Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Puteikis reikalauja paaiškinimo, kodėl Grybauskaitė vadovauja Paramos fondui

(atnaujinta 21:22 2020.03.24)
Seimo narys prašo paaiškinti, kodėl Finansų ministerijos įsteigtam paramos fondui vadovauja žmogus, "kuris prioritetą teikia ne žmonių sveikatai, o ekonomikai"

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Seimo narys Naglis Puteikis mano, kad Dalia Grybauskaitė, kuri paskirta Finansų ministerijos įsteigto paramos fondo kovai su koronavirusu vadove, pirmenybę teikia ne žmonių sveikatai, o ekonomikai. Todėl prašo paaiškinimo, pagal kokius kriterijus buvo parinkta jos kandidatūra ir ar tai atitinka teisės aktus.

"Kokia atrankos procedūra buvo taikoma renkantis Grybauskaitę, ar nebuvo galima pasirinkti ne mažesnį autoritetą visuomenėje turintį žmogų, kurio prioritetas būtų ne ekonomika, o žmogus?" — savo Facebook klausia Puteikis.

Puteikis komentuoja Grybauskaitės interviu Lietuvos žiniasklaidai, kuriame ji paaiškino fondo struktūrą. Seimo narys kelia klausimą, kodėl ir kokiais teisės aktais remiantis buvo sukurtas šis fondas, taip pat, ar jis vykdys pirkimus, laikydamasis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Puteikis taip pat prašo atskleisti fondo įstatų projektą, arba įstatus, valdybos bei tarybos sudėtį bei paaiškinti, ar Grybauskaitei ir kitiems valdybos nariams bus mokamas atlyginimas. O jei bus, kokio dydžio.

Politikas dar kartą atkreipė dėmesį į fondo vadovo pasirinkimą, nes mano, kad buvusiai prezidentei labiau rūpi ekonomika, o ne žmonių sveikata.

Savo interviu Grybauskaitė teigė: "Kuo daugiau giname žmogų ir kovojame už jo gyvybę, tuo didesnę žalą tomis priemonėmis darome savo ekonomikai, todėl čia esame tam tikruose spąstuose. Reikia rasti optimalų balansą, kiek sugriežtinti karantino sąlygas, kiek ir kokiam laikui uždaryti verslą, kartu pirmiausia galvojant apie žmogaus gyvybę".

Praeitą savaitę paaiškėjo, kad Finansų ministro Viliaus Šapokos įkurtu COVID-19 pasekmių mažinimo fondu rūpinsis prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama žymių šalies medikų, mokslininkų ir verslo atstovų komanda.

Skelbiama, kad fondo lėšos bus skiriamos padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Pirmosios surinktos lėšos bus skiriamos medikams ir ligoniams: bus perkamos asmens apsaugos priemonės, reagentai ir kita medicininė įranga.

Dėl naujojo koronavirusio protrūkio nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvestas karantinas, žmonėms draudžiama lankytis masinio susibūrimo vietose. Karantinas tęsis iki kovo 30 dienos. Jei reikės, jis bus pratęstas.

Šiuo metu Lietuvoje užfiksuoti 187 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Tegai:
koronavirusas, Naglis Puteikis, Dalia Grybauskaitė
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1904)
Dar šia tema
SAM griežtina higienos reikalavimus prekybos vietose
Ekspertas papasakojo apie veiksmingas kovos su COVID-19 priemones Kinijoje
Kaip gatvės menininkai sureagavo į koronavirusą — nuotraukos
Koronavirusas sunaikino Europos "socialinio rojaus" mitą
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Ministras pirmininkas papasakojo, koks režimas galėtų pakeisti karantiną

(atnaujinta 18:20 2020.06.03)
Vyriausybė svarsto galimybę įvesti valstybės lygio ekstremalią situaciją. Anot premjero, tai leistų reguliuoti sienų kontrolę bei taikyti tam tikrų ūkio sričių apribojimus

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis neatmetė scenarijaus, pagal kurį karantinas šalyje būtų atšauktas nuo birželio 17 dienos. Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Ketvirtadienį Vyriausybė surengė posėdį, kuriame Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo Aurelijaus Verigos prašymu buvo atidėtas karantino sąlygų švelninimo klausimas.

