Medicininė kaukė, archyvinė nuotrauka

Kinija atsiųs Lietuvai humanitarinės pagalbos siuntą

(atnaujinta 19:55 2020.03.19)
Šiuo metu Lietuva bendradarbiauja su Kinija dėl medicinos priemonių kovai su COVID-19 įsigijimo

VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Rytoj Lietuvą pasieks humanitarinės pagalbos siunta iš Kinijos, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. 

Kinija atsiųs Lietuvai 20 tūkst. apsauginių kaukių ir 120 tūkst. apsauginių pirštinių.

"Vyriausybė reiškia padėką Kinijos ir Lietuvos bendrovėms už solidarumą bei šią neatlygintiną paramą. Taip pat dėkojama Lietuvos ir Kinijos diplomatinėms atstovybėms Pekine ir Vilniuje už tarpininkavimą organizuojant šią siuntą", — teigiama pranešime.

Taip pat pranešama, kad Lietuva bendradarbiauja su Kinija dėl medicinos priemonių kovai su COVID-19 įsigijimo.

Vasario pabaigoje Vyriausybė, išreikšdama solidarumą su Kinijos žmonėmis, medicinos srities darbuotojais ir tiesiogiai su koronavirusu kovojančiais specialistais, posėdyje pritarė humanitarinės pagalbos — 100 tūkst. eurų — skyrimui nuo COVID-19 nukentėjusiai Kinijai.

Gruodžio pabaigoje Kinijos valdžia pranešė apie nežinomos pneumonijos protrūkį Uhano mieste. Paaiškėjo, kad ligos sukėlėjas yra naujas koronavirusas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) protrūkį pripažino tarptautinės svarbos ekstremalia situacija ir suteikė ligai oficialų pavadinimą — COVID-19.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją kovo 11 dieną. PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 200 tūkstančių užsikrėtusiųjų. Mirė daugiau nei 8,5 tūkst. Virusas paveikė 166 šalis.

Lietuvoje paskelbtas karantinas, kuris tęsis iki kovo 30 dienos. Jei reikės, karantino laikotarpis bus pratęstas.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 36 koronaviruso infekcijos atvejai, iš jų vakar patvirtintas vienas neįvežtinis atvejis.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik /
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
humanitarinė pagalba, Kinija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2354)
Dar šia tema
Malinauskas paragino lietuvius sustabdyti sergančiųjų koronavirusu "medžioklę"
Klaipėdos ligoninėje izoliuoti dar du koronavirusu užsikrėtę asmenys
Vilniuje veikia du mobilieji punktai, kuriuose ims ėminius tyrimams dėl koronaviruso
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Kazlų rūda, archyvinė nuotrauka

Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių

(atnaujinta 10:21 2020.08.05)
Lietuvos gyventojai išvyksta iš šalies, palikdami daug neužimtų teritorijų, kurias valdžia bando kažkaip pritaikyti, mano karo ekspertas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuva svarsto galimybę įrengti naują karinio rengimo poligoną šalies Vakaruose, prie Rusijos sienos, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas interviu Sputnik Lietuva, komentuodamas šiuos planus, pažymėjo, kad Lietuvos vadovybės ir vietinės žiniasklaidos propaganda siekiama sukurti priešišką požiūrį į Rusiją ir išaukštinti JAV.

"Visa Lietuvos politika verčia atsiriboti nuo Rusijos ir užsidirbti tam tikrų dividendų už atsidavimą JAV ir NATO. Tai, kad jie atidaro dar vieną poligoną, yra tik todėl, kad JAV ir NATO kariuomenių padaliniams reikia kažkur treniruotis, Lietuvos žemė tam puikiai tinka. Pusė Lietuvos gyventojų išvyko iš šalies. Šalis praranda savo gyventojus, lieka daug neužimtų teritorijų. Taip, reikia prisitaikyti, kad kažkaip užsidirbtų pinigų valstybės biudžetui, jei kitaip neišeina", — sakė jis.

Paskelbęs apie ketinimus įrengti naują poligoną, krašto apsaugos ministerijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu JAV ir NATO pajėgos turi pakankamai mokymo vietų Pabradėje, tačiau "Lietuvos kariuomenės pratybų" sąskaita, kurios turi tenkintis mažesnėmis teritorijomis. Todėl artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į Pabradės ir Ruklos poligonus.

Anksčiau Lietuva JAV lėšomis modernizavo oro bazę Šiauliuose. Vašingtono parama buvo 24 milijonai eurų. Įrengti infrastruktūros objektai buvo perduoti Lietuvos kariuomenei.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai, kaip "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
poligonai, Lietuva, NATO
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Trakų pilis, archyvinė nuotrauka

Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės

(atnaujinta 13:50 2020.08.05)
Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Šių metų liepos mėnesį vyko susitikimų su turizmo sektoriaus atstovais ciklas, kur buvo aptarti aktualiausi ir efektyviausi veiksmai bei priemonės Lietuvos turizmo sektoriui gaivinti pandemijos sukeltos krizės metu, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pabrėžiama, kad susitikimų metu nuspręsta parengti turizmo strateginius dokumentus ir gaires artimiausiems penkeriems metams. Tuo pačiu dėmesį planuojama skirti ir atvykstamojo bei vietinio turizmo sritims, numatyti pagalbos priemones turizmo verslui.

"COVID-19 pandemija iš esmės pakoregavo galimus Lietuvos turizmo sektoriaus planus, todėl bet kokie strateginiai tikslai gali būti pasiekti tik lanksčiai ir greitai reaguojant į besikeičiančią situaciją pasaulyje. Įgyvendinant turizmo srities strateginius tikslus, būtina išskirti prioritetus. Pagal dabartinę situaciją prioritetinės turizmo sritys — tai ekologijos, sveikatinimo ir piligriminis turizmas. Būtent tokių turizmo krypčių svarba matoma ir kitose šalyse", — sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Teigiama, kad šiems prioritetiniams tikslams pasiekti yra būtinas efektyvus turizmo valdymas, rinkodara ir visapusiškas Lietuvos turizmo išteklių panaudojimas.

Pažymima, kad artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja surengti dar daugiau diskusijų dėl turizmo strateginių krypčių 2021–2027 metais ir pateikti Seimui Turizmo įstatymo pakeitimus ir nustatyti aktualiausias turizmo priemones Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane.

Viena iš turimo skatinimo priemonių "Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams" siekiama mažinti koronaviruso pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones. Tokia priemone taip pat gali pasinaudoti ir apgyvendinimo paslaugų bei viešojo maitinimo teikėjai.

"Pagal kitą priemonę — "Garantijos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui" — garantijos teikiamos draudimo įmonėms bei finansų įstaigoms, kurios yra sudariusios su turizmo paslaugų bendrove sutartį dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų teikimo", — teigiama pranešime.

Pagal priemonę "Atostogų sistema Lietuvoje dirbantiems medikams" įgyvendins VšĮ "Keliauk Lietuvoje". Šiai priemonei skirta suma sieks 10 mln. eurų. Nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos visi šalies medikai ir paramedikai turės galimybę nemokamai įsigyti turizmo paslaugų už 200 eurų, o jų suteikimo kainą kompensuos valstybė.

Tuo pačiu numatoma paskelbti priemonę "Kompensacija už organizuotą turistų pargabenimą iš užsienio valstybių po nepaprastosios situacijos paskelbimo", kuriai įgyvendinti numatyta 1 mln. eurų suma.

Pranešime pažymima, kad Lietuvos turizmo sektorius sukuria beveik 3 procentus bendros šalies pridėtinės vertės. Prognozuojama, kad dėl COVID-19 pandemijos 2021 metais Lietuvos turizmo sektorius sukurs 2,1 procento, 2022 metais — 2,3 procento, o 2023 metais — 2,5 procento šalies pridėtinės vertės.

Tegai:
pagalba, turizmas, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2354)
Dar šia tema
Atvejų skaičius vis auga: Lietuvoje — per parą septyniolika naujų COVID-19
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai