NATO kariškis, archyvinė nuotrauka

Stoltenbergas kalbėjo apie gynybos išlaidų augimą NATO šalyse

(atnaujinta 18:45 2020.03.19)
Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso kilusi krizė patvirtino svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį įveikiant įvairių nelaimių padarinius

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Praėjusiais metais NATO padarė pažangą investuodama į gynybą, o gynybos išlaidos NATO šalyse realiai padidėjo 4,6 proc., pranešime apie metinius Šiaurės Atlanto aljanso rezultatus sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

"Tvirtas NATO palaikymas sąjungininkų šalyse rodo, kad vykdome savo uždavinius. 2019 metais padarėme tolesnę pažangą investuodami į gynybą. Aljanso gynybos išlaidos realiai padidėjo 4,6 proc." — teigė Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad 2019 metais Aljansas atliko NATO vaidmens tyrimą tarp 29 sąjungininkų šalių, jame dalyvavo apie 29 tūkst. respondentų.

"81 % NATO šalių gyventojų karinį Šiaurės Amerikos ir Europos bendradarbiavimą laiko svarbiu, 76 % mano, kad jei sąjungininkai užpultų jų šalį, kiti sąjungininkai turėtų juos ginti, 64 % balsuotų dar kartą, kad įstotų į savo šalį Šiaurės Atlanto aljanse", — papasakojo Stoltenbergas apie tyrimo rezultatus.

Jis taip pat pabrėžė, kad dėl koronaviruso kilusi krizė patvirtino svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį įveikiant įvairių nelaimių padarinius.

"Ginkluotosios pajėgos parodė savo galimybes reaguoti į tokias krizes kaip koronavirusas. Kariuomenė turi potencialą, kuris yra labai naudingas įveikiant stichines nelaimes ir krizes, susijusias su visuomenės sveikata", — sakė NATO generalinis sekretorius.

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo Aljanso narius už nepakankamas išlaidas kolektyvinei gynybai. Amerikos vadovas paragino sąjungininkes NATO gynybos išlaidoms skirti 2 % BVP.

Оборонные расходы стран-членов НАТО
© Sputnik /
Оборонные расходы стран-членов НАТО
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO
Dar šia tema
Ukrainos gynybos ministerija tikisi, kad jos statusas NATO bus pakeistas į "partnerystę"
Latvijoje prasidėjo NATO karinės pratybos
Dėl koronaviruso nutrauktos NATO pratybos Norvegijoje
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai
LSDP

LSDP patvirtino galutinį kandidatų sąrašą

(atnaujinta 10:40 2020.07.02)
Pirmoje socialdemokratų sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba patvirtino kandidatų į Seimą daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašą.

Kaip skelbiama partijos pranešime, socialdemokratų kandidatų sąrašą reitingavo ir partijos taryba, ir visuomenė. Galimybe partijos tinklapyje reitinguoti kandidatus pasinaudojo apie 26 tūkst. žmonių.

Pasak partijos lyderio Gintauto Palucko, visuomenės įsitraukimas sudarant kandidatų sąrašą buvo ypač svarbus.

"Žmonių susidomėjimas buvo milžiniškas ir tai dar kartą rodo, kad visuomenei rūpi, kokius kandidatų sąrašus teikia partijos. Į visuomenės nuomonę atsižvelgėme ir sąrašą pakoregavome — atvirumas ir pasitikėjimas pasiteisino. Džiaugiamės, kad kandidatų sąrašas visuomenės buvo sutiktas palankiai", — sako LSDP pirmininkas Paluckas.

Pirmoje sąrašo vietoje — partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, jis kandidatuos Utenos vienmandatėje apygardoje. 

Po partijos pirmininko antroje sąrašo vietoje — LSDP frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė (Šeškinės–Šnipiškių vienmandatė). Trečias sąraše yra Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Ketvirta — Orinta Leiputė (Kalniečių vienmandatė). Penktas — sociologas, ekonomistas prof. Romas Lazutka (Fabijoniškų vienmandatė).

Šeštoje sąrašo vietoje — parlamentaras Julius Sabatauskas (Alytaus vienmandatė), septintoje — Seimo narė Dovilė Šakalienė (Senamiesčio–Žvėryno vienmandatė). Aštuntoje — Pasaulio lietuvių vienmandatėje dalyvausiantis Linas Jonauskas. Devintoje — Raminta Popovienė (Raudondvario vienmandatė), dešimtas — Seimo narys Algirdas Sysas (Molėtų–Širvintų vienmandatė).

Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

Tegai:
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Seimas, rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ekspertas nesitiki santykių su Rusija pokyčių po rinkimų Lenkijoje
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
JAV prezidentas Donaldas Trampas

Žiniasklaida: Trampui rečiau pranešama apie ryšius, "susijusius su Rusijos grėsme"

(atnaujinta 12:55 2020.07.02)
Anksčiau NYT paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo patarėjai vis rečiau pasakoja jam apie "su Rusija susijusias grėsmes", praneša "CNN" su nuoroda į buvusius valdininkus, kurie dalyvauja Baltųjų rūmų žvalgybos trumposiose konferencijose ir rengia jiems dokumentus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Anot kanalo šaltinių, nuo pat savo kaip prezidento kadencijos pradžios Trampas "dažnai prarasdavo savikontrolę", kai žvalgybos pareigūnai bandė suteikti jam informacijos apie "grėsmingus Rusijos veiksmus prieš JAV". Jis reikalavo atsakyti, kodėl žvalgyba koncentruojasi tik į Rusiją, taip pat abejojo žvalgybos duomenimis. Dėl to nacionalinio saugumo komanda ėmė vis rečiau informuoti prezidentą apie tokias "grėsmes".

"Prezidentas sukūrė aplinką, kuri atgraso, jei ne uždraudžia, paminėti bet kokią žvalgybos informaciją, nepalankią Rusijai", — kanalas cituoja vieną iš buvusių aukšto rango pareigūnų, užsiimančių nacionalinio saugumo klausimais.

Anksčiau "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame cituodamas anoniminius saugumo pareigūnus teigė, kad Rusijos karo žvalgyba tariamai sudarė sąmokslą su Talibanu ir pasiūlė pinigų su juo susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane.

Anot leidinio šaltinių, Trampas buvo apie tai informuotas. Laikraštis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos kaltinimus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Trampas laiko NYT straipsnį "užsakymu", kuris yra nukreiptas prieš jį ir Respublikonų partiją. Baltieji rūmai, Pentagonas ir žvalgyba teigė, kad nėra įrodymų apie "Rusijos ir Talibano susitarimą" ir kad prezidentas apie tai nebuvo informuotas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija straipsnį pavadino suklastotu, o Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad laikraščio tvirtinimai buvo melagingi, ir apgailestavo, jog kažkada gerbiama didžiosios pasaulio žiniasklaidos priemonė vis labiau "nesigėdija skelbti akivaizdžias "antis".

Tegai:
New York Times, sąmokslas, Afganistanas, Rusija, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu