Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Trampas moka Baltijos šalių išdavyste Putino suteiktą pagalbą

(atnaujinta 21:12 2020.04.01)
Dėl bendradarbiavimo su Rusija Trampas pasiteisino prieš amerikiečius sakydamas, kad Rusija ir JAV yra sąjungininkės kovoje su nacizmu, todėl amerikiečiams reikia kalbėti su Rusija, o ne su Vokietija

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas paprašė Vladimiro Putino humanitarinės pagalbos išgelbėti Ameriką nuo koronaviruso. Dėl bendradarbiavimo su Rusija Trampas pasiteisino prieš amerikiečius sakydamas, kad Rusija ir JAV yra sąjungininkės kovojant su nacizmu, todėl amerikiečiams reikia kalbėti su Rusija, o ne su Vokietija. Tai yra, Amerikos lyderis tam tikra prasme išdavė savo atsidavusius sąjungininkus iš Rytų Europos, amžinai kalbančius apie Molotovo-Ribentropo paktą ir "vienodai nusikalstamus totalitarinius režimus", rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Pasak straipsnio autoriaus, pirmoji serialo apie koronavirusą serija buvo kinų, antroji — europietiška, trečioji, aišku, bus amerikietiška. Galima tik tikėtis, kad serialas neturės antrojo sezono, bet pasekmės pasaulio ekonomikai ir politikai bet kokiu atveju bus milžiniškos. Tame tarpe ir JAV pozicija pasaulyje.

"Pasaulio hegemonas yra priverstas prašyti humanitarinės pagalbos iš savo dviejų pagrindinių geopolitinių priešininkų — Kinijos ir Rusijos", — sako Nosovičius.

Vašingtonas tiesiog neturi kito pasirinkimo. JAV kovo 31 dieną patvirtinta 165 tūkst. koronaviruso atvejų. Neginčijama pirmoji vieta pasaulyje, rimtas atotrūkis nuo "konkurentų" ir staiga išaugęs ligos atvejų skaičius.

Amerikos žiniasklaida rašo apie nacionalinę katastrofą, o kai kuriose valstijose ši nelaimė jau yra įvykęs faktas.

Straipsnio autoriaus teigimu, Niujorkas tvirtai užsitikrino abejotiną "amerikiečių Bergamo" šlovę: "Didžiojo obuolio" valstija buvo oficialiai pripažinta epidemijos epicentru, nuo rytinės sostinės pakrantės uždaromos kitos valstijos, Niujorko sveikatos apsaugos sistema žlugo nuo užsikrėtusių COVID-19 antplūdžio, mirus daugiau nei tūkstančiui, Manhatane budi mobilieji morgai.

Tokiomis sąlygomis Pekinas siunčia medicinines priemones į Šiaurės Ameriką, o JAV prezidentas skambina Kremliui ir po pokalbio su Putinu sako, kad tą patį padarė Rusija.

"Kinija mums kažką atsiuntė, tai puiku, Rusija išsiuntė mums labai labai didelį lėktuvą, pilną medicininių atsargų, buvo labai malonu. Kitos šalys mums daug ką siuntė, aš buvau maloniai nustebintas", — pasakojo Donaldas Trampas apie šalis, padedančias Amerikai sunkiais laikais.

"Ši tema buvo iš tikrųjų paliesta. Buvo aptarta tarptautinio bendradarbiavimo svarba. Šios temos aptarimas taikomame plane tęsiamas prezidentų susitarimu darbiniame lygmenyje", — apie prezidentų pokalbį kalbėjo Dmitrijus Peskovas.

Nosovičiaus manymu, matyt, buvo kalbama apie patyrusias sunkumų JAV.

Bundestago pastatas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Žinoma, visiems, kas šioje vietoje seka tarptautinius įvykius, kyla klausimų. Amerikiečiams padeda dvi šalys, kurias Vašingtonas demonizuoja labiausiai pasaulyje. Su viena iš jų pradeda prekybos karą ir reikalauja šešių trilijonų dolerių kompensacijos už koronaviruso "išradimą" bei įveda naujas sankcijas antrą kartą per ketvirtį. Ar ne žema Amerikai prašyti išmaldos?

Trampas supranta, kad tokių klausimų kils. Ypač aršiausiems priešams — demokratams. Ypač Rusijos atžvilgiu, kuri, remiantis neginčijama Demokratų partijos religine dogma, padarė skandalingąjį milijardierių JAV prezidentu.

Todėl Baltųjų rūmų šeimininkas užbėgo įvykiams už akių ir pareiškė, kad JAV bendradarbiavimas su Rusija yra teisingas ir morališkas, nes Antrojo pasaulinio karo metu amerikiečiai ir rusai buvo sąjungininkai.

"Negaliu pasakyti, kad mūsų santykiai yra nepriekaištingi (...), bet jie kovojo Antrajame pasauliniame kare, prarado 50 milijonų žmonių, jie buvo mūsų partneriai šiame kare. Vokietija buvo mūsų priešininkė. O dabar mes nesikalbame su Rusija, o kalbamės su Vokietija", — Donaldas Trampas pasakojo apie savo santykius su Rusija savo "branduoliniam" elektoratui konservatorių kanalo "Fox News" eteryje.

Vokietija šioje vietoje, be abejo, buvo įžeista. Nesvarbu, kiek dešimtmečių VFR kartoja, kad tai yra visiškai nauja šalis, sukurta po karo nuo nulio remiantis antifašizmo idėjomis, ji vis dar laikoma tarp didžiųjų valstybių nepilnaverte dėl nacistinio istorijos laikotarpio ir Trečiojo Reicho pralaimėjimo Antrojo pasaulinio karo metu. Be to, tai ne Rusijos pozicija — Putinas niekada nesakė nieko panašaus.

"Tačiau yra tokių, kuriems Trampo žodžiai turėtų būti ne mažiau įžeidžiantys nei Vokietijai. Tai yra Rytų Europos šalys — Antrojo pasaulinio karo "pilkoji zona", kurios didžiąja dalimi kovojo Hitlerio pusėje, o dabar verkia, kad jos yra "nekaltos aukos", kurios buvo per prievartą okupuotos", — sako Nosovičius.

Pasak jo, panašu, kad JAV prezidentas išdavė ištikimiausius sąjungininkus Baltijos šalyse su jų begaliniu verkšlenimu apie "vienodai nusikalstamus totalitarinius režimus" ir Molotovo-Ribentropo paktą.

Išdavė — ir nepastebėjo, kad išdavė. Jei jam tai parodytų pirštu, numotų ranka ir eitų toliau.

Anot straipsnio autoriaus, Trampui visiškai nerūpi sąjungininkų iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos emocinis pažeidžiamumas — jis net jų pavadinimų neprisimena. Ranką ant širdies pridėjus, jam ir Antrasis pasaulinis karas visiškai nerūpi.

"Tiesiog Baltiesiems rūmams reikėjo ideologinio pateisinimo skubiam poreikiui "susitvarkyti su Rusija". Trampas taip pat paėmė tai, kas arčiausiai gulėjo lentynoje. Karo brolija, antihitlerinė koalicija, susitikimas prie Elbės, Antrasis pasaulinis karas kaip ne geopolitinių monstrų, o gėrio ir blogio karas, kuriame rusai ir anglosaksai kartu sunaikino Trečiojo Reicho nacių monstrą", — apibendrina politologas.

Alternatyvi Antrojo pasaulinio karo istorija, kurioje kruvinos nacių ir stalinistų imperijos kovojo viena prieš kitą — "eina miškais".
Nors patys amerikiečiai ją kūrė ir pristatė per Rytų Europos politinius emigrantus — buvusius policininkus. Amerikiečiai yra labai pragmatiška tauta.

Šaltojo karo su Tarybų Sąjunga metu jie turėjo politinį tikslą skatinti Antrojo pasaulinio karo mitologiją, pavadintą Molotovas-Ribentropas, stiprinti antisovietines nuotaikas Rytų Europoje.

Rytoj jiems reikės greitai susitarti su Rusija, tada "naujoji Jalta", "naujasis Potsdamas" ir vienijanti atmintis apie pergalę prieš nacizmą taps politiškai tikslinga.

"Baltijos sąjungininkai ir kitos "nekaltos aukos" šiuo atveju, kaip jau minėta, "eina miškais", — užbaigia samprotavimus Nosovičius.

Tegai:
nacizmas, JAV, Donaldas Trampas, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV žiniasklaida meluoja apie kovos su COVID-19 neefektyvumą Rusijoje
JAV ambasadorius kaltina Kiniją koronaviruso duomenų slėpimu
JAV užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal koronaviruso atvejų skaičių
Kinija pasirengusi padėti JAV kovoje su koronavirusu
Kinija atsakė į JAV kaltinimus skleidžiant dezinformaciją apie COVID-19
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą