Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė prisipažino jaučianti kaltę prieš Landsbergį

(atnaujinta 17:13 2020.03.12)
Europarlamentarė pagyrė Nausėdą už tai, kad jis per šventinę kalbą pavadino Vytautą Landsbergį "prezidentu", bei prisipažino, jog jaučia didelę kaltę dėl to, kad Lietuvoje iki šiol neišspręstas Landsbergio statuso klausimas

VILNIUS, kovo 12 — Sputnik. Lietuvos atstovė Europos Parlamente Rasa Juknevičienė pagyrė prezidentą Gitaną Nausėdą už tai, kad jis savo kalboje Kovo 11-osios proga Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį pavadino prezidentu. Tačiau moteris pabrėžė, jog jai gėda dėl to, kad Landsbergis vis dar tebevadinamas faktiniu Lietuvos prezidentu.

"Jaučiu didelę kaltę, kad Lietuva iki šiol nesugebėjo juridiškai išspręsti šio klausimo. Man gėda, bet nieko negaliu padaryt, nes tokie Seimai išrenkami", — savo asmeninėje Facebook paskyroje pasidalino Juknevičienė.

Pasak jos, prieš 30 metų visame pasaulyje Landsbergis ir buvo vadinamas prezidentu, nes susitikinėjo su valstybių vadovais, pasirašė itin svarbią sutartį su RF prezidentu Borisu Jelcinu.

"Savo tuometine lyderyste jis buvo pats tikriausias Prezidentas", — pabrėžia europarlamentarė.

Politikė taip pat pasidalino savo pokalbiu su Andriumi Kubiliumi, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad vienintelė Lietuva tuomet savo valstybės vadovu "išsirinko ne KPSS veikėją ar kokį persitvarkiusios kompartijos lyderį". Ir būtent todėl Landsbergis susilaukė patyčių.

"Aš jau turiu mažai vilčių, kad Lietuvoj rastųsi pakankamai politinės valios suprasti iš esmės, kokia didžiulė buvo Kovo 11-osios atsakomybė, kokie buvo darbai ir kokios lyderystės tada reikėjo. Turiu mažai vilčių, kad spėsim  Tikiuosi, nesupyks visi kiti mūsų prezidentai, bet jie atėjo jau, kaip sakoma, "ant gatavo". Reikėjo tik tęsti", — užbaigė Juknevičienė.

Trečiadienį, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Nausėda savo šventinėje kalboje atkreipė dėmesį į Landsbergio vaidmens atkuriant nepriklausomybę svarbą bei pavadino jį prezidentu.

Vytautas Landsbergis Lietuvoje laikomas faktiniu šalies prezidentu, nors šių pareigų iš esmės niekada nėjo. 1990 metų kovo 11 dieną buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiuoju valstybės vadovu.

Vėliau aktyviai dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime. Ne vieną kartą buvo išrinktas į Seimą, ėjo Seimo pirmininko pareigas, tapo Lietuvos konservatorių partijos, vėliau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku. Lietuvai įstojus į ES, buvo išrinktas Europos Parlamento nariu.

Anksčiau Seime kildavo iniciatyvų suteikti Vytautui Landsbergiui prezidento ar valstybės vadovo statusą ir su tuo susijusias garantijas, bet nė viena nebuvo įgyvendinta.

Tegai:
Kovo 11-oji, prezidentas, Vytautas Landsbergis, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Kodėl Lietuvoje taip puikiai klesti "laisvės karių" industrija
Politinis paradoksas: ką darė Landsbergis vardan "demokratijos"
Mirė Vytauto Landsbergio žmona Gražina
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos Baltarusijos patekimo į Ukrainą

(atnaujinta 15:25 2021.02.24)
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, energijos srautai gali padėti toliau plėtoti "pavojingą" atominę elektrinę

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, rašo laikraštis "Europeiskaja pravda".

Apie tai Landsbergis pareiškė per susitikimą Kijeve su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на встрече с главой МИД Украины Дмитрием Кулебой в Киеве
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba Kijeve

Landsbergis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką.

"Ukrainą pasiekiantys komerciniai srautai gali padėti toliau plėtoti pavojingą atominę elektrinę Astrave", — sakė jis.

Savo ruožtu Kuleba paaiškino, kad nuo sovietų laikų Ukrainos elektros tinklai yra bendroje sistemoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.

"Mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir siekiame integruoti Ukrainą į europinį elektros tinklą. Ketiname tai įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos", — sakė Kuleba.

Tuomet, pasak ministro, Baltarusijos energijos perdavimas Ukrainai taps fiziškai neįmanomas.

Kuleba pažymėjo, kad norint nepakenkti Lietuvos energetiniam ir aplinkos saugumui, reikia atsiskirti nuo Baltarusijos elektros tinklų.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Ukraina, Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Vakcina nuo COVID-19 Moderna, archyvinė nuotrauka

Lietuva pasirengusi pasidalinti vakcina su Ukraina tik tuo atveju, jei bus perteklius

(atnaujinta 17:36 2021.02.24)
Taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad dar anksti kalbėti apie tikslius vakcinos pertekliaus tiekimo terminus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuva yra pasirengusi pasidalinti vakcinomis nuo COVID-19 su Ukraina, kai jų bus pakankamai, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakcinacija
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Landsbergis Kijeve susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba.

Aptardama COVID-19 problemą, Lietuva išreiškė supratimą Ukrainai dėl ją pasiekiančio nepakankamo vakcinų kiekio.

Lietuva, kartu su kitais 12 ES užsienio reikalų ministrų kreipėsi į Europos Komisiją dėl sukūrimo mechanizmo, kuris padėtų Rytų partnerėms apsirūpinti vakcina taip pat inicijavo ir pasiūlė pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis. Tačiau Landsbergis pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kada gali įvykti vakcinos perteklių tiekimai.

Ukrainoje gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 dar neprasidėjo. Šalies valdžia rusiškos vakcinos atsisakė praėjusių metų pabaigoje. Jie pranešė apie sutartį dėl daugiau nei 1,9 milijono kiniškos bendrovės "Sinovac Biotech" vakcinos dozių, pirmieji šio vakcinos pristatymai planuojami balandį.

Be to, Ukraina tikisi gauti vakcinų pagal tarptautinį mechanizmą COVAX, globojamą Pasaulio sveikatos organizacijos. Yra žinoma, kad į šį skaičių bus įtraukta 117 tūkst. "Pfizer" vakcinos dozių.

Anksčiau taip pat buvo pranešta, kad pagal šią programą Kijevui bus suteikta 12 milijonų "AstraZeneca" ir "Novavax" dozių. Šiomis dienomis iš Indijos į Ukrainą buvo išsiųsta preparato kompanijos "AstraZeneca" 500 tūkstančių dozių partija, krovinio atvykimas laukiamas artimiausiomis dienomis. Dokumentus dėl savo vaistų registravimo Ukrainoje jau pateikė "Sinovac Biotech", "Pfizer" ir "AstraZeneca".

Lietuva savo ruožtu reikalauja iš ES nepertraukiamo vakcinų tiekimo ir užtikrinti Europos vakcinų prieinamumą Rytų partnerystės šalims. Lietuvos gyventojai skiepijami trijų gamintojų — "BioNTech" ir "Pfizer", "Moderna" ir "AstraZeneca" — vakcinomis. Tuo pačiu metu yra gyventojų skundų dėl šalutinio poveikio po vakcinacijos.

Šiuo metu Lietuvoje yra visiškai paskiepyti 69 845 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, Ukraina, vakcina
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Mokymas profesinėse mokyklose

Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje auga: priimta dvigubai daugiau asmenų

(atnaujinta 16:44 2021.02.24)
Žiemos priėmimo rezultatais, daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje šiemet per žiemos priėmimą į profesinio mokymo įstaigas priimta dvigubai daugiau stojančiųjų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Ministerijos duomenimis, praėjusią savaitę pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, priimta 1 040 norinčiųjų įgyti rinkoje paklausią profesiją. Tuo tarpu 2020 metais žiemos priėmimo metu buvo priimta 515 asmenų.

"Darbo rinkoje daug pokyčių, kuriuos lėmė ne tik besitęsianti pandemija, — ištisos verslo šakos transformuojasi, todėl darbuotojų perkvalifikavimas, naujų kvalifikuotų darbuotojų atėjimas į rinką yra būtini šalies ekonomikos raidai", — sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Populiariausi tarp stojančiųjų buvo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (129), profesinio mokymo centras "Žirmūnai" Vilniuje (115), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras Kaune (97), Marijampolės profesinio rengimo centras (83).

Daugiausia stojančiųjų pasirinko apskaitininko, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, paramediko, elektriko modulines profesinio mokymo programas.

Bendrojo priėmimo žiemos etape šiemet dalyvavo 29 profesinio mokymo įstaigos, jos siūlė 99 profesinio mokymo programas. Šiame etape galėjo dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams. Tai reiškia, kad išplėtus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus. Taip siekiama užtikrinti lankstumą ir atliepti į besimokančiųjų ir darbo rinkos poreikius.

Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu — per LAMA BPO bendrojo priėmimo sistemą.

Vyriausybės patvirtintame 2021 m. priėmimo plane į profesinio mokymo įstaigas numatyta iš viso pakviesti 20,6 tūkst. stojančiųjų — tiek, kiek pernai, kai sulaukta rekordinio susidomėjimo.

Atsiliepiant į valstybės ir regionų darbo rinkos poreikius, taip pat įvertinus pernykščius rezultatus, šiemet padidintas priėmimas į inžinerijos, informacijos ir ryšių technologijų, gamybos ir perdirbimo sritis, taip pat didelis vietų skaičius planuojamas sveikatos priežiūros, socialinės gerovės, statybos ir architektūros sritims — visur, kur jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Tegai:
profesinės mokyklos, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje