Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Politinis fiasko: Nausėda apie Seimo nesugebėjimą susitarti dėl medikų atlyginimų

(atnaujinta 18:34 2020.04.01)
Antradienį Seime siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 % didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu nesurinko būtinojo balsų skaičiaus

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Seimo darbą už nesugebėjimą priimti pataisas, kurios leistų medikams karantino laikotarpiu mokėti padidintus atlyginimus.

"Vertinu tai kaip politinį fiasko. Ir man neįdomu, kas kaltas, kalti — visi, nes sprendimas yra nepriimtas. Tai yra politikavimas blogiausia to žodžio prasme. Dirbti medikus įpareigoja Hipokrato priesaika. Dirbti Seimo narius įpareigoja taip pat priesaika, tačiau vakarykštis sprendimas aiškus — jie jos neįvykdė", — parašyta Nausėdos Facebook puslapyje.

Be to, prezidentas pridūrė, kad jei Seimas artimiausiu metu nesugebės priimti sprendimo, tokį įstatymo projektą teiks Prezidentūra. 

Trečiadienio rytą prezidentas apsilankė Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), Ekstremaliųjų situacijų operacijų štabe, kur susitiko su Aurelijumi Veryga. Nausėda liko patenkintas koronaviruso krizės valdymą koordinuojančio štabo darbu.

Pasak prezidento, apsilankymas štabe leido suprasti, kad pagaliau kiekvienas užsiima tuo, ką geriausiai išmano.

"Mano iniciatyva štabo veiklos organizavimą padėjo suformuoti Kariuomenės atstovai ir šiuo metu jis veikia su geležine kariška tvarka, situacija valdoma strategiškai, pasitelkti profesionalūs karinės logistikos specialistai. Į štabo veiklą įsitraukė ir savivaldybių atstovas, dalyvaujantis posėdžiuose nuotoliniu būdu", — išvardijo teigiamus pokyčius prezidentas.

Президент Гитанас Науседа посетил операционный штаб экстремальных ситуаций
Prezidentas apsilankė Sveikatos apsaugos ministerijoje, Ekstremaliųjų situacijų operacijų štabe

Anot Nausėdos, pagrindinis šio štabo iššūkis šiuo metu — apsaugos priemonių medikams užtikrinimas, laboratorijų pajėgumų didinimas, leisiantis taip pat didinti ir gydytojų saugumą.

Be to, dar patvirtinta, kad šiąnakt įmonėje "Thermo Fisher" buvo išbandytas įrenginys, kuris galės atlikti papildomus 1000 tyrimų per parą.

Antradienį Seimui ypatingos skubos tvarka buvo pateiktos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos didinti atlyginimus ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui karantino laikotarpiu mokėti priedus medikams, dirbantiems su infekuotais ligoniais ar vykdantiems epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose. Tačiau vėliau valdantieji nesiregistravo viso projekto priėmimui. Todėl nepavyko surinkti būtinojo 71 balso.

"Regioninės ligoninės yra paliktos nuošalyje": Ukmergės gydytojo kritika valdžiai >>

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme siūloma įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams nuo karantino Lietuvoje paskelbimo mėnesio pradžios iki karantino galiojimo mėnesio pabaigos, tam laikui, kai organizuoja ir teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, būtų mokamas nuo 50 iki 100 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas.

Koronavirusas Lietuvoje
© Sputnik
Koronavirusas Lietuvoje
Tegai:
atlyginimai, medikai, koronavirusas, Seimas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
JAV vėliava, archyvinė nuotrauka

Pamokys demokratijos. JAV apsisprendė dėl intervencijos metodų

(atnaujinta 19:24 2021.03.06)
Amerikiečiai nebesiruošia kovoti už demokratiją. Laikas parodė, kad intervencijos ir autoritarinių lyderių nuvertimas yra neveiksmingi

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Vašingtonas iš to pasimokė ir planuoja pakeisti pasaulį, pradedant nuo savęs. Kaip ketina elgtis JAV dabar, aiškinos RIA Novosti autorė Sofjia Melničiuk.

Nauji laikai — nauji būdai

Pirmoji oficiali valstybės sekretoriaus Entoni Blinkeno kalba Valstybės departamente, nors ir vyko tuščioje salėje, sukėlė ažiotažą. Pusvalandžiui Amerikos diplomatijos vadovas vardijo pagrindines užsienio politikos kryptis, kurios netrukus bus įtvirtintos nacionalinio saugumo strategijoje.

Konstitucijos prospektas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Beveik viskas, ką pasakė Blinkenas, nėra nauja: tiek jis, tiek prezidentas Džo Baidenas pastaraisiais mėnesiais tai išreiškė ne kartą. Vis dėlto kažkas patraukė akį.

"Mūsų požiūris pasikeis, — paskelbė valstybės sekretorius. — Mes nestumsime demokratijos per brangias karines intervencijas ar bandymus jėga nuversti autoritarinius režimus. Tokie metodai, nors ir buvo naudojami su geriausiais ketinimais, nieko gero nedavė, pripažino jis. Be to, žodžiai "demokratijos stumimas" įgavo neigiamą atspalvį ir net patys amerikiečiai jais jau nebepatiki.

Pasaulis pasikeitė, o naujomis sąlygomis Vašingtonas nuo terorizmo grėsmės nukreips dėmesį į kovą su konkuruojančiomis galiomis. Skatinti demokratiją — ir tai vis dar yra JAV užsienio politikos imperatyvas — reikia savo pavyzdžiu. "Priešingu atveju mes žaidžiame kartu su tokiais konkurentais kaip Kinija ir Rusija, kurie naudojasi kiekviena proga pasėti abejones dėl mūsų idealų laikymosi. Nereikia lengvinti jų uždavinių", — apibendrino diplomatas.

Šiaip sau pavyzdys

Praėję metai į šalį atnešė išbandymų. Koronaviruso pandemija, nužudžiusi daugiau amerikiečių nei Pirmasis, Antrasis ir Vietnamo karai, išryškino sveikatos nelygybę. Rasinės riaušės dėl policijos žiaurumo ir juodaodžių nužudymo dar kartą pabrėžė sisteminio rasizmo problemą visuomenėje.

Prezidento rinkimai tapo skandalingiausiais per daugelį dešimtmečių. Donaldas Trampas vis dar tvirtina, kad rezultatai buvo suklastoti. Tai paskatino tikrą veržimąsi į pagrindines vertybes: sausio 6 dieną, patvirtinus rinkimų balsavimą, į Kapitolijaus pastatą įsiveržė minia.

Naujasis prezidentas Džo Baidenas susidūrė su neatidėliotinu poreikiu atkurti vienybę šalies viduje, visų pirma patiems amerikiečiams įrodyti, kad JAV vis dar yra demokratijos švyturys.

"Dabar valstybėse yra didelių asmeninio pavyzdžio problemų", — interviu RIA Novosti sakė JAV ir Kanados instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Koškinas. — Jiems reikia retorinės priemonės, kad mobilizuotų rinkėjus. Svarbu parodyti: mes sugebame išspręsti situaciją šalyje".

Tam tikru mastu Blinkeno teiginiai gali būti laikomi nukreiptais į vidų, mano Koškinas."Sutvarkyti reikalus kitose valstybėse yra tam tikra paskata: reikia pradėti nuo savęs", — aiškina jis.

Vystymasis vs demokratija

Baideno administracija nuolat pabrėžia, kad pagrindinis strateginis varžovas yra Kinija ir jos plėtros modelis. Vašingtonas ketina siekti būtent jo pokyčio.

Pekinas pats neplanuoja niekur eksportuoti politinės sistemos, kaip sakė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. "Plėsdami skatinsime taiką", — paaiškino jis.

Kai kuriose šalyse iš tikrųjų yra prašoma importuoti atskirus Kinijos valstybės administravimo elementus, sako Maskvos Karnegio centro konsultantas sinologas Temuras Umarovas. Pavyzdys yra Centrinės Azijos valstybės, kuriose JAV įtaka kasmet mažėja.

"Visos šio regiono autokratijos nori pakartoti Kinijos sėkmę: tapti išsivysčiusia ekonomika be demokratinių reformų", —  sakė Umarovas. Tuo pačiu metu bet kokia autokratija šiuolaikiniame pasaulyje turi atrodyti kaip demokratija. Be to neįmanoma normaliai egzistuoti globaliame pasaulyje.

"Todėl retorikos lygmeniu visi Vidurinėje Azijoje kalba apie reformas ir žmogaus teises, tačiau iš tikrųjų jie nemato Vakarų kaip pavyzdžio, kuriuo reikia vadovautis. Jei anksčiau bent viena šalis — Kirgizija, vadinamoji Centrinės Azijos demokratijos oazė — buvo labiau proamerikietiška, dabar net ji persigalvojo ir eina kitu keliu", —  aiškina ekspertas.

JAV galėtų sustiprinti savo pozicijas regione, jei būtų aktyviau įsitraukusi į Vidurinę Aziją ekonomiškai, kaip tai daro Pekinas. Be to, Umarovo įsitikinimu, neįmanoma pasiekti didelės įtakos ideologine prasme.

Nepamirštas senas

Naujosios administracijos požiūris yra tęsinys to, ką pradėjo Barakas Obama. Vadinamoji Obamos doktrina taip pat reiškė Amerikos karinio buvimo užsienyje sumažėjimą. Jau tada demokratai priėjo prie išvados, kad kariniai metodai nėra tokie veiksmingi ir kad demokratija turėtų būti skleidžiama ne įsikišant, okupuojant ir kuriant valstybę, bet per švelnią galią.

Tačiau 44-ajam prezidentui nepavyko: 2011 metais JAV pradėjo oro smūgius Libijos vyriausybės pajėgoms. Vėliau Obama pripažino, kad sprendimas, be abejo, buvo teisingas, tačiau Vašingtonas nepasiruošė pasekmėms. Libija pasinėrė į chaosą — Obama tai pavadino blogiausia prezidentavimo klaida.

Dabartinė administracija tęs savo bandymus ir naudos visus metodus, išskyrus tiesioginę karinę intervenciją, mano Dmitrijus Suslovas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Kompleksinių Europos ir tarptautinių studijų centro direktoriaus pavaduotojas. "Dėmesys bus skiriamas užsienio pagalbos ir NVO politikai, jos daug aktyviau rems Oranžinę revoliuciją", — sako jis ir primena, kad Sirijoje JAV tiesiogiai nekovojo su Bašaro režimu, bet padėjo opozicijos jėgoms. — Tai tebėra priimtinas įrankis".

Dabar Vašingtonas palaiko opozicijos atstovus Rusijoje, Baltarusijoje, Venesueloje. Anksčiau JAV įvedė sankcijas kai kuriems Rusijos pareigūnams dėl Aleksejaus Navalno bylos. Svetlana Tichanovskaja su Amerikos ambasadoriumi aptarė Aleksandrui Lukašenkai taikomas ribojančias priemones. Dieną prieš tai Blinkenas paskambino Venesuelos opozicijos lyderiui Juanui Gaido. Kinijoje ir Irane JAV padeda provakarietiškoms NVO ir disidentams.

Konkretūs veiksmai priklauso nuo šalies, pažymi Suslovas. Kai kur tai yra parama vienai iš pilietinio karo šalių, kažkur — politinės krizės provokavimas.

Informacijos politika, propaganda, viešoji diplomatija. Sankcijos taip pat yra svarbi demokratijos sklaidos priemonė: jos smogia tiems elitams, kurių nori atsikratyti. Bet nauji Irakų ir Libijų — tokių operacijų nebus.

Istorija rodo, kad problematiška demokratiją įvesti tik asmeniniu pavyzdžiu — tai daug sunkiau nei skirti pinigus užsienio projektams. Taigi draugiškų pajėgų finansinė parama, matyt, taps pagrindine Valstybės departamento priemone.

Tegai:
demokratija, Džo Baidenas, JAV
JAV tankai Abrams geležinkelio stotyje Lietuvoje

Lenkijos generolas aprašė Rusijos ir NATO karo dėl Kaliningrado scenarijų

(atnaujinta 13:27 2021.03.07)
Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas pažymėjo, jog šis regionas yra itin svarbus Rusijos politinėje ir karinėje strategijoje, todėl ten dislokuojamos pagrindinės Baltijos jūros laivyno ir Kaliningrado gynybos rajono pajėgos

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšipčakas straipsnyje leidiniui "Defence 24" pasiūlė vieną iš galimų scenarijų įvykus karo veiksmams Kaliningrado srityje dalyvaujant NATO kariams.

Autorius pabrėžė, kad šis regionas yra itin svarbus Rusijos politinėje ir karinėje strategijoje. Kaliningrado sritį jis vadina "vartais", vedančiais į Baltijos jūrą ir Lenkijos žemumą — į tas vietas, per kurias eina kelias į Centrinę ir Vakarų Europą.

Lenkijos generolas atkreipė dėmesį į tai, kad šiame regione yra dislokuojamos pagrindinės Baltijos jūros laivyno ir Kaliningrado gynybos rajono pajėgos. Anot jo, karo atveju šios pajėgos turės užtikrinti pranašumo įgijimą Baltijos jūros regione jūroje ir ore. Tačiau dėl NATO karių pasirodymo Baltijos šalyse šie Kaliningrado gynybos rajono koviniai daliniai gali būti naudojami kitam tikslui.

"Vienas iš galimų variantų — blokuoti NATO vienetų perkėlimą sausuma, jūra ir oru į Baltijos šalių teritoriją, taip pat paramą Rusijos 6-ajai armijai, kuri dislokuojasi už jų rytinės sienos", — rašo Skšipčakas.

Generolas laiko neprocinga koncepciją apie būtinybę stiprinti Baltijos šalis karo atveju ir perkelti į jų rajoną reikšmingas NATO pajėgas dėl "priešininko" didžiulės persvaros palyginti su nedidelėmis Aljanso pajėgomis Rytų Europoje.

"Rusijos 6-ajai armijai, bendraujančiai su Baltijos jūros laivynu, prireiks dviejų ar keturių dienų, kad užgrobtų Baltijos šalis",— mano jis.

Jo nuomone, po "Baltijos šalių užgrobimo" pagrindiniai veiksmai gali persikelti į pietinę Baltijos jūros dalį ir Lenkijos pakrantės kryptimi.

Skšipčakas taip pat paragino nepervertinti Suvalkijos koridoriaus vaidmens Lenkijos ir Lietuvos pasienyje, kuris, kaip pažymėjo generolas, turi tik taktinę reikšmę.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Aliсhanovas interviu "Komsomolskaja pravda" pakomentavo buvusio Lenkijos sausumos pajėgų vado generolo Valdemaro Skšipčako straipsnį, kuriame tas įvertino galimą karą prieš Rusiją, dalyvaujant NATO kariams.

Gubernatorius pareiškė, kad sunku kaltinti Rusiją agresyviu elgesiu Baltijos šalių atžvilgiu.

"Linkime tik, kad jos ramiai gyventų, vystytų. NATO tankai ir amerikiečių kareiviai, kurie, kaip žinome, tokiose komandiruotėse paprastai elgiasi ne itin gerai vietos gyventojų atžvilgiu, taip pat neatneš jiems laimės", — paaiškino jis.

Kartu gubernatorius patarė Baltijos šalims pirmiausia pagalvoti apie ekonominę plėtrą ir kaip sulaikyti gyventojus šalyje.

Alichanovas taip pat pasiūlė lenkams atminti, kad du trečdaliai Rytų Prūsijos priklauso Lenkijai.

"Jie, beje, nuostabiai juos tvarkė visus šiuos dešimtmečius po karo. Man atrodo, kad Lenkija per visą istoriją buvo daug kartų dalijama", — pasakė jis ir pažymėjo, kad šalį atstatė jau sovietų kariuomenė. Todėl, kaip pabrėžė gubernatorius, Lenkija netgi sugebėjo išplėsti savo sienas, palyginti su tuo, kaip tai buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

"Todėl man atrodo, kad pakanka jau rengti strategiją, kas kur įsiverš ir kurie tankai važiuos kokiais tasytųjų akmenų keliais <...> Tai karo pateisinimas ir noras greičiau atsidurti akmens amžiuje, su lazda rankose. Ir ruoštis "ketvirtajam pasauliui", — pažymėjo jis.

Tegai:
Lietuva, karas, Kaliningrado sritis, NATO, Rusija, Lenkija
COVID-19 testas

Infekcinių ligų specialistas papasakojo, ar COVID-19 persirgę asmenys gali užkrėsti kitus

(atnaujinta 07:46 2021.03.07)
Pasak eksperto, kai kurie asmenys, po klinikinio pasveikimo, kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu

VILNIUS, kovo 7 — Sputnik. Persirgę COVID-19 liga asmenys dažniausiai negali užkrėsti kitų, tačiau daug kas priklauso nuo padermės patogeniškumo ir imuniteto, sakė RIA Novosti apklausti infekcinių ligų specialistai, pažymint, kad šis klausimas vis dar tiriamas.

"Ligos [COVID-19 — Sputnik] trukmė dažniausiai neviršija dviejų savaičių, tačiau, nepaisant to, pas kai kuriuos žmones, ypač turintys silpną imunitetą, tam tikras virusinis tipas. Tai yra, po klinikinio pasveikimo, jis kartu su oru išskiria virusą, tai gali trukti iki šešių mėnesių, tačiau šio viruso koncentracija yra daug mažesnė nei ligos laikotarpiu", — sakė RTDU universiteto Infekcinių ligų katedros docentas Sergejus Voznesenskis.

Jis pridūrė, kad žmonių, kurie ilgą laiką skleidžią koronavirusą, nėra daug.

"Mažos koncentracijos virusas nedažnai sukelia daug atvejų", — pridūrė Voznesenskis.

Savo ruožtu medicinos centro "Leader of Medicine" vyriausiasis gydytojas infekcinių ligų gydytojas Jevgenijus Timakovas teigė, kad išskiriamo viruso kiekis priklauso ir nuo koronavirusą patyrusio asmens užkrečiamumo laipsnio.

"Tai gali būti nepakankama infekcijai ir ji nėra perduodama toliau", — sakė Timakovas.

Timakovas pažymėjo, kad naujų COVID-19 padermių patogeniškumas bus tiriamas toliau, tačiau atsiradę potipiai greičiausiai nesukels masinės infekcijos.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje šiek tiek sumažėjo naujų COVID-19 atvejų skaičius
"Kad išsklaidyti abejones": Grybauskaitė parodė, kaip jai buvo suleistas skiepas
Klaipėdoje duris atvėrė naujas vakcinavimo centras