Europos Parlamentas, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė papasakojo, kad yra priversta likti Lietuvoje dėl koronaviruso

(atnaujinta 10:48 2020.03.10)
Europos Parlamentas iš esmės neribotam laikui sustabdė savo darbą, o posėdžiai, perkelti į Briuselį, buvo atšaukti

VILNIUS, kovo 10 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė papasakojo, kad dėl koronaviruso plitimo teko pasilikti Lietuvoje ir nevykti į Briuselyje vykstančius posėdžius. Apie tai ji rašė savo Facebook paskyroje.

Europos Parlamentas iš esmės sustabdė savo darbą. Iš pradžių, pasak Juknevičienės, parlamentiniai renginiai, kuriuose dalyvavo išoriniai dalyviai, buvo atidėti neribotam laikui, vėliau plenariniai posėdžiai buvo perkelti iš Strasbūro į Briuselį.

"Paklausit, koks skirtumas, kur. Tačiau skirtumas yra — visi komitetų, frakcijų, vadovybės darbuotojai, MEPų asistentai, net visas garažas traukiniais, automobiliais važiuoja iš Briuselio į Strasbūrą. Su plenariniais Briuselyje to judėjimo galima išvengt", — rašė ji.

Kaip papasakojo europarlamentarė, paaiškėjo, kad antradienį planuojamas trumpas posėdis, o posėdžiai, turėję vykti trečiadienį ir ketvirtadienį, yra atšaukti. Juknevičienei teko likti Lietuvoje, nes į Briuselį planavo skristi tik kovo 10 dieną.

"Gal ir gerai. Čia, Lietuvoj, juk tik vienas atvejis, šeimos gydytojams tirt sukarščiavusiųjų dėl corona nereikia", — rašė politikė.

Gruodžio pabaigoje Kinijos valdžia pranešė Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) apie nežinomos pneumonijos protrūkį Uhane. Ekspertai nustatė ligos sukėlėją — tai yra naujas koronavirusas. PSO protrūkį pripažino tarptautinio lygio ekstremalia situacija ir suteikė ligai oficialų pavadinimą — COVID-19.

Kinijoje, kurioje daugiausia susirgusių, užregistruota daugiau kaip 3,1 tūkst. mirčių, pasveiko 58,6 tūkst. žmonių, sergančių skaičius siekia 80,7 tūkst. žmonių.

Lietuvoje pirmasis ir vienintelis koronaviruso atvejis užfiksuotas vasario pabaigoje.

Taip pat skaitykite:

Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
© Sputnik /
Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija

 

Tegai:
Europos Parlamentas, Briuselis, koronavirusas, Rasa Juknevičienė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2170)
Dar šia tema
Koronaviruso prevencijai savivaldybės skelbs gripo epidemijas
Andriukaičiui kelia abejonių Kovo 11-osios renginių atšaukimo pagrįstumas
"AirBaltic" atšaukė visus skrydžius į Milaną ir Veroną
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės su kaukėmis

PSO mano, kad kaukės gali tapti mados aksesuaru

(atnaujinta 13:30 2020.07.10)
Organizacijos atstovė Rusijoje taip pat priminė, kad visada reikia plauti rankas, visur turi būti dezinfekavimo priemonės, o paviršiai viešose vietose — dezinfekuoti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Kaukė gali tapti mados aksesuaru, tačiau ji turi būti trisluoksnė, o kaukė turi būti plaunama kiekvieną dieną 60 laipsnių temperatūroje, interviu RIA Novosti sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Rusijoje Melita Vujnovič.

"Turime padaryti taip, kad kaukės būtų visiems prieinamos. Aš net nesu prieš, kad kaukė taptų mados aksesuaru. Bet su sąlyga — jei ji pagaminta iš audinio, ji turi būti plaunama kiekvieną dieną 60 laipsnių temperatūroje, ir kad ji bus trisluoksnė.Išvaizda gali būti bet kokia. Suprantu, kad karštis nemalonus, viskas aišku. Reikia tiesiog prie to priprasti", — sakė ji.

Ji taip pat priminė, kad visada reikia plauti rankas, visur turi būti dezinfekavimo priemonės, o paviršiai viešose vietose — dezinfekuoti.

"Mes labai pasimetę. Mes įpratę, kad viskas yra pagydoma. Tačiau COVID nėra eilinė bakterija. Taigi gera higiena — tai, ką turime grąžinti į mūsų gyvenimą", — pridūrė PSO atstovė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 549 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2170)
Dar šia tema
Rusijoje prasidėjo paskutinis klinikinių vakcinos nuo COVID-19 tyrimų etapas
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"