NATO kariškis, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas kalbėjo apie gynybos išlaidų augimą NATO šalyse

(atnaujinta 18:45 2020.03.19)
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso kilusi krizė patvirtino svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį įveikiant įvairių nelaimių padarinius

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Praėjusiais metais NATO padarė pažangą investuodama į gynybą, o gynybos išlaidos NATO šalyse realiai padidėjo 4,6 proc., pranešime apie metinius Šiaurės Atlanto aljanso rezultatus sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

"Tvirtas NATO palaikymas sąjungininkų šalyse rodo, kad vykdome savo uždavinius. 2019 metais padarėme tolesnę pažangą investuodami į gynybą. Aljanso gynybos išlaidos realiai padidėjo 4,6 proc." — teigė Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad 2019 metais Aljansas atliko NATO vaidmens tyrimą tarp 29 sąjungininkų šalių, jame dalyvavo apie 29 tūkst. respondentų.

"81 % NATO šalių gyventojų karinį Šiaurės Amerikos ir Europos bendradarbiavimą laiko svarbiu, 76 % mano, kad jei sąjungininkai užpultų jų šalį, kiti sąjungininkai turėtų juos ginti, 64 % balsuotų dar kartą, kad įstotų į savo šalį Šiaurės Atlanto aljanse", — papasakojo Stoltenbergas apie tyrimo rezultatus.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso kilusi krizė patvirtino svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį įveikiant įvairių nelaimių padarinius.

"Ginkluotosios pajėgos parodė savo galimybes reaguoti į tokias krizes kaip koronavirusas. Kariuomenė turi potencialą, kuris yra labai naudingas įveikiant stichines nelaimes ir krizes, susijusias su visuomenės sveikata", — sakė NATO generalinis sekretorius.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo Aljanso narius už nepakankamas išlaidas kolektyvinei gynybai. Amerikos vadovas paragino sąjungininkes NATO gynybos išlaidoms skirti 2 % BVP.

Оборонные расходы стран-членов НАТО
© Sputnik
Оборонные расходы стран-членов НАТО
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO
Dar šia tema
Ukrainos gynybos ministerija tikisi, kad jos statusas NATO bus pakeistas į "partnerystę"
Latvijoje prasidėjo NATO karinės pratybos
Dėl koronaviruso nutrauktos NATO pratybos Norvegijoje
Eimutis Misiūnas, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" piktinasi, kad Prezidentūra draudžia Misiūnui grįžti į teisėjo pareigas

(atnaujinta 14:37 2021.01.26)
Karbauskis pabrėžia, kad priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Buvęs VRM viceministras Eimutis Misiūnas nebegalės grįžti dirbti teisėju, nors šią galimybę jam ir numato įstatymas, Facebook rašo Ramūnas Karbauskis.

Pasak LŽVS lyderio, teisėjui, kuris laikinai išeina į Seimo ar Prezidento skiriamo valstybės institucijos vadovo pareigas, įstatymas užtikrina teisę sugrįžti į teismų sistemą.

"Pasak Prezidento patarėjų, kaip dalyvavęs politikoje  Misiūnas neatitinka "politinio neutralumo" principo. Prezidento patarėjai nepastebi tik viena — "politinio neutralumo" principas neegzistuoja nei Konstitucijoje, nei įstatymuose. Juo labiau, kad Misiūnas nebuvo ir nėra LVŽS narys. Taigi, kaip galima suprasti, jis netinka būti sugrąžintas į teisėjus vien dėl to, kad dirbo LVŽS Vyriausybėje. Toks teisės grupės patarėjų sprendimas nestebina, prisiminus kaip teisės grupės vadovė elgėsi rinkimų išvakarėse savo socialinio tinklo paskyroje publikuodama patyčias LVŽS atžvilgiu", — rašo Karbauskis.

Pasak jo, apmaudu tik viena, kad sąžiningai ir skaidriai valstybei tarnavęs žmogus, teisės mokslų daktaras, kurio buvimas ministro ar viceministro pareigose nekėlė jokių šešėlių, negali toliau tarnauti valstybei dirbdamas teisėjo darbą.

"Kokį ženklą Prezidento patarėjai siunčia teisėjų bendruomenei? Netapkite ministrais, jūsų patirtis ir jūsų išsilavinimas nėra reikalingi valstybei, jei tapsite, ir blogiausia – ne su ta partija, jūs paskui negalėsite dirbti. Akivaizdu, kad išsilavinę žmonės iš teismų sistemos yra pamokyti visiems laikams ir daugiau ką nors įtikinti prisiimti ministro atsakomybę bus neįmanoma", — sako politikas.

Jo teigimu, toks poelgis "nubaudžiant" Misiūną už jo darbą VRM ministru bei KAM viceministru labai aiškiai pasako: Prezidento teisės grupės patarėjų suvokimu, geriau teisingumo ministras be teisės magistro, nei vidaus reikalų ministras - teisės mokslų daktaras buvęs teisėju.

Karbauskis pabrėžia, kad toks priekabus neva labai aukštų standartų laikymasis panašu, kad vis dažniau virsta tiesiog dvigubais standartais ir yra taikomas tik su "valstiečiais" dirbusiems ministrams.

Jis primena, kad kažkodėl nebuvo girdėti Prezidento patarėjų komentarų apie tai, kaip dabartinėje Vyriausybėje įsidarbino MG Baltic byloje liudijęs Mantas Adomėnas (URM viceministras) bei kitas tos pačios skandalingos politinės korupcijos bylos liudininkas Vincas Jurgutis (ekonomikos ir inovacijų viceministras). Pastarajam dar buvo patikėtos kuruoti ir visos ekonomikos palaikymo lėšos, skirtos mažinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą.

Be to, neužkliuvo ir Viliaus Semeškos tapimas KAM viceministru, nors pastarąjam, paskirtam atsakingu už krašto apsaugos biudžetą, sunkiai sekasi įrodyti, kad jis turi vidurinį išsilavinimą. 

Tuo tarpu Seimo narė Agnė Širinskienė pabrėžia, kad tikrai stebina tai, kaip Prezidento patarėjų asmeninės neapykantos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai virsta į tai, kad teisingumui ir teismų sistemai toliau negali tarnauti sąžiningi, išsilavinę ir skaidrūs žmonės.

"Toks patarėjų elgesys daro žalą ir Prezidento institucijai, ir teismų sistemai ir bendrai pasitikėjimui valstybe" –  sako ji.

Jos manymu, vargu ar kas nors iš teisėjų bendruomenės dar kada nors sutiks tapti ministru ir pasitikės tas pareigas pasirinkdamas, kai žinos, kad juos Prezidentui paskyrus ministru paskui tas pats ar kitas Prezidentas nesugrąžins į anksčiau eitas pareigas, kaip tai numato įstatymas.

Eimutis Misiūnas 2008–2015 meetais buvo Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistas. 2015–2016 metais  ejo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas.

2016–2019 metais buvo vidaus reikalų ministras. Nuo 2019 metų 

2008–2015 m. – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos vyr. specialistas. 2015–2016 m. – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.

2016–2019 m. – vidaus reikalų ministras. Nuo 2019 metų — krašto apsaugos ministro patarėjas.

Tegai:
Prezidentūra, Eimutis Misiūnas
Dainininkas Filipas Kirkorovas

Lietuvoje norima sukurti juodąjį sąrašą menininkams Rusijos

Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys pažadėjo atidžiau įvertinti iš Rusijos atvykstančius menininkus ir kitus asmenis. Apie tai praneša internetinis leidinys "Lenta.ru", remdamasis Rusijos žiniasklaida.

Pasak jo, Lietuvos valdžiai būtų labai naudingas "aiškus sąrašas asmenų, kurie yra nepageidaujami Lietuvoje".

"Tikrai galėtų būti aktyvesnis ir pačios Kultūros ministerijos vaidmuo inicijuojant tokio sąrašo sudarymą, kultūrinės erdvės monitoringas, ar, tarkime, propagandai imliausių kultūros sričių ir veikėjų identifikavimas", — teigė jis.

Anksčiau respublikoje rusų dainininkas Filipas Kirkorovas buvo įtrauktas į nepageidaujamų asmenų, kuriems penkerius metus draudžiama atvykti į šalį, sąrašą. Draudimas įsigaliojo sausio 19 dieną.

Respublika teigė, kad "atlikėjų, viešai pateisinančių Krymo okupaciją" negalima "toleruoti" jokioje demokratinėje valstybėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad dainininkas "sąmoningai neigė" Ukrainos teritorinį vientisumą.

Menininko advokatai teigė, kad Kirkorovas apskųs Lietuvos valdžios sprendimą Europos teisme. Tuo pat metu EK atsisakė komentuoti situaciją sakydama, kad atskirus atvejus turi įvertinti nacionalinės valdžios institucijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija po skandalo ėmė svarstyti galimybę uždrausti Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui atvykti į respubliką dėl to, kad šių dainininkų koncertų organizatoriams buvo paskirta kompensacija už jų atšaukimą. Bendra žala įvertinta daugiau kaip 30 tūkstančių eurų. Patys koncertai buvo nukelti į vėlesnę datą.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius Semionas Uralovas pažymėjo, kad Lietuvos visuomenė ir vyriausybė yra skirtingose realybėse, nes jei Lietuvos piliečiai nenorėtų klausytis Kirkorovo, jis nebūtų vykęs į šią šalį koncertuoti.

Tegai:
Rusija, Lietuva, Filipas Kirkorovas