Turkijos prezidentas Erdoganas

Ekspertas: Turkija dar nenusprendė, ar belstis į ES duris

(atnaujinta 16:21 2020.03.09)
Neįvykdžius ES įsipareigojimų Ankarai, visada yra galimybė atidaryti sienas pabėgėliams, mano MGIMO Europos teisės katedros docentas Nikolajus Toporninas

VILNIUS, kovo 9 — Sputnik. Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto (MGIMO) Europos teisės katedros docentas Nikolajus Toporninas per apskritojo stalo diskusiją MIA "Rossija segodnia" tarptautiniame spaudos centre tema "Pabėgėliai iš Turkijos: nauja migracijos krizės banga Europoje?" papasakojo, kad Erdoganas kol kas nenusprendė, ar Turkijai judėti ES link, ar pasirinkti kitą taktiką.

Vasario pabaigoje Turkija pabėgėliams atidarė savo sienas su Europos Sąjunga, apkaltinusi ES anksčiau duotų įsipareigojimų nevykdymu. Europa sunerimusi. Daugiau nei 100 tūkstančių pabėgėlių, tarp kurių, be sirų, daug afganų, pakistaniečių, Afrikos šalių piliečių, šturmuoja Graikijos sieną.

ES aukšti pareigūnai jau apsilankė Graikijos ir Turkijos pasienyje, pažadėję Atėnams skirti 700 milijonų eurų migracijos priemonėms sustiprinti. Tuo pat metu Turkijos prezidentas Erdoganas grasina, kad netrukus į Europą siųs milijonus pabėgėlių, kurių ten niekas neplanuoja priimti.

"Erdoganas turi daugialypę santykių su ES partiją. Nepamirškime, kad Turkija nuo neatmenamų laikų yra kandidatė (į ES — Sputnik), o specialiai paraiškos niekas neatšaukė. Šiuo metu derybos nevyksta. Turkija jos neatšaukė, o ES nesustabdė derybų, dabar jos yra pusiau užšaldytos būklės. Ir kol kas Erdoganas nenusprendė, ar Turkija atkakliai belsis į ES duris, ar pasirinks kitokią taktiką", — pasakė teisininkas.

Anot Topornino, Erdoganas tikisi, kad pabėgėliams spaudžiant Europą pradės su didesniu supratimu žiūrėti į Turkiją.

"Erdoganui ne taip paprasta rasti sąjungininkų. Reiškia, reikia naudoti jėgos spaudimo ir prievartos metodus, kad kažkas pajustų grėsmę, galėtų stoti į jo pusę. Štai toks puikus variantas su pabėgėliais. Jis žino, kad buvo sudarytas susitarimas 2016 metais. Europiečiai pažadėjo sumokėti šešis milijardus eurų, kad jis neįleistų migrantų taip lengvai ir iš viso nieko neišleistų į Europos teritoriją. Tam tikrą laiką šis susitarimas veikė, tačiau po to, kai padėtis Idlibe įgavo nepaprastą pagreitį, Erdoganas nedelsdamas atsisakė susitarimo. Pasakė, kad Europa nevykdo įsipareigojimo ir tiesiog paėmė ir atidarė sieną. Išleido tik šimtą tūkstančių, 110–120 tūkstančių įsiskverbė per Turkijos sieną ir išvyko į Graikiją.  Tai reiškia, jis daro jėgos spaudimą tikėdamasi, kad esant tokiam spaudimui Europos vadovai su didesniu supratimu pradės žiūrėti į jo poziciją, į jo situaciją. Įskaitant konflikto Idlibe sureguliavimą", — pasakė Toporninas.

Tegai:
pabėgėliai, ES, Turkija
Dar šia tema
Erdoganas teigė, kad Turkija neuždarys sienos su ES pabėgėliams
Lietuva tapo populiariausia tarp pabėgėlių šalimi Baltijos regione
Lietuva nori pagerinti pabėgėlių gyvenimo sąlygas ES fondų lėšomis
Estija pasirengusi atnaujinti sienų kontrolę dėl pabėgėlių
Vilnius, archyvinė nuotrauka

VSD skelbia apie žvalgybos atstovus diplomatinių darbuotojų tarpe

(atnaujinta 20:12 2021.05.11)
VSD ataskaitoje teigiama, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas paskelbė metinę institucijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Dokumente teigiama, kad 2020 metais buvo nustatyta virš dviejų šimtų Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. 

"VSD aktyvių veiksmų dėka buvo nutraukti iki dvidešimties Lietuvos piliečių bandymų verbuoti", — teigiama pranešime.

Departamentas teigia, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga. Ataskaitoje tvirtinama, kad "nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir keletas kitų užsienio valstybių ŽST", kai kurių iš jų ŽST atstovai ar su ŽST siejami darbuotojai “sudaro trečdalį diplomatinio personalo jų atstovybėse Lietuvoje".

"Neretai savo tikslams pasiekti priešiškų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos pasitelkia netradicinius metodus, naudoja minkštąja galią, siekia paveikti procesus, turinčius įtakos ir Lietuvos konstitucinių pagrindų apsaugai", — teigiama dokumente.

Be to, 2020 metais VSD fiksavo kibernetinių grupuočių, siejamų su kitų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, atakas prieš kitų šalių valstybės institucijas pasinaudojant Lietuvos subjektų informacinių technologijų infrastruktūra. VSD duomenimis, prieš Lietuvos informacinių technologijų sistemas atakas daugiausiai vykdė su Rusija siejami subjektai.

Lietuvo valdžia vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Šiuo pretekstu Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose. 

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, siekdamas dislokuoti prie Rusijos sienų kuo daugiau karinio kontingento ir technikos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nieko neketina pulti.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama ir apie įvairius kibernetinius išpuolius. Dažniausiai jie priskiriami "rusų hakeriams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikta.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
"Politico" įvardijo galimas Putino ir Baideno susitikimo vietas
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino — atskleidė pikantiškas istorijas
Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu