokytojos sumušimo Visagine kontekste. Apie tai jis parašė Facebook.

Šią savaitę Visagine buvo užpulta ir sužalota lietuvių kalbos mokytoja. Policijos duomenimis, užpuolikas buvo 24 metų vyras, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas galimai tautinės neapykantos pagrindu. 

Kasčiūnas mano, kad įvykis verčia kalbėti apie užsieniečių teisinės padėties reglamentavimą. Pagal galiojantį įstatymą leidimas nuolat gyventi Lietuvoje gali būti panaikintas užsieniečiams, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais tik dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.

Šiuo atveju, pažymi politikas, iš šio aptariamo asmens atimti nuolatinio gyventojo statusą nebus įmanoma, nes jam inkriminuojamas tik apysunkis nusikaltimas.

Konservatorius pažymėjo, kad prieš dvejus metus jis įregistravo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis siūlo tokią sankciją taikyti užsieniečiui, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ne tik dėl labai sunkaus, bet ir dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

"Ekspertų teigimu, būtent perspektyva prarasti leidimą nuolat gyventi ar pabėgėlio statusą, o ne teismų bausmės yra geriausia prevencija galimai nusikalstamai imigrantų veikai. Tokie atvejai kaip Visagine tik parodo, kad geriau namų darbus pasidaryti iš anksto. Tie, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą, privalo gerbti čia galiojančias elgesio normas ir įstatymus", — pažymėjo konservatorius.

Anksčiau Seimo spaudos tarnyba, remdamasi žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, pažymėjo, kad peiliu ginkluotas 24 metų amžiaus užpuolikas tą dieną įsiveržė į gimnazijos klasę, bet didelis konfliktas nespėjo įsiplieksti. Tačiau agresyvus jaunuolis mokytoją užpuolė po keleto valandų jau už mokyklos ribų.

Po to Kasčiūnas pareikalavo Visagino savivaldybę informuoti, ar minėtas nusikaltimas yra pavienis atvejis, ar pasikartojančios, sistemingos tautinės neapykantos, bandymų užgniaužti valstybinės kalbos mokymą apraiškos.

Taip pat skaitykite: 

Tegai:
Lietuva, Laurynas Kasčiūnas, Visaginas
Президент литовской конфедерации бизнеса Валдас Суткус

Kaltinamieji dėl prekybos įtaka Lietuvoje komentuoja tyrimą

(atnaujinta 22:49 2020.06.04)
Anksčiau, įtariant galimai neteisėta veikla, buvo sulaikyti šeši žmonės, tarp jų — Sutkus ir Zalatorius

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos  vadovas Mantas Zalatorius, įtariami prekybos poveikiu byloje, pakomentavo savo vaidmenį šiame skandale. Apie tai pranešė leidinys "Ekspress nedelia".

Anksčiau Lietuvoje įtariant galimą neteisėtą veiklą buvo sulaikyti šeši žmonės, įskaitant Sutkų ir Zalatorių. Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo dideliu mastu, prekybos poveikiu, grobstymo ir dokumentų klastojimo. Šiuo metu vykdomas ikiteisminis tyrimas.

Sutkus teigė nesijaučiantis kaltas. Jis nori aptarti savo, kaip LVK vadovo, ateitį su verslo bendruomene.

"Aš nesilaikau kėdės, bet taip pat nesijaučiu kaltas, todėl noriu pajusti nuotaikas ir nuomones, kurios susiformavo mūsų verslo bendruomenėje, ir priimti geriausius sprendimus — geriausius sprendimus organizacijai", — sakė jis.

Savo ruožtu Zalatorius teigė esąs sąžiningas žmogus ir niekada gyvenime neplanavęs, nesijautė esąs padaręs ir neplanuoja daryti jokių nusikaltimų.

"Man labai sunku, beveik pusantros dienos be miego. Man tai buvo didelis sukrėtimas, didelis šokas, didelis netikėtumas. Tikrai nenorėčiau, kad koks nors sąžiningas žmogus tai patirtų mano gyvenime. <...> Man <...> didelis gėda net įsivaizduoti tokį dalyką. Tai, žinoma, turės įtakos mano reputacijai, tai jau tikriausiai atsispindi", — sakė jis.

Zalatorius teigė negalįs kalbėti apie ikiteisminio tyrimo medžiagą, laikotarpį ar pasirodymą tiriant santykius su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Anot jo, viena iš prevencinių priemonių buvo jo bendravimo su tam tikrais asmenimis, kurių jis taip pat negalėjo įvardyti, apribojimas.

Be to, Zalatorius pabrėžė, kad norėtų bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, nes neturi ko slėpti. Lietuvos bankų asociacijos vadovas taip pat pažymėjo, kad eidamas šias pareigas turės apsvarstyti savo ateitį ir sprendimas, be kita ko, priklausys nuo organizacijos narių.

Zalatoriui atstovaujantis advokatas Aidas Mažeika nemano, kad jo klientas pažeidė įstatymus. Jis pažymėjo, kad lobizmo įstatyme ir Lietuvos baudžiamajame kodekse yra normų konkurencija.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Tyrimo duomenimis, LVK vadovas Valdas Sutkus, vykdydamas pareigas konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo padėtimi ir ryšiais, galimai gavo nelegalų piniginį atlygį už įtaką priimant įvairius įstatymus, susijusius su verslu.

Tyrėjų teigimu, dviejų kelių tiesimo įmonių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galėjo būti suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministerijos vadovo Roko Masiulio karjerą.

Manoma, kad tuo tikslu jie susisiekė su Sutkumi ir galbūt sumokėjo jam surinkti ir įvairiomis formomis viešai pateikti neigiamą informaciją apie ministrą.

Atsižvelgiant į galimą poveikį priimant įstatymą dėl bankų apmokestinimo, atliekamas Zalatoriaus veiksmų tyrimas.

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis patikino, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Anot jo, pokyčiai vyriausybėje buvo politiniai sprendimai.

Tegai:
tyrimas, prekyba poveikiu
Vytautas Bakas, archyvinė nuotrauka

Bakas pareiškė, jog sutinka tikrintis poligrafu

(atnaujinta 22:47 2020.06.04)
Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis šiandien atsisakė tenkinti reikalavimą atimti iš parlamentaro leidimą dirbti su įslaptinta informacija, savo "Facebook" puslapyje rašo Seimo narys Vytautas Bakas.

"Jis galėjo pasielgti kitaip ir taip įtvirtinti pavojingą, su demokratija nederantį precedentą, kuomet pakaktų Šimo, Mackevičiaus, Jaručio, Gaižausko ar Kirkilo pageidavimo ir bet kuriam Seimo nariui ar valstybės tarnautojui galima būtų suvaržyti mandatą, galimybę tarnauti valstybei ir jos žmonėms.
Tačiau nepagrįsti puolimai žemina mano garbę, todėl sutinku tikrintis poligrafu kartu su VSD vadovais", — teigia parlamentaras.

Pasak Bako, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija.

Seimo pirmininkas taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamente (VSD) šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėto VSD įslaptintos informacijos atskleidimo.

Vytautas Bakas sakosi neturintis ko slėpti, savo pareigas atlikęs sąžiningai, buvo ir yra viešojo intereso pusėje.

"Mano veiklos ginant viešą interesą nesaisto svarstymai, ar tai naudinga ar žalinga vienai ar kitai politinei jėgai. Esu pasirengęs pasitikrinti poligrafu, pasirengęs tai daryti viešai", — sako jis.

Parlamentaras savo ruožtu priminė kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių A. Šimo, D. Gaižausko, J. Jaručio, G. Kirkilo, A. Gumuliausko ir M. Mackevič prašymas atimti iš jo leidimą dirbti su įslaptinta informacija grindžiamas tuo, kad, esą, jis atskleidė tai, ko negalėjo atskleisti, kai matydamas būtinąjį reikalingumą ir viešąjį interesą, neleido "numarinti pranešėjo informacijos apie galimą neteisėtą įslaptintos žvalgybinės informacijos rinkimą ir perdavimą asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti".

Pasak jo, užuot atlikę išsamų tyrimą, "šio komiteto ir frakcijos vadovai daro spaudimą VSD, kad šis persekiotų pranešėją. Kelia kaltinimus, niekaip jų nepagrįsdami".

Bakas sako esąs pasirengęs sėstis prie melo detektoriaus su ta sąlyga, jei VSD direktorius Darius Jauniškis ir jo pavaduotojas Rimantas Bridikis taip pat sutiks pasitikrinti melo detektoriumi nepriklausomoje institucijoje, atsakys į klausimus, ar jie kišosi į Prezidento kampanijos rinkimų procesą, ar teikė informaciją pasirinktiems kandidatams, ar jų pavedimu buvo renkama įslaptinta informacija iš žvalgybos duomenų bazių apie asmenis (verslo, politikos, meno, kultūros, žiniasklaidos atstovus), ar ji buvo perduota kandidatui į Prezidentus Gitanui Nausėdai arba jo atstovams.

Savo paskelbtą pareiškimą Bakas šiandien perskaitė Seimo plenariniame posėdyje.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Vytautas Bakas
Dar šia tema
Koronavirusas išnyks, o VSD pasiliks. Ko imsis Nausėda, kad apsaugotų lietuvius
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Prezidentas priėmė VSD direktoriaus Jauniškio priesaiką
Tik duokit pinigų: Lietuvos VSD puls ieškoti nematomų priešų
Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja: kaukių naudojimas sumažina riziką užsikrėsti COVID-19 dešimtis kartų

(atnaujinta 22:53 2020.06.04)
Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Pagrindinis koronavirusinės infekcijos perdavimo būdas yra oras — tai atsitinka kosint, čiaudint ir kalbant, todėl dėvint kaukes rizika užsikrėsti koronavirusu sumažėja dešimteriopai, RIA Novosti sakė Rusijos infekcinių ligų specialistė Irina Ivanova.

"Nepaisant laiko apribojimų, būtina ir toliau laikytis tam tikrų taisyklių. Ypač svarbu išlaikyti atstumą ir naudoti medicinines kaukes. Čiaudint ir kosint ore aplink sergantį žmogų plinta jo seilių, skreplių ir kvėpavimo takų sekreto lašeliai. Ir kadangi koronavirusinė infekcija gali būti besimptomė, žmogus, nežinodamas, kad serga, gali perduoti virusą kitiems žmonėms. Kaukių dėvėjimas dešimtis kartų sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu. Be to, svarbu, kad kuo daugiau žmonių naudotų kaukę", — teigė Ivanova.

Gydytoja priminė, kad kaukę dėvėti būtina esant galimam užsikrėtimo pavojui — būnant lauke ar uždaroje patalpoje, kur gali būti kiti žmonės. Kaukę keisti reikia kas dvi valandas.

Tinkamai naudojant medicinines kaukes, kvėpavimo problemų neturėtų kilti. Ypač pabrėžiama, kad nėščioms moterims ir asmenims, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, nešioti medicinines kaukes būtina.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
saugumas, gydytojai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
JAV užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šuniui
Per parą nustatyti trys koronaviruso atvejai