Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pastebėjo sumažėjusias "Rusijos žvalgybos" galimybes

(atnaujinta 09:29 2020.03.26)
Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad pastaruoju metu šalyje padaugėjo dezinformacijos išpuolių

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Rusijos galimybės "fizinei žvalgybai prieš Lietuvą" sumažėjo dėl koronaviruso protrūkio ir fizinių kontaktų apribojimo, sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bendrojoje nuotolinėje spaudos konferencijoje su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu.

Jis pažymėjo, kad šalis pastebi "Rusijos žvalgybos institucijų suaktyvėjimą". Taip pat valstybės vadovas mano, kad esant dabartinei situacijai didėja elektroninės erdvės ir ryšių tinklų rizika.

"Jei dėl koronaviruso protrūkio gerokai sumenksta galimybės fizinei žvalgybai dėl fizinių kontaktų apribojimo, tai viskas keliasi į elektroninę erdvę ir turbūt mūsų darbo režimo pasikeitimas, pokalbių perkėlimas nuotoliniu būdu sukelia dar didesnį mūsų tinklų pažeidžiamumą ir natūralų interesą vykdyti intervencijas į tuos tinklus", — spaudos konferencijoje kalbėjo Nausėda.

Tačiau jis negalėjo atsakyti, kokio intensyvumo šis "aktyvumas". Prezidentas taip pat pareiškė, kad Lietuvoje pastaruoju metu padaugėjo dezinformacijos atakų.

Jauniškis savo ruožtu pabrėžė, kad migracijos srautų sustojimas mažina fizinės žvalgybos galimybes, tačiau elektroninėje erdvėje stebimos nerimą keliančios tendencijos, kai skatinamas "nepasitikėjimas valdžios institucijų sprendimais".

"Manau, kad mums reikia labai rimtai stebėti erdvę ir fiksuoti visus tokius neigiamo pobūdžio pasisakymus ar bandymus paveikti mūsų visuomenę, verčiant abejoti valstybe, Vyriausybes priimamais sprendimais, prezidento sprendimais", — tvirtino Jauniškis.

Anot jo, ateityje kibernetinių ir informacinių atakų tik daugės.

Nausėda ir Jauniškis teigė, kad karantino sąlygomis Lietuvos žvalgyba pasirengusi vykdyti savo pareigas.

Lietuvos valdžia nuolat skelbia, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" šaliai. Neseniai paskelbtoje VSD ataskaitoje teigiama, kad "Rusijos žvalgyba" gali vykdyti kibernetinį šnipinėjimą prieš Lietuvą, o pagrindinis "Rusijos propagandos" "taikinys" yra įvykiai, kuriais grindžiamas Lietuvos valstybingumas ir pasipriešinimas "sovietinei okupacijai".

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija, susijusia su "Rusijos grėsme", kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, ypač siekdamos traukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
Darius Jauniškis, Gitanas Nausėda, šnipinėjimas, žvalgyba, Lietuva, Rusija
Dar šia tema
Koronavirusas — vinis į ES ir europietiškų vertybių karstą
Politologas: NATO pratybos tik supykdys europiečius, išsigandusius koronaviruso
Lenkijos ir Baltijos šalių rusofobai išsigando Rusijos sustiprėjimo dėl pagalbos Italijai
Ekspertas: JAV žiniasklaida meluoja apie kovos su COVID-19 neefektyvumą Rusijoje
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

Ekspertas: opozicija bando diskredituoti Verygą prieš Seimo rinkimus

(atnaujinta 17:54 2020.08.05)
Konservatorių partija bando panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams, kad sumažintų vieno iš "valstiečių" lyderių populiarumą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Dabar Lietuvoje yra priešrinkiminis laikotarpis, o sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra vienas iš lyderiaujančių partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" veidas, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Vadimas Volovojus.

"Kovos su pandemija fone jis įgijo populiarumą ir, žinoma, visa ši situacija, taip sakant, yra priešrinkiminis balzamas pagrindinių konkurentų, konservatorių partijos, sieloms. Žinoma, jie pradeda naudoti šią situaciją savo naudai, todėl nenuostabu, kad jie reikalauja pono Verygos atsistatydinimo, kad tokiu būdu maksimaliai sumažintų populiarumą ir diskredituotų sveikatos apsaugos ministrą kaip vieną iš "valstiečių" lyderių, kad apskritai sumažintų jų populiarumą artėjančiuose rinkimuose", — sakė jis.

Anot Volovojaus, Verygai teks prisiimti tam tikrą atsakomybę, tačiau neatsistatydinti. Tuo tarpu politologas mano, kad konservatorius motyvuoja noras panaudoti situaciją savo rinkimų tikslams.

Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko pavaduotoja Monika Navickienė kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, ragindama ministrą prisiimti politinę atsakomybę už sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštus įtarimus bei ministeriją krečiančius skandalus.

Taip pat ji pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų atsistatydinti visų skandalų aplink ministeriją fone.

Tegai:
atsistatydinimas, Seimo rinkimai, Aurelijus Veryga
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Netinka ministro pareigoms": Juknevičienė apie Verygos vaidmenį jo viceministrės byloje
Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai kaltino "valstiečius" dėl prastų matematikos egzamino rezultatų

(atnaujinta 18:22 2020.08.05)
Anot Viktorijos Čmilytės-Nielsen, “valstiečiai” buvo kalti dėl mokytojų protestų 2018 metais, specialistų trūkumo, o dabar – dėl prastų egzaminų rezultatų

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų kalta valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Pasak Čmilytės-Nielsen, tokie matematikos egzaminų rezultatai – tai jau trečias "valstiečių" antirekordas.

"Šiemet matematikos egzaminą išlaikė vos 7 iš 10 abiturientų. 2017 metais matematikos egzaminą išlaikė 9,5 iš 10 (94 proc.) mokinių. Akivaizdus "švietimo" triumfas. Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 metų. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį”, – teigia Čmilytės-Nielsen.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės, artimiausiu metu per Seimo Švietimo ir mokslo komitetą partija kreipsis į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, reikalaudama paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju, pasak jos, 2021 metais matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. 

Čmilytė-Nielsen taip pat pateikė matematikos išlaikymo tendenciją per visus ketverius metus: 2017 metais – 94 proc., 2018 – 87 proc., 2019 – 82, 2020 – 67 proc. "Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn", – teigia politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, pareiškė, kad Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai. Pasad ministro, mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o jau nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. 

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
brandos egzaminai, valstiečiai, Liberalų sąjūdis, liberalai
Dar šia tema
Brandos egzaminų rezultatai: matematiką išlaikė vos 67,61 proc. abiturientų
Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai
Čmilytė-Nielsen reikalauja, kad valdantieji pasiaiškintų dėl pagausėjusių COVID-19 atvejų
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Obuoliai, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 6-osios šventės

(atnaujinta 16:03 2020.08.05)
Rugpjūčio 6 dieną Lietuvoje minimi Kristaus atsimainymas ir Obuolių krikštas

Rugpjūčio 6 yra 218-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 219-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 147 dienos.

Rugpjūčio 6 dieną minimas Kristaus atsimainymas

Atsimainymas pažodžiui reiškia pasikeitimas, persikeitimas. 

Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą, jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten Jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su Juo.

Pagal Naująjį testamentą Jėzus ant Taboro kalno atsimainė prieš apaštalus.

"Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi. (...) užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: "šitas — mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite".

Taip dievas apaštalams nurodė savo sūnų ir pranešė apie būsimas Kristaus kančias. Šis įvykis krikščionims toks pat svarbus kaip ir pats Kristaus nukryžiavimas.

Taip pat šią dieną minimas Obuolių krikštas (nuo 6 iki 10 dienos)

Tikėta, kad nuo Atsimainymo motinos, turinčios mirusių vaikų, jau galinčios valgyti obuolius, nors šiaip jau obelis krėsti ir krituoliais vaišintis buvo priimta tik nuo Žolinės.

Visa gamta ir augalai yra dvasingi. Raškyti ir valgyti vaisius, augalų "vaikus", be niekur nieko nevalia. Reikia juos užganėdinti, atsiprašyti ir pirmiausia paaukoti dievams. Tam atliekamos apeigos, kurias vadina vienur Krikštais, kitur Obuolių krikštu. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo jų valgyti — sakoma, kad suvalgius dievams skirtus obuolius ar kriaušes, šie neduosią jų mirusių vaikų vėlėms. Iki šios dienos nevalia kepti ropių, obuolių ir kitų vaisių, nes galima prisišaukti ankstyvas šalnas. 

Kai kur manyta, kad per šią šventę motinos dar neturėtų vaisių valgyti, nes tą dieną Dievas dalijąs obuolius mirusiems vaikeliams, ir jeigu obuolį suvalgo motina, tai savo vaiką nuskriaudžia

Ši diena Lietuvos istorijoje

1840 metais Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu iš Vilniaus ir Gardino gubernijų buvo išbrauktas Lietuvos vardas. Šiuo žingsniu siekta galutinai ištrinti LDK atminimą iš Lietuvos bajorijos savimonės. Nuo tada iki šiol Rusijoje Baltijos valstybės nėra vadinamos atskirais vardais — carui tai buvo Šiaurės Vakarų kraštas ar paskiros gubernijos, sovietmečiu "Pribaltika".

1940 metais nacionalizuoti visi Lietuvos bankai. Nacionalizuotas Lietuvos bankas perduotas TSRS valstybiniam bankui ir tampa jo padaliniu.

Ši dieną pasaulio istorijoje

Šią dieną 1666 metais baigėsi Londoną nuniokojęs milžiniškas gaisras.

1806 metais nustojo egzistavusi Romos imperija: karūnos atsisakęs Francis (Pranciškus) II tapo Austrijos imperatoriumi Pranciškumi I.

O 1881 metų rugpjūčio 6 dieną gimė penicilino išradėjas (1928 metais), škotų bakteriologas seras Alexander Fleming (Aleksanderis Flemingas), pelnęs Nobelio medicinos premiją.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Bilvina, Bilvinas, Bilvinė, Bylotė, Daiva, Josbutas, Josbutė, Josgailas, Josgailė. Karolina, Vaidutis.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė