Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Seimas siūlo įvesti sankcijas Astravo AE operatoriui ir "Rosatom"

(atnaujinta 11:15 2020.03.13)
Jei rezoliucija bus priimta, valdžios institucijos turės užtikrinti, kad sankcijos Astravo AE operatoriui ir "Rosatom" būtų įvestos visos Europos Sąjungos teritorijoje

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Grupė Seimo narių įregistravo rezoliuciją, kuria ragina Vyriausybę siekti, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Baltarusijos atominės elektrinės operatoriui, "Rosatom" ir kitoms įmonėms, kurios dalyvauja statant ir prekiaujant branduolinės jėgainės energija.

Atitinkamą rezoliuciją "Dėl energetinės nepriklausomybės ir Astravo branduolinės elektrinės keliamos grėsmės" parlamentarų grupė įregistravo ketvirtadienį.

Dokumente Vyriausybė raginama užtikrinti, kad ES priimtų teisiškai įpareigojantį sprendimą dėl Astravo AE keliamų grėsmių ES gyventojams ir imtųsi atitinkamų veiksmų Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu.

"(Raginama) siekti, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Astravo AE operatoriui, "Rosatom" ir kitoms įmonėms bei tarpininkams, kurie dalyvauja statant ir prekiaujant nešvaria Astravo AE energija", — teigiama rezoliucijoje.

Tarp kitų reikalavimų yra Lietuvos pasitraukimas iš Vienos konvencijos bei kitų teisės aktų, kurie apibrėžtų galimų avarijų Astravo AE padarinių likvidavimo Lietuvoje nuostatas bei nustatytų "dėl parengiamųjų darbų jau dabar patiriamų išlaidų įvertinimo bei žalos kompensavimo tvarką ir sąlygas", parengimas.

Vilniaus požiūris į Astravo AE

Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent tuo nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai iš tarptautinių institucijų ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Taip pat skaitykite:

Dar šia tema
Seimas Astravo AE pavadino "grėsme" pačiai Baltarusijai
Ažubalis apgailestauja, kad Lietuva neboikotavo ES iniciatyvų dėl Astravo AE
Astravo AE: grėsmė Lietuvai ar eilinis rusofobų šnipštas?
Aleksandras Lukašenka

"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

(atnaujinta 15:06 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes. Praneša "BelTA". 

Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką sakytų".

Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo Telegram kanaluose, nėra tiesa.

"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau:" Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta. Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra ), — na, mes atsakysime", — sakė jis.

Lukašenka pažymėjo, kad atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.

"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.

Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.

"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO įstos į Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirsime už savo šalį. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — užbaigė Lukašenka.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Andrzejus Duda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lukašenka atskleidė, kas finansuoja streikų gamyklose "branduolį"
Politologas: už Lietuvos stovi šalys, finansuojančios protestą Baltarusijoje
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai paragino Vyriausybę susilaikyti nuo naujų paskyrimų

(atnaujinta 20:41 2020.10.28)
Pasak politikų, kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpiu, menkina pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis ragina kadenciją baigiančius valdančiuosius susilaikyti nuo naujų paskyrimų ir įdarbinimų.

Politikai sureagavo į šiandien viešai pasirodžiusią informaciją apie tai, kad Vyriausybės atstovu Panevėžio ir Utenos apskrityse siūlomas buvęs Panevėžio apskrities policijos viršininkas Egidijus Lapinskas.

"Kiekvienas naujas paskyrimas, vykstantis skubotai ir valdžių pasikeitimo laikotarpyje, menkina pasitikėjimą ir kelia pagrįstų abejonių ar tai nėra savų protegavimas, o pareigas užims tinkami, kompetentingi ir nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys", — teigiama konservatorių pranešime. 

Politikai tikisi, kad kadenciją baigiantys valdantieji ras pakankamai politinės išminties, kad susilaikytų nuo naujų paskyrimų.

"Ši Vyriausybė valdymo pradžioje deklaravo principus, kuriais buvo žadama laikytis skaidrumo, netoleruoti protegavimo ir nepotizmo tradicijų, tačiau dabar pasigirsta ne vienas panašaus įdarbinimo atvejis, galimai siekiant maksimaliai išlaikyti įtaką", — pažymėjo konservatoriai.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart nusileido konservatoriams.

Tegai:
vyriausybė, konservatoriai
Dar šia tema
Konservatoriai papasakojo, su kuo nori sudaryti koaliciją Seime
Ir vėl keičiasi valdžia Lietuvoje: konservatoriai švenčia pergalę 
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę