Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili, archyvinė nuotrauka

Gruzija užsiminė apie santykių su Rusija gerinimą

(atnaujinta 16:58 2020.03.16)
Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į šalies parlamentą su tradiciniu kasmetiniu pranešimu. Be kitų temų, ji iškėlė santykių su Rusija, Abchazija ir Pietų Osetija problemas

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Gruzijoje artėjančio turizmo sezono išvakarėse daugėja kalbų apie poreikį normalizuoti santykius su Rusija. Jei šis normalizavimas neįvyks artimiausiu metu, oro susisiekimas tarp šalių taip pat nebus atkurtas, o tai reiškia, kad šių metų turizmo sezono metu bus patirta nuostolių. Analitinis portalas "RuBaltic.Ru" išsiaiškino su Gruzijos politiniais stebėtojais, ar Rusijos ir Gruzijos santykiuose klimato atšilimas yra tikras, rašo Ruslanas Vesnianka.

Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili kreipėsi į šalies parlamentą su tradiciniu kasmetiniu pranešimu. Be kitų temų, ji iškėlė santykių su Rusija, Abchazija ir Pietų Osetija problemas.

"Turbūt turime žengti naujus žingsnius ir parodyti savo pozicijas Rusijai. Bet kokiam klausimui, kurio neįmanoma išspręsti jėga, reikia nuovokumo ir pažangos. Gruzija nenuolaidžiaus teritorinio vientisumo klausimu ir ieškos būdų, kaip susitarti taikiai", — sakė Zurabišvili.

Tarp šalių nėra diplomatinių santykių — 2008 metais Gruzija juos nutraukė po to, kai Maskva pripažino Suchumio ir Cchinvalio nepriklausomybę.

"Jei Rusija pasinaudos okupacija tam, kad Gruzija pasuktų atgal savo keliu, ji to pasiekti negalės. Bet jei jos tikslas yra užmegzti naujus kaimyninius santykius su Gruzija, tai bus naudinga visiems. Tačiau siekiant užmegzti naujus santykius reikia pagarbos suvereniai valstybei, deeskalacijos ir deokupacijos", — sakė prezidentė.

Pasak straipsnio autoriaus, jos pranešimas šį kartą nesulaukė tokio atgarsio kaip pernai. Didžiausią susidomėjimą sukėlė Zurabišvili apeliacija į nekontroliuojamas buvusias autonomijas — Abchaziją ir Pietų Osetiją, tačiau ji vis tiek nepasakė nieko naujo.

"Kas susiję su okupuotomis teritorijomis, mes ėmėmės svarbių žingsnių ir turėtume pasiruošti įgyvendinti išsamesnę politiką: parodyti abchazams ir osetams ateities perspektyvas: buvimas vienoje valstybėje nekels jiems grėsmės, atvers kelią į Europą, klestėjimą, mūsų kalbos ir tapatybės išsaugojimą", — teigė Zurabišvili.

Straipsnio autoriaus teigimu, neaišku, ką Gruzijos prezidentės manymu reiškia posakis "naujais žingsniais" ir apie kokias neįmanomas "nuolaidas" ji kalbėjo, tačiau jei vyriausybė nori apsaugoti savo šalį ir jos žmones, ji turi rasti bendrą kalbą su bet kuria šalimi.

Todėl dialogas su Rusija turėtų būti įtrauktas į dabartinę Gruzijos darbotvarkę, siekiant pakeisti dabartinę padėtį, ištaisyti pastaraisiais metais padarytas klaidas ar bent jau sumažinti per tą laiką padarytą žalą.

"Todėl turi pasikeisti pati tarpusavio santykių ir bendravimo atmosfera, nes dabar nėra pasitikėjimo tiltų, susitarimų ir priemonių pasitikėjimui stiprinti; turime rasti bendrą pagrindą ir nesidubliuojančius interesus, kur galima apibrėžti bendrą požiūrį — tai turėtų būti abipusis judėjimas vienas kito atžvilgiu. Šiandien nesvarbu, kas ir kada išleido pirmąjį šitą konfrontacijos kadrą, reikia galvoti, kaip išspręsti problemą: nėra, kas tai darytų, išskyrus mus pačius. Ir jei yra kokių nors dialogo galimybių, tada jomis turėtų būti pasinaudota, kiekvienas iš mūsų turėtume pasakyti sau: "Pasaulis prasideda nuo manęs", — sakė nepriklausoma žurnalistė Mzevinar Chucišvili.

Jos nuomone, būtina visiems kartu — tiek kiekvienoje šalyje, tiek tarptautiniu lygmeniu — suvienyti tautas humanizmo ir teisingumo pagrindu.

"Pastarieji metai parodė, kad geriausias katalizatorius konfliktui išspręsti yra diplomatija ir sienų atidarymas. Ir mes turime padaryti viską, kad visuomenėje gimtų sveikas požiūris. Juk bet koks karas baigiasi taika, proto pergale. Taika — pats vertingiausias dalykas, kurį galime turėti, taika — tai patikimumas, ramybė mūsų artimųjų gyvybei ir sveikatai, tikėjimas rytojumi", — apibendrina Chucišvili.

Tačiau neaišku, ką prezidentė turėjo omenyje: argi Gruzija yra Europos Sąjungos narė, kad viliotų abchazų ir osetų visuomenę?

"Tikri, o ne veržlūs ES politiniai ir ekonominiai lyderiai toli gražu nenori matyti Gruzijos aljanse. Tačiau tai jai netrukdo, ir iš tikrųjų ji paragino Suchumį ir Cchinvalį vyti lauk Rusijos kariuomenę ir "gauti laimę" mainais", — pabrėžia politikos apžvalgininkas Georgis Achvledianis.

Eksperto teigimu, Zurabišvili, kaip ir didžiajai daugumai Gruzijos politikų, nė motais, kad Rusijos kariuomenė Abchazijoje ir Pietų Osetijoje yra okupantai tik Tbilisiui ir jo partneriams, o Suchumiui ir Cchinvaliui tai yra valstybė-partnerė, taikos ir saugumo tose teritorijose garantas.

O pačiai Maskvai prezidentė skyrė labai miglotą tezę: jei Kremlius bandys pakeisti provakarietišką Gruzijos kursą, tada nieko iš to neišeis, o jei norima užmegzti lygiavertiškus sąjungininkų santykius su visais regiono subjektais, tada visi jie tik džiaugsis tokiu posūkiu.

Todėl Achvledianis mano, kad, pirma, Zurabišvili nederėjo kalbėti visų regiono šalių vardu, nes nei Azerbaidžanas, nei Armėnija, nei nepripažinti ar iš dalies pripažinti Pietų Kaukazo subjektai jos tam neįgaliojo.

"Be to, Armėnija ir Azerbaidžanas palaiko partnerystę su Rusija, o Armėnija yra jos strateginė sąjungininkė. Trečia, Tbilisis turėtų permąstyti situaciją su Rusija ir pagaliau suprasti, kad jis neužima jokios pastebimos vietos Maskvos politinėje darbotvarkėje — šis klausimas kažkur užnugaryje, labai toli nuo Ukrainos, Sirijos ir Turkijos. Niekas Rusijos politiniuose sluoksniuose pabudęs neskuba gauti žinių apie Gruziją", — rašo Vesnianka.

Maskva neužtrenkė durų prieš Tbilisį, paliko jas atviras, tačiau pateikė aiškią sąlygą: jei nori įstoti į ES — vardan Dievo, bet jokių NATO ir antirusiškos retorikos.

Iš tiesų Gruzijos politikams vargu ar verta imti pavyzdį iš Ukrainos valdininkų, kurie griauna šalį savo provakarietišku kursu, "patriotizmu" ir aršia rusofobija. Geriau lygiuotis, pavyzdžiui, į Moldovą, kur panašioje situacijoje jie rado optimalų variantą, tinkantį abiem šalims.

Tegai:
Rusija, Gruzija
Dar šia tema
Baltijos šalys, Gruzija ir Ukraina prisijungė prie religinių laisvių aljanso
Vakarai pradėjo naują informacinį karą prieš Rusiją
Gruzija protestuoja prieš Rusijos grįžimą į ETPA
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Koronaviruso plitimas

Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore

(atnaujinta 11:11 2020.07.11)
Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Beveik 240 mokslininkų iš 32 šalių ragina Pasaulio sveikatos organizaciją pripažinti koronaviruso plitimą per mažiausias ore esančias daleles kaip reikšmingą infekcijos plitimo veiksnį, rašo "The New York Times".

PSO teigia, kad virusas plinta daugiausia per didelius lašelius, kurie išsiskiria iš paciento kvėpavimo takų kosint, čiaudint ar bendraujant ir pasiekiant bet kurį paviršių.

Pasak mokslininkų, įrodymai patvirtina, kad virusas gali plisti per mažiausias daleles, įstrigusias patalpų ore.

Kitą savaitę moksliniame žurnale gali būti paskelbtas 239 mokslininkų laiškas PSO, kuriame prašoma peržiūrėti rekomendacijas.

Pačioje organizacijoje įrodymai apie koronaviruso plitimą oru buvo vadinami neįtikinamais.

"Per pastaruosius porą mėnesių mes kelis kartus tvirtinome, kad manome, jog galimas perdavimas per orą, bet tikrai neparemti įtikinamais ar net aiškiais įrodymais. Šiuo klausimu vyksta rimtos diskusijos", — laikraštis cituoja Benedetta Allegranzi, PSO infekcijų kontrolės techninę direktorę.

Straipsnio autoriai pažymi, kad jei sklidimas ore iš tiesų yra reikšmingas plitimo veiksnys, tada reikės įdiegti keletą naujų priemonių, kad būtų aptiktas koronavirusas, įskaitant kaukių nešiojimą patalpose net per socialinį atstumą, medicininių kaukių dėvėjimą su specialiomis kaukėmis, kurios filtruoja mažiausias daleles, ir naudoti vėdinimo sistemos viešose vietose, taip pat ultravioletinės lempos, galinčios sunaikinti viruso daleles.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 554 tūkst. žmonių.

Tegai:
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mirtina Estijos tranzito pramonės liga. Ir tai nėra koronavirusas
Lėktuvas su NATO kariuomene Latvijos nepasiekė dėl COVID-19 grėsmės