Tuo tarpu Skvernelis, komentuodamas galimus ministrų kabineto planus, pažymėjo, kad jei epideminė situacija Lietuvoje nesikeis į blogąją pusę, įgyvendinus šį planą būtų taikomas jau kitas teisinis režimas, konkrečiai — valstybės lygio ekstremali situacija.

"Tai leistų prireikus reguliuoti sienų kontrolę, taip pat taikyti tam tikrų ūkinių sričių apribojimus. Šie apribojimai pagal poreikį ir situaciją būtų nukreipiami tik į tas sritis, kuriose lieka didžiausia tikimybė galimam koronaviruso plitimui", — parašė Vyriausybės vadovas.

Galutiniai sprendimai dėl karantino režimo Lietuvoje turėtų būti priimti kitos savaitės ministrų kabineto posėdyje.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso, mirė daugiau nei 70 žmonių.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Tegai:
karantinas, ministras pirmininkas, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1904)
Dar šia tema
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Tamašunienė įrašė vaizdo įrašą, dėkodama pasieniečiams už darbą karantino metu
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu
Šeima

Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms

Lietuvos Respublika yra viena iš šalių, kurios išlaidos sudarė mažiau nei 200 eurų vienam gyventojui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. 2017 metais Europos Sąjungos valstybės narės išleido 301 milijardą eurų šeimos pašalpoms, tai sudaro apie 2,3 procento ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Apie tai praneša statistikos agentūra "Eurostatas".

Savo ruožtu tai sudaro 8,6 procento visų išlaidų socialinėms pašalpoms.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Didžiausia išmokų šeimai dalis buvo užfiksuota Liuksemburge (15,3 proc. visų socialinių išmokų), o mažiausia — Nyderlanduose (4,2).

Lietuvoje šis rodiklis siekė 8,31 proc., tai yra maždaug 179 eurai vienam asmeniui. Latvija išleido šeimos pašalpoms 10,97 procento visų socialinių pašalpų išlaidų (221,71 euro asmeniui), o Estija pateko į lyderių tarp ES šalių trejetą su rodikliu 13,11 procento (372,81 euro vienam asmeniui).

Taip pat didelė išlaidų šeimos pašalpoms dalis buvo užfiksuota Lenkijoje (13,4 proc., arba 321,85 euro vienam asmeniui).

Metinės išlaidos šeimos pašalpoms vienam gyventojui didžiausio buvo Liuksemburge (3100 eurų vienam gyventojui), Danijoje (1 700 eurų), Švedijoje (1 400 eurų), Vokietijoje (1 300 eurų) ir Suomijoje (1 200 eurų). Tuo pat metu, "Eurostato" duomenimis, Liuksemburge ši vertė yra padidinta, palyginti su kitomis šalimis, nes nemaža dalis pašalpų mokama asmenims, gyvenantiems už valstybės ribų.

Trijose ES šalyse išmokos šeimai buvo mažesnės nei 200 eurų vienam gyventojui: Rumunijoje (100 eurų), Bulgarijoje (130 eurų) ir Lietuvoje (180 eurų).

Tegai:
šeima, Lietuva, ES, pašalpa
Dar šia tema
Karbauskis apkaltino Kubiliaus vyriausybę Lietuvos "skurdinimo kelio" pasirinkimu
Seime pritarta didinti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems asmenims
Koronaviruso krizė paaštrino visuomenės nuotaikas, jaunimas tampa pažeidžiamiausiu
Armonaitė paragino uždrausti 200 eurų išmoką pensininkams