Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas pavadino Vanagaitę "grėsme" Holokausto tyrimams

(atnaujinta 12:35 2020.03.25)
Konservatorius pareiškė, kad rašytoja susikompromitavo "šmeižtu" apie Lietuvos "partizanus" ir "nacionalinius didvyrius"

VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" (TS-LKD) frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad rašytojos Rūtos Vanagaitės vardas kompromituoja bet kokius Holokausto tyrimus. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.

Konservatorius teigė, kad neseniai kreipėsi į Geros valios fondą su klausimu apie dešimt tūkstančių eurų, skirtų Vanagaitės projektams.

Anksčiau paaiškėjo, kad fondas šią sumą skyrė bendrajam rašytojos ir vokiečių istoriko Christoph'o Dieckmann'o projektui "Kaip tai įvyko?".

"Ši veikėja, kuri jau susikompromitavusi kiek tik įmanoma savo "tyrinėjimais” ir šlykščiausiais po mirtinais šmeižtais apie NKVD nukankintus Lietuvos partizanus ir didvyrius. Kažkas nori, kad ji tęstų tokią savo veiklą", — rašo politikas.

Taip pat Kasčiūnas, anksčiau pareikalavęs iš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky paaiškinimų dėl finansavimo, teigė, kad nesulaukė jokio argumentuoto atsakymo.

Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Turime suprasti, kad padaryta didelė klaida arba labai rimtas piktavališkas žingsnis. Vanagaitės vardas kompromituoja bet kokius Holokausto tyrimus, o ypač Lietuvoje. Juk čia ta pati veikėja, kuri teigė, kad žiauriausiai NKVD nukankintas Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas "nėra joks didvyris", "žinoma" nebuvo kankinamas, o net galėjo bendradarbiauti su KGB ir prisidėti prie žydų žudynių", — parašė Kasčiūnas.

Kasčiūnas taip pat pabrėžė, kad niekada nepripažins, jog Vanagaitė gali atlikti objektyvų istorinį tyrimą. 

Fondas buvo įkurtas 2011 metų pabaigoje. Lėšos gali būti skiriamos Lietuvos žydų religiniams, kultūriniams, medicinos, sporto, švietimo ir mokslo projektams. Finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto.

Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos

Lietuvoje 2017 metais kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai" susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.

Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas — galėjo dalyvauti žydų žudynėse ir būti KGB agentu.

Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu Europos žydų kongresas pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".

Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse". Per Holokaustą žuvo apie 90 % Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Tegai:
Rūta Vanagaite, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Vietoje Kryžkalnio "Motinos" — pokario "miškinių" kulto stabas?
Totalitarizmo klasika: kaip Lietuva surengė kitaip mąstančių "pašalinimą"
Vytis ar "miško broliai": ar suras lietuviai "idealią" atminimo politiką
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politologas: Lietuva neturėtų tikėtis Europos Sąjungos supratimo BelAE kalusimu

(atnaujinta 18:14 2020.07.10)
Briuselis turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu, kurie nėra tiksliai apibrėžti Vilniuje, tikina ekspertas Kirilas Koktyšas

VILNIUS, liepos 10  — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva komentuodamas Lietuvo prezidento Gitano Nuasėdos poziciją dėl Astravo Politikos ekspertų ir konsultantų asociacijos valdybos narys, MGIMO Politikos teorijos katedros docentas Kirilas Koktyšas padarė prielaidą, kad Vilnius anksčiau ar vėliau susitaikys su BelAE ir atšauks savo boikotą.

Anksčiau Nausėda sakė, kad Vilnius tikisi ryžtingo Europos Sąjungos vadovybės žodžio derybų dėl Baltarusijos atominės elektrinės boikoto klausimu. Jis tvirtino, kad šiuo klausimu kalbėjosi ir su Europos Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu.

Nausėda pažymėjo, kad derybininkai apsikeitė preliminariais pasiūlymais ir juos diskutuoja, tačiau Nausėda nesakė, kokio būtent rezultato tikisi Lietuva.

"Akivaizdu, kad Lietuvai žmogiškai apmaudu. Norėdama įstoti į Europos Sąjungą, ji atsisakė Ignalinos atominės elektrinės, o čia, visai netoli Ignalinos, baltarusiai ėmė ir pasistatė savo atominę elektrinę, kuri dar ir gali paversti Vilnių Baltarusijos branduolinių mokslų tyrinėtojų miestu-palydovu. Žinoma, apmaudu. Ši pozicija nerado supratimo Baltarusijoje. Ši konfrontacijos pozicija nerado supratimo net tarp artimiausių kaimynų. Neverta manyti, kad ji supratimą ras Europos Sąjungoje, kuri turi ir kitų prioritetų Baltarusijos atžvilgiu ir jie absoliučiai nesusiteklę Vilniuje ... " — sakė Koktyšas.

Kartu Koktyšas mano, kad dabartinis pareiškimas yra Lietuvos bandymas perkelti atsakomybę šiuo klausimu ES.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" valstybei. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Anksčiau Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE, ES, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Politologas: Lietuvos valdžia per daug pasitikėjo JAV BelAE klausimu
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis: Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti valstybė

(atnaujinta 17:57 2020.07.10)
Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą

VILNIUS, liepos 10 - Sputnik. Vyriausybė Lukiškių aikštės tvarkymą turėtų perimti savo žinion, penktadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. <...> Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą, sprendimus ir finansavimą", - kalbėjo Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.

Premjeras mano, kad naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų - galima panaudoti projektą, kuris konkurse dėl paminklo Lukiškių aikštėje užėmė antrąją vietą.

"Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (paminklas - Sputnik) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą", - sakė Skvernelis.

Jis taip pat sakė, kad neįsivaizduoja tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių. 

"Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų", - kalbėjo premjeras.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Dokumentu įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Be to, aikštės memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Lukiškių aikštė, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Su pliažu Lukiškių aikštėje ir be Vyčio: kokia Lietuva mini Valstybės dieną
LVŽS kreipėsi į VRK dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo
Žmonės

Kokia šiandien diena: liepos 11-osios šventės

(atnaujinta 18:18 2020.07.10)
Šeštadienį, liepos 11-ąją minima Pasaulinė populiacijos diena, taip pat šią dieną katalikai mini Šv. Benediktą

Liepos 11 yra 192-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiemet, keliamaisiais metais — 193-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 173 dienos.

Prieš 33 metus (1987 metais) liepos 11 dieną žmonių skaičius visame pasaulyje viršijo 5 milijardus ir po dviejų metų Jungtinių tautų organizacija rekomendavo šią dieną paskelbti Pasaulio gyventojų diena.

Vėliau, 2002 metais buvo numatoma, kad pasaulyje žmonių skaičius augs nekontroliuojamai. Bvo paskelbtos prognozės, kad 2050 metais visame pasaulyje gyvens 10,9 milijardo žmonių, tačiau dabar prognozuojama, jog šiais metais šis skaičius neviršys 9 milijardų. 

Skaičiaus mažėjimui įtakos turi ligos. Prognozuojama, kad iki 2050 metų nuo AIDS mirs 278 milijonai žmonių, dėl kurių mirties negims 178 milijonai vaikų.

Pranešama, kad daugiausia žmonių gyvens vargingiausiose pasaulio vietose: Afrikoje ir Azijoje, gimstamumas mažės, o daugės vyresnio amžiaus žmonių.

Liepos 11-oji skirta susimąstyti apie žmonijos gimstamumo, mirtingumo, apgyvendinimo, migravimo, išsilavinimo ir kitokias problemas.

Taip pat šiandien minima Šv. Benedikto, Europos globėjo, šventė.

Šv. Benediktas (480–547) buvo abatas. Gimė turtingo žemvaldžio šeimoje, taip apt studijavo Romoje, vėliau paniro į vienatvę, atsidavė maldai ir atgailai.

Aplink save subūrė bendraminčių būrį ir 539 metais Monte Kasine (tarp Romos ir Neapolio) įkūrė benediktinų vienuolyną. Tuo pačiu, Benedikto parašyta Regula tapo gyvenimo pagrindu tūkstančiams vienuolių ir jo sekėjai išplito po visą Europą. 1964 metais jis paskelbtas Europos globėju.

Liepos 11 dieną vardadienį švenčia Pijus, Kiprijonas, Kipras, Benediktas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai