NATO kariškis, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas kalbėjo apie gynybos išlaidų augimą NATO šalyse

(atnaujinta 18:45 2020.03.19)
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso kilusi krizė patvirtino svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį įveikiant įvairių nelaimių padarinius

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Praėjusiais metais NATO padarė pažangą investuodama į gynybą, o gynybos išlaidos NATO šalyse realiai padidėjo 4,6 proc., pranešime apie metinius Šiaurės Atlanto aljanso rezultatus sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

"Tvirtas NATO palaikymas sąjungininkų šalyse rodo, kad vykdome savo uždavinius. 2019 metais padarėme tolesnę pažangą investuodami į gynybą. Aljanso gynybos išlaidos realiai padidėjo 4,6 proc." — teigė Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad 2019 metais Aljansas atliko NATO vaidmens tyrimą tarp 29 sąjungininkų šalių, jame dalyvavo apie 29 tūkst. respondentų.

"81 % NATO šalių gyventojų karinį Šiaurės Amerikos ir Europos bendradarbiavimą laiko svarbiu, 76 % mano, kad jei sąjungininkai užpultų jų šalį, kiti sąjungininkai turėtų juos ginti, 64 % balsuotų dar kartą, kad įstotų į savo šalį Šiaurės Atlanto aljanse", — papasakojo Stoltenbergas apie tyrimo rezultatus.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso kilusi krizė patvirtino svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį įveikiant įvairių nelaimių padarinius.

"Ginkluotosios pajėgos parodė savo galimybes reaguoti į tokias krizes kaip koronavirusas. Kariuomenė turi potencialą, kuris yra labai naudingas įveikiant stichines nelaimes ir krizes, susijusias su visuomenės sveikata", — sakė NATO generalinis sekretorius.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo Aljanso narius už nepakankamas išlaidas kolektyvinei gynybai. Amerikos vadovas paragino sąjungininkes NATO gynybos išlaidoms skirti 2 % BVP.

Оборонные расходы стран-членов НАТО
© Sputnik /
Оборонные расходы стран-членов НАТО
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO
Dar šia tema
Ukrainos gynybos ministerija tikisi, kad jos statusas NATO bus pakeistas į "partnerystę"
Latvijoje prasidėjo NATO karinės pratybos
Dėl koronaviruso nutrauktos NATO pratybos Norvegijoje
Protestai Minske, archyvinė nuotrauka

Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 20:50 2020.08.12)
Abiejų valstybių vadovų telefoninis pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva. Taip pat buvo aptarti kiti klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas telefoninio pokalbio metu aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

Pažymima, kad pokalbis vyko Prancūzijos iniciatyva.

"Taip pat buvo paliesta dabartinė situacija Baltarusijoje", — sakoma pranešime.

Taip pat Putinas ir Makronas aptarė sprogimą Beiruto uoste, vidaus Ukrainos konflikto sureguliavimą, taip pat buvo paminėta vakcinos COVID-19 registracija Rusijoje.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais VRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir kitomis dienomis.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko antradienį. Vėliau tą pačią dieną pasirodė jos vaizdo žinutė, kurioje ji pranešė, kad išvyko pas vaikus. Vėliau pasirodė antras vaizdo įrašas, kuriame moteris prašo savo bendražygių nevykti protestuoti ir laikytis įstatymų.

Tegai:
Baltarusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai negresia sankcijos JT saugumo tarybos lygyje
Kasčiūnas paragino pirmiesiems ES įvesti sankcijas Minskui
Ekspertas: ES padarys viską, kad Minskas mažiau žvalgytųsi į Rusiją
"Tele2" kompensuos skambučius į Baltarusiją
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

Titovas: mums bandys sukurti kliūčių prieš Lietuvos Seimo rinkimus

(atnaujinta 18:54 2020.08.12)
Komitetas stengsis įveikti bet kokias kliūtis, kad pasiektų savo tikslus rinkimuose, mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas ketina dalyvauti rudenį vyksiančiuose Lietuvos Seimo rinkimuose ir tikisi gyventojų palaikymo.

Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas
© Sputnik / Алексей Стефанов

Anksčiau Titovas pranešė, kad komitetas "Titov ir teisingumas" gavo pasiūlymą iš partijos "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" kartu vykti į Seimo rinkimus.

Titovas galės dalyvauti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje. Kad dalyvautų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.

Interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad toks reikalavimas buvo pateiktas tik jiems, nors kitų partijų nebuvo prašoma rinkti parašus.

"Likusios partijos dalyvauja be jokio parašų rinkimo. Deja, šie reikalavimai buvo taikomi tik mums. Sukurti kažkokias  papildomas kliūtis, kad, galbūt, tokiu būdu pašalintų iš distancijos. Bandysime jas įveikti. Tikiuosi, kad gyventojų palaikymas yra didelis. Tikiuosi, kad palaikys šioje sunkioje situacijoje. Mes kovosime toliau, eisime iki galo už sąžiningą Lietuvą", — pasakė jis.

Titovas pareiškė, kad Lietuvoje reikia reformuoti teismų sistemą. Be to, jo manymu, nebus įmanoma pasiekti teisingumo respublikoje.

"Manau, kad teismai turėtų būti renkami, o ne skiriami", — pridūrė jis.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
Seimo rinkimai, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus
Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose
Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką
Pareiškinius dokumentus Seimo rinkimams VRK pristatė 20 partijų
Vegetariškas omletas, archyvinė nuotrauka

Gydytoja įvardijo sveikiausius pusryčių patiekalus

(atnaujinta 15:38 2020.08.12)
Dietologė atskleidė, kaip reikia gaminti sau pusryčius, kad neliktų galimybės priaugti nereikalingo svorio

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Pusryčiai gali būti vadinami sveikais tik tuo atveju, jei į juos įeina valgiai, kuriuose yra ir baltymų, ir angliavandenių. Apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo dietologė Julija Čechonina.

"Ryte lėkštę negalima užpildyti tik vienu komponentu, pavyzdžiui, koše, kaip paprastai manoma", — pabrėžė ji.

Anot specialistės, žmogui ryte reikalingi angliavandeniai kaip energijos šaltinis. Tačiau pusryčiai be baltymų, kuriuos galima gauti pasigaminus omletą ar varškėčius, padidina riziką, kad per dieną jų pritruks.

"Jei per dieną negauname pakankamai baltymų, gausime riebalų ir angliavandenių perteklių — nėra kitų variantų", — aiškino Čechonina.

Dietologė padarė išvadą, kad tai tiesiogiai susiję su papildomų kilogramų prieaugiu.

Tegai:
pusryčiai, maistas ir gėrimai, maistas, sveikata
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai