Dalia Grybauskaitė

Politologas: COVID-19 fone Grybauskaitė turi šansą grįžti į politiką

(atnaujinta 20:55 2020.03.23)
Kita vertus, dabartinė situacija su koronavirusu Lietuvoje rodo visus jos ankstesnių veiksmų trūkumus vadovaujant respublikai, mano politologas Semionas Uralovas

VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kuruos COVID-19 pasekmių mažinimo fondą, tai, viena vertus, suteiks jai šansą grįžti į politiką, kita vertus, primins apie problemas medicinoje, kurios kilo jai vadovaujant šaliai, interviu Sputnik Lietuva pasakė portalo "Sonar-2050" vyriausiasis redaktorius, politologas Semionas Uralovas.

Lietuvos finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtu COVID-19 pasekmių mažinimo fondu rūpinsis Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda.

Fondo lėšos bus skiriamos padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Pirmosios surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams — perkamos asmens apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.

Politologas Semionas Uralovas papasakojo, kad šioje situacijoje yra keli aspektai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

"Pirmasis aspektas, esantis paviršiuje, — tai bandymas grįžti iš pradžių prie politinės darbotvarkės. Grįžus į politinę darbotvarkę, galima grįžti prie politinės veiklos", — pažymėjo Uralovas.

Kaip antrą aspektą politologas įvardijo tai, kad anksčiau Grybauskaitė buvo aktyviai veikianti politikė, ir, atitinkamai, atsakinga už problemas medicinoje.

"Ir tai nėra tik medicinos žlugimo klausimas. Dabar daugybė piliečių, kurie buvo priversti išvykti į užsienį, kad užsidirbtų pinigų, nes jie negalėjo užsidirbti pinigų savo tėvynėje, pradės grįžti atgal, ir jie bus pagrindinis epidemijos grėsmės šaltinis. Mažosioms Baltijos šalims tai bus rimtas išbandymas. Buvusi valdžia — ne tik prezidentai ir premjerai — neša didelę atsakomybę už tokių epideminių grėsmių, susijusių su žmonių atvykimu iš užsienio, sukūrimą", — mano ekspertas.

Trečiasis aspektas, jo teigimu, yra tas, kad bet koks aukų rinkimas — tai nepaprastai patraukli aplinka vagiams ir korupcijai.

Karantinas Vilniuje
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Politinis elitas tai mato tai ir kaip galimybę prisisiurbti prie nekontroliuojamo finansų šaltinio. Dabar, žinoma, jis yra labai mažas, tačiau ten galima nukreipti korporacijų lėšas ir naudojant tai užsiimti lobizmu. Naudojant tai galima lobizuoti kai kurias farmakologines sutartis. Manau, kad šis trečiasis aspektas, kuris šiuo metu yra labiausiai paslėptas, bus paklausus epidemijos plitimo metu. Aš jokiu būdu nenoriu konkrečiai ją kaltinti vagyste ir korupcija, tačiau gali būti, kad ji bus tas asmuo, kuriuo, pavyzdžiui, kas nors prisidengs. Kaip, pavyzdžiui, buvo Ukrainoje, kai rinko lėšas ateities ligoninei, kur globėja buvo prezidento Juščenkos žmona ir surinko kelis šimtus milijonų dolerių, o po to niekas nebuvo pastatyta, o pinigai ištirpo, nes tai buvo aukos", — priminė Uralovas.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2174)
Dar šia tema
URM pasidalijo informacija norintiems grįžti į Lietuvą
COVID-19 sirgusi gydytoja išsamiai aprašė ligos simptomus
Lietuvos policija priminė, ko nereikėtų daryti gatvėje karantino metu — video
Vyriausybė ketina pratęsti karantiną ir griežtinti atsakomybę už jo nesilaikymą
Grybauskaitė ragina visus skirti lėšų kovos su koronavirusu paramos fondui
Premjeras Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Seimo rinkimuose "valstiečių" sąrašą ves Skvernelis

(atnaujinta 12:43 2020.07.11)
LVŽS partija taip pat įvardijo dar dvi pozicijas sąraše, o likę rezultatai bus paskelbti pirmadienį

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų taryba (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Antru ir trečiu kandidatu tapo "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tarybos sprendimo motyvai yra žinomumas ir visuomenės palaikymas.

"Reitingavimo rezultatai bus pirmadienį. Faktas yra tas, kad trys sąrašo atstovai, pirmas, antras trečias yra jau nustatyti, patvirtinti taryboje", — po LVŽS tarybos posėdžio sakė Karbauskis.

Be to, tarybos posėdyje "valstiečiai" nusprendė, kad nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo. Toks sprendimas priimtas išsiskyrus "nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių, LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių, įstatymų priėmimo". 

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE klausimu

(atnaujinta 09:04 2020.07.11)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingos Europos Sąjungos vadovybės pozicijos derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai aptaria preliminarius pasiūlymus, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato gali tikėtis Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši konfrontacinė pozicija nesuprasta net artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji bus suprasta Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, ir jie absoliučiai nesusitelkę į Vilnių... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu Europos Sąjungai.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip karantino metu pasikeitė vandens suvartojimas Vilniuje

(atnaujinta 13:34 2020.07.11)
"Vilniaus vandenys" duomenimis, didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje, kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo

VILNIUS, liepos 12 - Sputnik. Per karantiną Vilniaus miesto gyventojai suvartojo mažiau vandens, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovės "Vilniaus vandenys" duomenimis, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose sunaudojama apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens, tačiau per karantiną jo sunaudota maždaug 7 proc. mažiau. 

Karantinui įpusėjus, bendrovė fiksavo apie 5 proc. mažesnį vandens suvartojimą lyginant su laikotarpiu iki karantino, o karantinui einant į pabaigą, sumažėjimas išaugo iki 7 proc. 

Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje miesto dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose.

"Tokias vandens suvartojimo tendencijas siejame su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis. Restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas. O štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau, ypač tai pastebima daugiabučių namų rajonuose", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Dėl karantino keitėsi ir dalies vartotojų finansinė padėtis, todėl šiuo periodu bendrovė "Vilniaus vandenys" sulaukė daugiau gyventojų ir verslo prašymų atidėti mokėjimus už suteiktas paslaugas.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar valstybėje galioja nepaprastoji padėtis.

Dar šia tema
Vyriausybei pateiktas pirmasis skundas dėl per karantiną įvestų draudimų
Grįžti į izoliaciją. Kam gresia naujas karantinas?
Čaplinskas mano, kad antrą kartą įvesti karantiną Lietuvoje būtų klaida