Baltarusijos atominės elektrinės statybos

Ekspertas: ES nekariaus su TATENA dėl Lietuvos, kuri yra nepatenkinta Baltarusijos AE

(atnaujinta 12:28 2020.03.14)
TATENA mano, kad Baltarusijos AE atitinka visus saugos reikalavimus, todėl Vilnius nieko negalės nuteikti prieš statybas, mano politikos ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Europos Sąjunga nepalaikys Lietuvos Seimo rezoliucijos, kuria siekiama trukdyti Baltarusijos atominės elektrinės (AE) statybai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos tarybos narys, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas.

Lietuvos Seimas užregistravo rezoliuciją, siūlančią įvesti sankcijas įmonėms, kurios užsiima Baltarusijos atominės elektrinės (AE) projekto įgyvendinimu.

Rezoliucijoje suformuluotas reikalavimas, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Baltarusijos AE operatoriui — įmonei "Rosatom" ir kitoms įmonėms, susijusioms su elektrinės statyba ir rinkodara.

Dar vienas reikalavimas yra Lietuvos pasitraukimas iš Vienos konvencijos, nes, anot rezoliucijos iniciatorių, jos reikalavimai trukdo veiksmingai kovoti su Baltarusijos AE ir reikalauti visiškos kompensacijos "branduolinės avarijos" atveju.

Politikos ekspertas Kirilas Koktyšas pažymėjo, kad nepaisant visų Vilniaus bandymų trukdyti projekto įgyvendinimui, paskutinį žodį taria TATENA, o ji palaiko statybas.

"Reikalas tas, kad TATENA inspektavo Baltarusijos atominę elektrinę ir nustatė, kad ji atitinka visus saugos kriterijus. Todėl politiniu būdu pastumti TATENA bus gana sunku, arba iš viso neįmanoma. Šiuo klausimu užsiima specializuotos organizacijos. Kitos organizacijos yra nekompetentingos ir neturi leidimo perimti branduolinio klausimo kontrolę. Manau, vargu ar pavyks pakeisti TATENA, nes tai karas su TATENA ir TATENA nepripažinimas. Ar ES yra pasirengusi dekonstruoti TATENA Lietuvos labui? Aš nesu tuo tikras", — pasakė ekspertas.

Vilniaus požiūris į Astravo AE

Lietuva nuo pat projekto pradžios nebuvo patenkinta atominės elektrinės statybomis netoli Astravo. Objektas yra 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus. Būtent tuo nepatenkinta Lietuvos valdžia, kuri Astravo AE vadina "grėsme" nacionaliniam saugumui ir mano, kad stotis statoma pažeidžiant tarptautinius reikalavimus.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai iš tarptautinių institucijų ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Kovo pradžioje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Michailas Čudakovas pareiškė, kad agentūra neturi jokių techninių pretenzijų Baltarusijos atominei elektrinei, kuri statoma Gardino srityje.

Tegai:
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), ES, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (474)
Dar šia tema
Astravo AE: grėsmė Lietuvai ar eilinis rusofobų šnipštas?
TATENA įvertino Baltarusijos AE saugą ir jos pasirengimą paleidimui
Ekspertas: Lietuva paleido savo "branduolinę laimę" ir pavydi svetimos
NATO laivai Juodojoje jūroje, archyvinė nuotrauka

NATO žengia į Juodąją jūrą. Ar aljansas išstums Rusiją Krymo

(atnaujinta 17:10 2020.12.04)
Šiaurės Atlanto aljansas ruošiasi reformoms, tačiau pagrindiniu uždaviniu vis dar išlieka "Rusijos grėsmės" suvaldymas

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Džo Baidenui atkeliaujant į Baltuosius rūmus, Šiaurės Atlanto aljansas pradėjo reformas. Dieną prieš tai pasibaigusiame aukščiausiojo lygio susitikime užsienio reikalų ministrai peržiūrėjo pagrindinius organizacijos principus ir pertvarkė jos darbą. Tik pagrindinės problemos liko tos pačios — Rusija ir Kinija. Kaip NATO ketina suvaldyti "Rusijos grėsmę", aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

NATO pritaikymas krizėms

Jensas Stoltenbergas labai atidžiai ruošėsi vaizdo susitikimui su užsienio reikalų ministerijų vadovais. Ministrų susitikimas yra paskutinis prieš metinį aukščiausiojo lygio susitikimą, numatytą metų pradžioje. Iš anksto parengti darbotvarkę ir aptarti sukauptus klausimus reiškia apsidrausti nuo dalyvių nenuspėjamumo. Be to, buvo precedentų.

Pavyzdžiui, praėjusių metų susitikimo išvakarėse Emanuelis Makronas pasakė, kad "NATO ištiko smegenų mirtis". Tai nustatė diskusijos toną ir sujaukė visus planus. Aljanso nariai varžėsi tarpusavyje, norėdami įrodyti Prancūzijos lyderiui ir vieni kitiems, kad bloko viduje viskas gerai.

Donaldas Trampas išliko pagrindiniu transatlantinio solidarumo skeptiku. Atsakydamas į argumentus apie aljanso svarbą sulaikant Rusiją, Kiniją ir Iraną, JAV prezidentas pirmiausia reikalavo padidinti gynybos įnašus. Kovą su išorės iššūkiais, daugiausia dėl karinio Amerikos potencialo, jis laikė neracionalia.

Džo Baidenas būsimame aukščiausiojo lygio susitikime atstovaus Jungtinėms Valstijoms, o aljanso generalinis sekretorius tikisi grįžti prie buvusio "normalumo". Tuo Stoltenbergas nori pasakyti, kad amerikiečiai dar kartą patvirtins karinio ir politinio aljanso su bloko nariais svarbą.

Kad būtų įtikinama, prieš aukščiausiojo lygio susitikimą generalinis sekretorius kreipėsi į analitikus, norėdamas išsiaiškinti organizacijos problemas, pateikti būdus, kaip jas išspręsti, ir išdėstyti ateinančių dešimties metų užduotis. Tyrimo darbas buvo įformintas ataskaitoje, kurios pavadinimas buvo "NATO-2030".

Užsienio reikalų ministrai ėmėsi ekspertų skaičiavimų ir jų koregavimo tyrimo. Visi susitikimo dalyviai, įskaitant Prancūziją, pripažino, kad aljansui negresia "smegenų mirtis", tačiau reformos pravers.

"Svarbu pritaikyti gynybos aljansą prie naujos tarptautinės padėties. Krizinėse situacijose NATO turi veikti greitai ir vieningai, net jei tai gresia pagrindinių principų pažeidimu", — rašoma dokumente.

Pagrindinis dalykas, kurį siūlo pataisyti pranešimo autoriai, yra veto teisė: dabar ja vienodai naudojasi visos NATO narės. "Jei vienbalsis balsavimas bus ribotas, įtampa aljanse sumažės", — mano tyrėjai.

Ne visi ministrai sutiko su jų išvadomis, tačiau idėjos buvo pripažintos novatoriškomis.

Ir vėl "Maskvos ranka"

Tačiau dėl išorinių grėsmių visi dalyviai sutiko: Rusija ir Kinija tebėra rimtas iššūkis transatlantiniam saugumui.

"Maskva modernizuoja savo branduolinį arsenalą ir dislokuoja naujas raketas iš Tolimosios Šiaurės į Siriją ir Libiją. Rusijos buvimas taip pat padidėjo dėl Baltarusijos ir Kalnų Karabacho krizių", — sakė Stoltenbergas.

"Kremlius siekia buvusių sovietinių respublikų hegemonijos ir kenkia jų suverenitetui. NATO svarbu prisitaikyti prie naujos aplinkos, į kurią sugrįžo varžymasis su nuolat agresyvia Rusija", — antrino pranešimo autoriai generaliniam sekretoriui.

"Rusijos grėsmės neutralizavimo" darbai jau vykdomi. Norėdamas patvirtinti tai Stoltenbergas pateikė NATO bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina patirties pavyzdį. Abi valstybės dabar yra sustiprinto pajėgumo aljanso partnerės. Tai suponuoja galimybę naudotis Vakarų technologijomis ir žvalgyba, tačiau nepriartėja prie visiškos narystės bloke.

Siekdamas sulaikyti Rusiją, aljansas ketina išplėsti savo buvimą Juodojoje jūroje — tai yra atsakas į "Rusijos karinio buvimo Kryme stiprinimą". Išsami informacija kol kas neatskleidžiama.

Rusijos pareigūnai sureagavo. "NATO veiksmai, įskaitant Juodosios jūros regione, žudo ESBO raidę ir dvasią. Atmetamas saugumo nedalomumo principas", — sakė Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.

Juodosios jūros prioritetai

"Pagrindinis NATO uždavinys yra pasirengti JAV prezidento pasikeitimui. Blokas tikisi, kad Baidenas paskatins konsolidaciją, o Trampo valdymo metu kilusios problemos išnyks. Tačiau vargu ar naujasis Amerikos lyderis atsisakys viso savo pirmtako palikimo. Jis tikriausiai ir toliau reikalaus, kad visos aljanso narės prisidėtų dviem procentais BVP prie bloko gynybos taupyklės", — sako Rusijos tarptautinių reikalų tarybos generalinis direktorius Andrejus Kortunovas.

Politologas mano, kad Baideno atėjimas nepakeis įtampos tarp NATO ir Rusijos. Tačiau atsižvelgiant į Maskvos dalyvavimą įvairiausiose tarptautinėse problemose, aljansas negalės ignoruoti dialogo — bent jau kariniu lygmeniu.

Kortunovas Juodosios jūros klausimus NATO darbotvarkėje aiškina didėjančia Rusijos įtaka Užkaukazėje: "Karas Kalnų Karabache ir Rusijos taikdarių dislokavimas nebuvo aljanso nepastebėtas. Tai yra teritorijos šalia Juodosios jūros, kurias NATO narės laiko savo interesų zona. Jie Maskvos stiprinimą laiko potencialiu. Iš čia kyla ir pareiškimai apie Juodosios jūros regiono prioritetą".

Tačiau Rusija nėra vienintelis NATO rizikos veiksnys Juodojoje jūroje, įsitikinęs ekspertas. "Jų planai įsitvirtinti Juodosios jūros regione yra skirti ne tiek Maskvai, kiek Ankarai, — mano jis. — Nepaisant narystės bloke, Turkijos pozicija daugeliu klausimų skiriasi nuo bendros nuomonės. Redžepas Tajipas Erdoganas turi prieštaravimų su Graikija, Prancūzija, net Vokietija ir JAV. Tačiau NATO nori grąžinti Turkiją į aljansą. Kitas tikslas yra sumažinti tolesnį Turkijos ir Rusijos suartėjimą".

Ukraina toliau vykdys NATO Juodosios jūros darbotvarkę. Tuo pačiu metu santykiuose su aljansu pagrindinė tema bus Rusijos karinių pajėgų Kryme stiprinimas, sakė ekspertas. "Naujų objektų statybą pusiasalyje Kijevas pateikia kaip dar vieną grėsmę transatlantiniam saugumui. Ukrainos valdžia atkakliai tvirtins, kad Rusijos karinių sistemų dislokavimas Kryme yra problema, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio", — neatmeta Kortunovas.

Atsisveikinti su iliuzijomis

Tbilisis taip pat palaikys NATO dėmesį Juodosios jūros regionui, įsitikinusi Gruzijos viešųjų reikalų universiteto profesorius Tornikė Šarašenidzė. Jis tai paaiškina Rusijos kariuomenės buvimu Pietų Osetijoje.

"Gruzija jau seniai neturi iliuzijų, kad artimiausiu laikotarpiu įstos į NATO. Nepaisant to, ji bando išplėsti bendradarbiavimą su bloku", — pažymi Šarašenidzė.

Jis pripažįsta, kad karas Kalnų Karabache sustiprino Rusijos pozicijas Užkaukazėje. Ir priduria: "Armėnija turi sąjungininkę — Rusiją. Azerbaidžanas turi Turkiją. Tarp šių šalių iš tikrųjų susikūrė karinis aljansas. Gruzija neturi tokio sąjungininko, belieka pasikliauti NATO".

Nepaisant retorikos, nei Gruzija, nei visas Juodosios jūros regionas nėra prioritetinės problemos, sakė ekspertas. Pagrindinis NATO uždavinys dabar yra užmegzti dialogą su Baidenu. Ir kitų metų pradžioje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas bus pirmasis išbandymas.

Tegai:
Juodoji jūra, Rusija, NATO
Dar šia tema
NATO vadovas įsipareigoja reaguoti į Rusijos karinių pajėgų Kryme padidėjimą
Rusijos grėsmė pakibo virš lenkų svajonės
Vokietija paskelbė apie "dar akivaizdesnę Rusijos grėsmę"
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Paaiškėjo, kiek ministrų kandidatūrų atmetė Lietuvos prezidentas

(atnaujinta 15:54 2020.12.04)
Lietuvos vadovas pareiškė, jog negali prisiimti atsakomybės už tai, kad šie pretendentai taptų vyriausybės dalimi

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atmetė ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės į susisiekimo ministro pareigas siūlomą Kasparo Adomaičio ir į žemės ūkio ministro pareigas teikiamą Dalios Miniataitės kandidatūrą, praneša "TASS" su nuoroda į spaudos konferenciją.

"Tiesiog galėčiau pasakyti tiek, kad aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo", — sakė Lietuvos vadovas.

Nausėda paprašė premjerės pateikti kitus kandidatus ir pridūrė, kad yra pasirengęs susitikti su jais pirmadienį.

"Vėliausiai antradienio rytą pasirašysiu dekretą dėl Vyriausybės formavimo. Ir mes išlaikysime visus terminus", — pabrėžė jis.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sureagavo į Adomaičio kandidatūros atmetimą. Ji pabrėžė, kad dabar "turime aiškumą dėl Vyriausybės sudėties".

"Iki šiol manau, kad Kasparas Adomaitis kandidatūra buvo gera. Jis kalbėjo apie ypatingai svarbius ir požiūrį į susisiekimo politiką keičiančius prioritetus: susisiekimą, kurio centre yra žmogus, o ne institucijos, žaliuosius prioritetus, naująsias technologijas ir atvirus duomenis", — rašė ji Facebook'e.

Politikė pridūrė, kad Adomaitis turėjo jos, partijos ir Šimonytės palaikymą, tačiau sklandžiam darbui reikalingas ir prezidento palaikymas. Ji pažadėjo, kad netrukus bus pristatytas kitas kandidatas.

Evelina Dobrovolska, patvirtinta teisingumo ministrės postui, padėkojo prezidentui už pasitikėjimą ir visiems ją palaikiusiems žmonėms.

"Dėkoju Prezidentui už pasitikėjimą, kad galiu atnešti pokyčius į Teisingumo ministeriją ir prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. <...> Ačiū kiekvienam palaikiusiam mano kandidatūrą tiek viešai, tiek už privačiai siųstas žinutes. Man ypatingai svarbu žinoti, kad asmenys, dirbantys teismų, advokatų, teises mokslų srityje tiki atnešamomis vertybėmis ir vizija", — Facebook'e rašė ji.

Anksčiau Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į šalies ministrės pirmininkės postą. Ji pateikė Nausėdai kandidatų į ministrus sąrašą, tačiau prezidentas teigė, kad ne visi kandidatai bus patvirtinti.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Skvernelis atmetė kritiką prezidentui dėl Vyriausybės formavimo
Už Lietuvos kultūrą! Kaip apsinuoginęs Gražulio draugas pakėlė lietuvių kultūros lygį
Seime išsigando Kinijos bendrovės dalyvavimo oro uosto vystyme
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 5-osios šventės

(atnaujinta 20:32 2020.12.04)
Nuo gruodžio 5 dienos iki metų galo lieka 26 dienos, dienos ilgis — 07 val. 33 min. Savo vardadienį šiandien švenčia Eimintas, Geisvinė, Gratas, Sabas

Gruodžio 5 yra 339-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 340-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 26 dienos.

2020 metų gruodžio 5 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 15:55, dienos ilgis — 07 val. 33min.

Tarptautinė savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą diena

Tarptautinę savanorių už ekonominę ir socialinę plėtrą dieną Jungtinių Tautų Organizacija pasiūlė minėti 1985 m.

Ši diena skirta supažindinti visuomenę su savanorių tarnybomis ir skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas — ir savo šalyje, ir užsienyje.

Savo vardadienį šiandien švenčia Eimintas, Geisvinė, Gratas, Sabas.

Ši diena istorijoje

1484 metais Popiežius Inocentas VIII pradėjo persekioti ir bausti mirtimi visus, užsiimančius raganystėmis, kerais bei burtais.

1812 metais Napoleonas Bonapartas paliko iš Rusijos besitraukiančią kariuomenę.

1926 metais mirė prancūzų dailininkas Klodas-Oskaras Monė — vienas impresionizmo dailėje pradininkų.

1933 metais Juta tapo 36-ąja JAV valstija.

1934 metais Turkijos parlamentas suteikė balsavimo teisę moterims.

1978 metais Sovietų Sąjunga pasirašė 20 metų draugystės sutartį su Afganistanu.

1879 metais užpatentuotas pirmasis automatinis telefonas.

1985 metais Didžioji Britanija paskelbė, jog nuo gruodžio 31 dienos pasitraukia iš UNESCO veiklos.

1993 metais sprogus laišku atsiųstai bombai, sužeistas Vienos meras.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai