Koronavirusas, archyvinė nuotrauka

Uspaskichas: Koronavirusas "apnuogino" Lietuvos politikos ypatumus

(atnaujinta 21:49 2020.03.26)
Europarlamentaras teigia, kad visa šiandieninė situacija su koronavirusu gerai įrodo, jog Lietuvos valdžia "buka", nesuvokia dabartinio pasaulio ir rūpinasi vien savo patogumu, o medikus ir gyventojus "paliko likimo valiai"

VILNIUS, kovo 26 — Sputnik. Lietuvos atstovas Europos Parlamente Viktoras Uspaskichas pasidalino savo įžvalgomis apie valdžios kovą su koronaviruso plitimu.

Higienos ir epidemiologijos centro darbuotoja darbe, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Епанчинцев

Politikas laiko karantiną rimtu dalyku ir griežtai laikosi taisyklių, bet saviizoliacijos metu nusprendė pasidalinti savo priekaištais.

Savo Facebook puslapyje Uspaskichas surengė tiesioginę transliaciją ir beveik pusantros valandos kalbėjo apie susiklosčiusią situaciją, negailėdamas kritikos valdžiai. Šiame straipsnyje pateiktų transliacijos ištraukų kalba netaisyta.

Anot politiko, valdžia paliko medikus likimo valiai, nesugebėjimą aprūpinti juos būtiniausiomis priemonėmis vadina "tupumu". Jis mano, kad besiruošdamos karui valdžios institucijos galėtų atsiminti, kad reikalingos apsaugos priemonės.

"Karas, ginklai, agresija, agresyvi retorika, gyvenimas iš skolintų lėšų, ateities kartų sąskaita, pumpuoti kuo daugiau iš žemės planetos gamtinių išteklių. Tokiu pagrindu, praktiškai valdžios uždavinys šiandien, tokiu pagrindu gyvena. Jie visiškai nesupranta, nesuvokia, ką tai reiškia, šiandieniniai kariniai veiksmai. <…> Nes šių dienų kariniai veiksmai neapsieis be cheminių, biologinių, branduolinių ir kokių tik nori atakų", — sakė Uspakichas.

Tačiau kartu jis pripažįsta, kad nesugebėjimas "orientuotis realiame pasaulyje" yra ne tik Lietuvos valdžios, bet ir viso pasaulio problema.

Viktoras Uspaskichas
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai, kad valdžia nesugeba pasirūpinti medikais, anot europarlamentaro, tik įrodo, kad paprasti piliečiai jai visai nerūpi.

"Tai yra visiškas neišmanymas, nesiorientavimas šiandieniniame pasaulyje. Ką jie galvoja išvis? Jiems viso to neprireiks ir jie gali atbaidyti bet kokį agresorių dar valstybės sienos prieigoje? Kitaip kaip visiškai buka mūsų valdžios nepavadinsi", — patikslina politikas.

Atskirai Uspaskichas atkreipė dėmesį į "tradicines partijas" — konservatorius ir socialdemokratus — kuriems rūpi vien jų pačių "komfortiškas gyvenimas". Pasak europarlamentaro, visus nepriklausomybės metus Lietuvos valdantieji politikai rūpinosi tik savimi, o jų valdymo ypatumus apnuogino "maža būtybė" — taip jis vadina koronavirusą.

"Tik kalbos, kad jie rūpinasi valstybe, žmonėmis, nepriklausomybe. Jie rūpinasi tik savimi. Jie sau kuria nepriklausomybę. <…> O kas liks nuo tos nepriklausomybės ir jų komfortiško gyvenimo, na, tegul tenkinasi liaudis. <…> Būtent dėl to bet kokios krizės metu mes girdim tiek melo iš jų lūpų", — tikina Uspaskichas.

Anot jo, visa tai valdžia daro tik siekdama "pridengti savo nesugebėjimą, bukumą suvokti dabartinį pasaulį ir savo prigimtį".

Būtent toks požiūris į gyvenimą, tvirtina Uspaskichas, ir nulėmė dabartinę situaciją, susijusią su koronavirusu. Jis primena ir žada pateikti įrodymus, kad Sveikatos pasaugos ministerija dar vasario viduryje gavo pasiūlymą įsigyti testų. Tačiau tuomet nieko nebuvo padaryta.

Šiuo metu Lietuvoje užfiksuoti 299 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Šalyje iki balandžio 13 dienos pratęstas karantinas. Dėl infekcijos plitimo Lietuvos gyventojai susidūrė su apsaugos priemonių trūkumu. Valdžiai teko skubiai sudaryti sutartis dėl dezinfekcinių skysčių gamybos bei pirkti iš užsienio valstybių reagentus virusui nustatyti.

Tegai:
Viktoras Uspaskichas, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2558)
Dar šia tema
PPO: nuosmukis dėl koronaviruso gali būti blogesnis nei 2008 metų krizė
"Swedbank" ekonomistai prognozuoja Lietuvos BVP mažėjimą dėl pandemijos
Policija Šiaulių apskrityje aptiko karantino metu veikiantį barą
Marijampolėje užfiksuotas pirmas koronaviruso atvejis
Viena, archyvinė nuotrauka

Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas

(atnaujinta 19:43 2021.04.19)
Pasak Austrijos užsienio reikalų ministro, šiuo metu reikia susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Viena mano, kad būtina sutelkti dėmesį į dialogą su Maskva ir atsisakyti tolesnių sankcijų įvedimo, rašo laikraštis "Welt", remdamasis Austrijos užsienio reikalų ministru Aleksandru Schallenbergu.

"Šiuo metu turime susitelkti į eskalavimo palengvinimą ir dialogo atnaujinimą", — cituojama ministro leidinyje.

Schallenbergas ragino šiuo tikslu naudoti visus esamus dialogų ir specializuotų organizacijų formatus, tokius kaip trišalė kontaktinė grupė, Normandijos formatas ir ESBO. Kartu jis išreiškė susirūpinimą dėl „paliaubų režimo pažeidimo kontakto linijoje".

"Kad Putinas galėtų dalyvauti tiesioginiame dialoge su Merkel, Makronu ir Zelenskiu vadinamojo "Normandijos formato" rėmuose, pirmiausia reikia atsisakyti tolesnių sankcijų Rusijai įvedimo", — austrė ministras citavo leidinio žodžius.

Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai neoficialioje vaizdo konferencijoje pirmadienį aptarė krizę Ukrainoje, Čekijos Respublikos kaltinimus Rusijai dėl sprogimų 2014 metais ir kitas temas.

Tegai:
Rusija, Austrija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Balsavimas, archyvinė nuotrauka

Tiesioginiai mero rinkimai Lietuvoje paskelbti prieštaraujantys Konstitucijai

(atnaujinta 16:36 2021.04.19)
Tuo tarpu Seimo pirmininkė pareiškė, kad pati tokių rinkimų idėja nėra klaidinga, todėl reikėtų susitarti dėl atitinkamos pataisos

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja respublikos Konstitucijai. Tai nurodyta teismo sprendime.

Tiesioginiai Lietuvos mero rinkimai buvo įvesti 2015 metais. Savivaldybių vadovai jau buvo tiesiogiai renkami du kartus. Anksčiau juos rinkdavo savivaldybių tarybos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Konstitucinio Teismo sprendimas nenustebino. Tačiau ji abejoja, ar pati tiesioginių mero rinkimų idėja yra klaidinga.

Parlamento vadovė nurodė, kad tiesioginius rinkimus palaiko iki 80 procentų gyventojų, o aktyvumas padidėjo.

"Taigi, visuomenės valia aiški – žmonėms reikia galimybės patiems rinkti savo rajono ar miesto vadovą",— Facebook rašo Seimo pirmininkė.

Tuo pačiu Čmilytė-Nielsen pažymi, kad yra keletas "niuansų". Visų pirma, savivalda gali virsti uždara "kunigaikštyste".

"Daug diskusijų kelia ir merų įgaliojimai, jų santykis su taryba. Kuris, merui neturint daugumos, tampa labai sudėtingas ir dėl to labiausiai kenčia tos savivaldybės gyventojai", — sakė ji.

Seimo pirmininkė kviečia visas politines jėgas aptarti šį klausimą ir susitarti dėl Lietuvos Konstitucijos pataisos.

"Liberalų sąjūdis visuomet nuosekliai palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, tačiau raginome šį procesą įtvirtinti keičiant Konstituciją ir darant sisteminius pakeitimus, siekiant efektyviausio savivaldybių valdymo modelio", — apibendrino ji.

Savo ruožtu "šešėlinis ministras pirmininkas", opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad "valstiečiai" palaiko tiesioginių mero rinkimų idėją ir pasisako už jų įteisinimą, kad tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančius būdu – juos apibrėžiant pačiame Konstitucijos tekste.

Pasak Karbauskio, gebėjimas išsirinkti sau merą padidina ir pasitikėjimą vietos valdžia, didėja ir merų atsakomybė gyventojams.

"Merai puikiai supranta, kad nerasdami sutarimo su žmonėmis, nedėdami pastangų, jie kitą kartą tiesiog nebus, nepriklausomai nuo to, kokia partinė konjunktūra susiklostys savivaldybės taryboje. Tai skatina atsakingesnį merų elgesį, jų atskaitomybę visuomenei", — pareiškė jis.

LVŽS lyderis pažymėjo, kad 2014 metais, Kai buvo priimtas sprendimas dėl tiesioginių mero rinkimų, jį palaikė maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų.

"Žmonės ir šiandien vertina galimybę tiesiogiai rinkti merus. Dalyvaudami tiesioginiuose mero rinkimuose žmonės pajuto, kad jų balsas yra girdimas, kad jie, pasirinkdami merą su viena ar kita rinkimų programa, gali daryti įtaką konkretiems sprendimams jų gyvenamojoje vietovėje. Ši teisė žmonėms turėtų būti užtikrinta", sako Karbauskis.

 Ženklus naikinti tiesioginius merų rinkimus stebime jau kurį laiką, tad neabejoju, kad konservatoriai bandys pasinaudoti šiuo Teismo sprendimu. Tačiau tikimės palaikymo iš kitų opozicinių frakcijų ir netgi dalies valdančiųjų, juo labiau, kad liberalus atstovaujantis Vilniaus meras ne kartą yra išreiškęs savo paramą tiesioginiams merų rinkimams", – nurodo politikas.

Tegai:
rinkimai
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos