Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka

Kasčiūną papiktino naujo Vanagaitės projekto finansavimas

(atnaujinta 18:25 2020.03.18)
Seimo narys kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę su prašymu paaiškinti finansavimo Rūtos Vanagaitės projektui skyrimo motyvus

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, prašydamas paaiškinti finansavimo Rūtos Vanagaitės projektui iš Geros valios fondo skyrimo motyvus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

2020 metų sausio mėnesį paskelbtoje Geros valios fondo paraiškų suvestinėje skelbiama, kad fondas pareiškėjos Rūtos Vanagaitės projektui (knygos leidybai) "Christopf Dieckmann, Rūta Vanagaitė. "KAIP TAI ĮVYKO?" skiriami 10 000 eurų.

Kasčiūnas pareiškė, kad reklamuodama tokius prieštaringai vertinamus projektus, Kukliansky turėtų išsakyti nuomonę, ar skatindami tokių kontraversiškai vertinamų veikėjų projektus "neįžvelgia galimybės provokacijoms ir tautinės neapykantos kurstymui". Seimo narys prisiminė ankstesnį Vanagaitės kūrinį "Mūsiškiai", kuriame buvo ginama tezė, kad lietuviai buvo aktyviai ir savanoriškai žydų žudynes vykdžiusi tauta, o to priešakyje buvo valstybę atkurti bandžiusi Laikinoji Vyriausybė ir Lietuvių aktyvistų frontas.

"Melas tokiomis jautriomis temomis kaip Holokaustas ar sovietinė okupacija yra ypač žalingas mūsų valstybei ir būtent todėl neturėtume leisti jam sklisti, o juo labiau finansuoti projektus, kurie galimai galėtų prisidėti prie tokio melo kūrimo ir platinimo", — tvirtina konservatorius.

Be to, Kasčiūnas skatina knygų Holokausto tematika leidybą, tačiau mano, kad šios temos puoselėjimas neturi būti atiduotas "neaiškų turinį kuriantiems ir atitinkamo išsilavinimo neturintiems veikėjams".

Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos

Lietuvoje 2017 metais kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai" susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.

Muziejus buvusios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos teritorijoje, Lenkijoje
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas — galėjo dalyvauti žydų sunaikinime ir būti KGB agentu.

Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu Europos žydų kongresas pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".

"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui" >>

Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse". Per Holokaustą žuvo apie 90 % Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Faina Kukliansky, Holokaustas, Rūta Vanagaite, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
"Baisus randas ant Lietuvos veido": Linkevičius pagerbė Holokausto aukų atminimą
Europos rabinų tarybos vadovas įspėjo Ukrainą ir Lenkiją dėl Lietuvos klaidų
Ekspertas pasakojo apie bandymą skirti TSRS atsakomybę už Holokaustą
Juknevičienė pavadino Putino siūlymą dėl antisemitizmo "klastingu"
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Lietuvos policija

Lietuvoje šiemet registruota 23% mažiau nusikalstamų veiklų

(atnaujinta 14:57 2021.04.19)
Tačiau sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis skaičius

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užregistruota 9311 nusikalstamų veikų (t.y. 23,5 proc. mažiau nei pernai, per tą patį laikotarpį), ištirta 64,3 proc. visų nusikalstamų veikų, tai rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys.

Kaip pabrėžiama, sumažėjo automobilių vagysčių (64 proc.), viešosios tvarkos pažeidimų (42 proc.), plėšimų (42 proc.), vagysčių (42 proc.), nesunkių sveikatos sutrikdymų (38 proc.), turto sunaikinimo atvejų (37 proc.), nužudymų (7 nužudymais, arba 29 proc. mažiau), fizinio skausmo sukėlimo (24 proc.), sunkių sveikatos sutrikdymų (23 proc.), sukčiavimų (22 proc.), grasinimų nužudyti (8 proc.), sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (3,5 proc.).

Tuo tarpu, per tris mėnesius registruotas analogiškas nusikaltimų elektroninėje erdvėje skaičius kaip pernai per tą patį laikotarpį.

Be to, sausio-kovo mėnesiais padaugėjo nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis (24 proc.) skaičius. Eismo įvykiuose žuvo 37 žmonės (14 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį).

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, iki balandžio 18 dienos šalies keliuose įvyko 488 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės (28 proc. mažiau), sužeista 561 žmogus (27 proc. mažiau).

Taip pat buvo priminta, kad mažiau nusikaltimų buvo registruota ir praėjusiais metais. 2020 metais registruota 46 306 nusikalstamų veikų (t.y. 10 proc. mažiau nei 2019 metais).

Tegai:
nusikalstamumas, policija, Lietuva
Dar šia tema
Švenčionių rajone po savadarbėmis akėčiomis rastas miręs vyras
Pas girtą Lietuvos gyventoją rastas aparatas naminukei gaminti
Šiuo metu Lietuvoje vakcinuota beveik 40 procentų pareigūnų