Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda reikalauja bendrų Europos Sąjungos asmenų judėjimo taisyklių

(atnaujinta 11:39 2020.03.18)
Šalies vadovas pažymėjo, kad koronaviruso pandemija yra neeilinis iššūkis visai Bendrijai, per kurį svarbiausia užtikrinti esminių ES veikimo principų ir vertybių laikymąsi

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Europai būtina turėti krizės atveju bendras asmenų judėjimo taisykles, siekiant, kad būtų užtikrintas sklandus ES piliečių grįžimas namo, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Antradienį prezidentas dalyvavo neeilinėje Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje, skirtoje susidariusiai situacijai Europos Sąjungos valstybėse narėse aptarti. Dėl konferencijos surengimo šalies vadovas asmeniškai kreipėsi į EVT ir Europos Komisijos  vadovus Šarlį Mišelį ir Ursulą von der Leyen, ragindamas aktyviau koordinuoti valstybių narių atsaką į koronaviruso plitimą, asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą per sienas, taip pat galimą poveikį ekonomikai.

Vaizdo konferencijoje akcentuota būtinybė krizės akivaizdoje išlaikyti ES valstybių solidarumą ir užtikrinti ES piliečių teises bei asmenų, prekių ir paslaugų tinkamą judėjimą ES. 

"Susiklosčiusi situacija yra neeilinis iššūkis visai Bendrijai, per kurį svarbiausia užtikrinti esminių ES veikimo principų ir vertybių laikymąsi. Europai būtina turėti krizės atveju bendras asmenų judėjimo taisykles, siekiant, kad būtų užtikrintas ES piliečių saugus grįžimas namo", — po skambučio sakė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Europos Sąjungos šalyse yra tūkstančiai Lietuvos piliečių, kurių grįžimo galimybėmis visą parą rūpinasi šalies institucijos, ambasados. 

Nausėda akcentavo, kad šioje situacijoje ypač svarbus Lietuvos piliečių, siekiančių grįžti namo, susitelkimas ir atsakingas elgesys. 

"Esami piliečių susigrąžinimo sprendimai ne visada yra patys patogiausi keliaujantiems, tačiau optimalūs šioje neeilinėje situacijoje. Turime užtikrinti, kad į Lietuvą grįžtantys piliečiai ją pasiektų saugiai, užtikrinant ir visų su grįžimu susijusių šalių, institucijų ir pareigūnų saugumą", — teigė prezidentas.

Kalbėta apie poreikį aktyviai taikyti ekonomikos skatinimo priemones Bendrijos narėse ir užtikrinti, kad ekonominei veiklai, ypač laisvam prekių judėjimui, būtų taikomi tik būtinieji apribojimai. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 dieną paskelbė koronaviruso pandemiją. Organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau nei 184 tūkstančiai infekcijos atvejų. Mirė daugiau nei 7,5 tūkst. žmonių. Iš viso virusas paveikė 159 šalis.

Pačioje Lietuvoje šiuo metu užregistruoti 27 atvejai. Visoje šalyje paskelbtas karantinas.

Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
© Sputnik
Naujasis koronavirusas: geografija, simptomai ir prevencija
Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Pajuto valdžią: Lietuvos prezidentas "trina rankas" norėdamas paleisti Seimą
Ekspertas: Baltijos šalys išmintingai kovoja su COVID-19 epidemija, nors ne be nesėkmių
Varšuva

Istorikas pareiškė, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu"

(atnaujinta 20:39 2020.10.19)
Suversdama visą kaltę Rusijos Federacijai, Varšuva atleidžiama nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus, pareiškė profesorius Andrzejus Valickis

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lenkijai trukdo "nepilnavertiškumo kompleksas Vakarų atžvilgiu, kuris kompensuojamas pranašumo komplekso Rytų atžvilgiu",  interviu lenkų savaitraščiui pasakė istorikas Andrzejus Valickis. Vertimą skelbia laikraštis "Kommersant".

Pasak jo, Lenkija užsiima saviapgaule, įtikindama save, kad ji yra Vakarų dalis, o tuo metu ji yra pusiau rytinė, pusiau vakarietiška.

"Lenkija, kuri kadaise jau išgelbėjo pasaulį nuo komunizmo, turi būti pasirinkta, strateginė JAV partnerė, kaip ir anksčiau ginanti pasaulį nuo komunizmo ir kairiųjų idėjų, kurių įkūnijimas yra Rusija. Tokiu būdu mes laisvės troškimo mitą pakeitėme rusofobiškos sąjungos po reakcijos vėliavomis mitu. Ir mes tuo labai didžiuojamės. Žmonės, turintys tokių svajonių, santykius su pasauliu išgyvena didžiulės baimės pavidalu. Todėl mes ir toliau siekiame pagyrų ir pritarimo", — pareiškė jis.

Pasak Valickio, Lenkija kaip šalis gyvena "jausdama siaubingą apmaudą" dėl to, kad jai nepavyko "įstumti Rusijos į Aziją". Tuo pačiu metu Lenkijos Respublika, pasak istoriko, nenori būti "prie Vakarų sienų", ji nori būti centre.

"Todėl stengiamės atsiskirti nuo Rytų valstybėmis, kurios taps sienomis. Todėl po Lietuvos, Latvijos, Estijos norime prijungti prie Vakarų Baltarusiją ir Ukrainą. Tai — mūsų oficiali valstybės doktrina", — pasakė profesorius pabrėžęs, kad tai rusofobinė idėja, kuri neturi jokių šansų būti realizuota.

Valickis pažymėjo, kad Lenkija negali kaip partnerė susitarti ne tik su rusais, bet ir su ukrainiečiais, baltarusiais ir lietuviais. Pasak jo, valdžia ir toliau vertina juos vartotojiškai, žiūri iš pranašumo pusės.

Istorikas mano, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu".

"Nes užuot racionaliai pagalvoti apie tai, kodėl mums nuolat taip daug nesiseka, mes suverčiame kaltę Rusijai. Tokiu būdu mes atleidžiami nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus. Užuot mokytis iš kitų klaidų, mes atkakliai įgrimztame jose", — pasakė jis.

Tegai:
Lenkija, Rusija
Lietuvos prezidentas susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret

Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai

(atnaujinta 20:51 2020.10.19)
Pasak Lietuvos vadovo, Koordinacinė taryba yra "esminė opozicijos institucija", galinti palaikyti dialogą, vedantį link "demokratiškų" rinkimų

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret, kad aptartų situaciją Baltarusijoje, Baltarusijos atomines elektrinės (BelAE) klausimą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat kovą su klimato kaita ir COVID-19 pasekmėmis.

"Baltarusijos likimą turėtų formuoti tik Baltarusijos žmonių valia. Baltarusijos koordinavimo taryba yra esminė opozicijos institucija, galinti palaikyti dialogą, vedantį į naujus, demokratiškus rinkimus", — prezidento žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuva palankiai įvertino Šveicarijos sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams ir pareiškė, jog plečia nacionalines sankcijas. Anksčiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija į sąrašą įtraukė dar 100 asmenų.

Nausėda taip pat įvertino dvišalio dialogo stiprinimo galimybes. Jis pabrėžė, kad abipusės perspektyvos nėra pilnai išnaudotos inovacijų ir ekonominio bendradarbiavimo, o taip pat  kovos su klimato kaita srityse.

Pasak valstybės vadovo, Lietuva šioje srityje žengia rimtus žingsnius: iki 26 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vilnius taip pat palaiko ES siekį iki 2030 metų 55 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą, tačiau tam, pasak Nausėdos, būtina užtikrinti ekonomikos ir pramonės konkurencingumą ir sąžiningą finansinės naštos pasidalijimą.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią. Iki šiol šeši iš septynių Konstitucinio Teismo prezidiumo narių yra areštuoti arba yra užsienyje. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje, tačiau šalyje jai nebuvo pradėta baudžiamoji byla, o ji ieškoma pagal Maskvos ir Minsko susitarimus dėl pagalbos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
ES išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija dėl Baltarusijos atsakomųjų priemonių
Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai
Elektros perdavimo linijos

Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse

(atnaujinta 19:44 2020.10.19)
Tuo pačiu metu energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse padidėjo 45 procentais, praneša "Elektrum Lietuva"

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse padidėjo 11 procentų, praneša nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva".

Lietuvoje ir Latvijoje kaina siekė 38,68 euro už megavatvalandę, o Estijoje — 38,63 euro už megavatvalandę. "NordPool" biržoje elektros kaina pakilo nuo 13,76 iki 20,41 euro už megavatvalandę.

Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas pažymėjo, jog kainų kilimui Baltijos šalyse įtakos turėjo padidėjęs elektros energijos srautas iš kaimyninių šalių. Tuo pačiu metu "NordPool" biržoje elektra pabrango dėl žemesnės oro temperatūros, dėl kurios išaugo elektros energijos vartojimas.  Įtakos taip pat turėjo hidroenergijos gamybos apimtys bei mažiau vėjuoti orai savaitės pradžioje.

"Palyginti su praėjusia savaite elektros energijos suvartojimas Šiaurės regione padidėjo iki 7 845 gigavatvalandžių, o gamybos apimtys išaugo iki 8 086 gigavatvalandžių", — pasakė jis.

Per laikotarpiu nuo spalio 12 iki 18 dienos elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo penkiais procentais — iki 526 gigavatvalandžių. Estijoje šis rodiklis pakilo šešiais procentais — iki 153 gigavatvalandžių, Latvijoje — keturiais procentais (iki 140 gigavatvalandžių), Lietuvoje — penkiais procentais (iki 233 gigavatvalandėmis).

Energijos gamyba visose trijose Baltijos šalyse išaugo 45 procentais iki 272 gigavatvalandžių. Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis kilo po  55 proc., iki atitinkamai 92 ir 74 gigavatvalandžių, Estijoje — 32 proc. (iki 105 gigavatvalandžių).

Visos trys Baltijos šalys kartu per savaitę pagamino 52 procentus joms reikalingos elektros energijos.

Tegai:
elektra, Lietuva
Dar šia tema
Rugsėjį elektros kainos labiausiai krito Lietuvoje
Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse