ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: EK įtaria Budapeštą kovojant ne su koronavirusu, o su demokratija

(atnaujinta 21:23 2020.04.01)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo ES valstybes nares, kad kovodamos su koronavirusu, jos neturėtų atsisakyti Europos vertybių ir laisvių

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Europos Komisijos vadovės pareiškimas daugiausia skirtas Vengrijai, kur prezidentas Viktoras Orbanas gavo neribotą galią dėl nepaprastosios padėties įstatymo, rašo "Le Figaro".

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį perspėjo ES valstybes nares, kad jos nesinaudotų koronaviruso pandemija, kad būtų apribotos piliečių pagrindinės laisvės.

"Europos Sąjunga remiasi laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis. Tai yra mūsų bendros vertybės. Turime jas gerbti ir saugoti net šiais sunkiais laikais", — sakė von der Leyen.

Anot jos, visos skubios priemonės turėtų būti proporcingos ir taikomos tik prireikus.

Anot leidinio, savo pranešime Europos Komisijos pirmininkė ne tik primena bendrą tvarką, bet ir specialiai perspėja Budapeštą, kur pirmadienį buvo priimtas įstatymas dėl neribotų galių suteikimo prezidentui Viktorui Orbanui.

"Jau daugelį metų svajoju apie Jungtines Europos Valstijas, — sakė buvęs Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi. — Todėl aš turiu teisę ir pareigą pasakyti, kad po to, ką padarė Orbanas, ES privalo suduoti smūgį ir priversti jį apsigalvoti". Renzi taip pat paragino pašalinti Vengriją iš Europos Sąjungos.

Prancūzijos laikraštis pabrėžia, kad kol kas Europos Komisija nesiruošia spausti Budapešto: ji teikia pirmenybę visuotinėms priemonėms ir išreiškia savo požiūrį teisinės viršenybės klausimais. Be to, ES valdymo organas atlieka nuodugnią kritinių priemonių, kurių imtasi įvairiose ES valstybėse narėse, analizę. Komisijos atstovų teigimu, jie ketina "ištirti priimtus įstatymus ir tai, kaip jie įgyvendinami", tuo pat metu nurodydami, kad priimtas įstatymas ir jo įgyvendinimas kai kur gali nesutapti. Auditas neapeis ir Belgijos, kur prieš savaitę premjerė Sophie Wilmès šešiems mėnesiams gavo specialių įgaliojimų.

"Jei turime imtis veiksmų, imsimės", — perspėjo vienas Europos diplomatas.

Šiuo metu Europos Vadovų Taryba neviršija diskusijų dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje ir Lenkijoje, nors abiem valstybėms pradėta procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnį. Europos ministrų susitikimas buvo atšauktas dėl koronaviruso pandemijos. "Le Figaro" pabrėžia, kad 7 straipsnyje numatyta procedūra turi ribotumą: sprendimą turi priimti vieningai visos ES valstybės narės, taigi, jei Vengrija ir Lenkija bus vieningos, joms nebus galima taikyti jokių sankcijų.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik /
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
Ursula von der Leyen, Europos Sąjunga, Europos Komisija
Dar šia tema
Penktasis straipsnis nesuveikė: NATO žlunga nuo koronaviruso smūgių
EK vadovė: kovos su COVID-19 priemonės neturi pažeisti teisių ir laisvių
Puteikis: dalis seimūnų bando sutrukdyti priimti kainų reguliavimo įstatymų paketą
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seime kilo skandalas dėl "valstiečio" Šimo netinkamai pakeltos rankos per balsavimą NSGK

(atnaujinta 20:31 2020.05.28)
Seime kilo skandalas, kad neva Audrys Šimas balsuodamas NSGK pakėlė ranką taip, lyg pademonstruotų nacių pasisveikinimo gestą, dėl paplitusio vaizdo įrašo "Naciai Seime" LŽB pareikalavo paaiškinimo

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Valdančiosios Seimo "valstiečių" frakcijos narys Audrys Šimas ketvirtadienį per Seimo posėdį atsiprašė, kad jo balsavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje kažkam priminė nacių pasisveikinimo gestą. Politikas sakė tiesiog balsavęs ir neturėjo omenyje jokių veiksmų.

"Dėl mano balsavimo labai atsiprašau, bet ten nebuvo niekaip susiję nei su jokiais veiksmais, nei prieš ką jie nukreipti. Aš keliu ranką. Dabar galėsiu nekelti rankos, galėsiu, kaip jūs — atsistoti, kišenėse rankos — ir balsuoti taip", — per Seimo posėdį sakė Šimas.

Jis pridūrė, kad posėdyje nėra mygtukų, balsavimai vyksta pakeliant ranką.

"Rankos pakėlimas buvo tikrai niekuo susijęs... Labai apgailestauju, jeigu ne taip kas nors suprato mano balsavimą", — teigė jis.

Prieš tai trečiadienį Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) pranešė, kad kreipėsi į Seimo pirmininką ir NSGK, prašydama ištirti vaizdo įrašą, kuriame matomas balsavimo metu galimai saliutuojantis Seimo narys.

Немецкие солдаты сдаются в плен
© Sputnik / Александр Становов

"Šis įrašas sukėlė didelį pasipiktinimą tarptautinėje erdvėje bei kelia įtarimų, kad Lietuvoje antisemitinės nuotaikos sparčiai auga. Žydams tampa pavojinga čia gyventi, nes tokie gestai buvo naudojami nacių ir jų pakalikų (taip pat nacių), kai žydai brutaliausiu būdu buvo naikinami Europoje, tame tarpe ir Lietuvoje", — teigiama LŽB pranešime.

Be to, savo kreipimesi LŽB nurodo, jog įraše taip pat matyti, kad panašiu būdu ranką kelia dar vienas parlamentaras. Kai kurie asmenys, kurie kreipėsi į LŽB, įtaria, kad tai Seimo narys Arūnas Gumuliauskas, o konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo jam to nedaryti, bet tik dėl to, kad įjungtos kameros, pabrėžiama pranešime.

Opozicijos politikai pareikalavo iš Šimo paaiškinti savo elgesį.

"Bet kurioje ES valstybėje toks parlamento nario poelgis būtų gausiai pasmerktas. Valstybės vadovai, jo partijos vadovai tikrai reikalautų atsakomybės. Ir vakar aš to tikėjausi. Nesitikėjau, aišku, iš Karbauskio, bet kažkaip kvailai galvojau, gal Skvernelis pakomentuos kažką brandžiau. Kaip manote, kokios yra reakcijos?" — savo Facebook piktinosi Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Skvernelis gina Šimą ir kritikuoja žurnalistą Rimvydą Valatką, kuris šį klausimą iškėlė viešojoje erdvėje. O Seimo salėje pradedant posėdį niekas apie tai net ir neplanavo kalbėti. Dovilė Šakalienė nuo šoninio mikrofono pasisakė, bet į ją net Seimo pirmininkas nekreipė dėmesio, piktinosi Armonaitė.

Minėtas vaizdo įrašas internete paplito pavadinimu "Naciai Seime". Tai ištrauka iš gegužės 20 dienos NSGK posėdžio transliacijos. Jame matyti, kaip atsisukęs nugara į kamerą Šimas balsuodamas už Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą pakelia ranką aukštyn tarsi saliutuodamas.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Seimas, nacizmas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime

(atnaujinta 17:09 2020.05.28)
Pasak signataro, Lietuva praleido galimybę paveikti Europos Sąjungos ir kaimyninės Baltarusijos politiką

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pamiršo valstybės nacionalinius interesus, savo paskyroje Facebook parašė diplomatas ir Kovo 11-osios akto signataras Albinas Januška. 

Januška priminė, kad gegužės 18 dieną prezidentas Nausėda savo puslapyje Facebook paskelbė, kad Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui Charles'ui Michel'iui iškėlė tik streso testų reikalavimą kaip sąlygą susitarimui dėl paleidimo.

"Nei žodžio apie elektros nepirkimą! Pamirštas svarbiausias valstybės nacionalinis interesas, pamirštas jo paties įsipareigojimas", — parašė Januška. 

Pasak jo, praleidžiama "dėkingiausia proga įtakoti ES ir Baltarusijos politiką", kas galimai atveria kelią antrojo Astravo bloko statybai bei legalizuoja pirmojo bloko "saugumą".

"Kas atsitiko su prezidentu Nausėda, kuris staiga pakeitė savo nuomonę? Birželio 18 dieną laukia Lukašenkos interesų triumfas ir Lietuvos gėdingas pralaimėjimas, jei tam nepasipriešins Lietuvos politikai, kuriems dar bent kiek rūpi šalies saugumas ir užsienio politikos interesai", — sakė diplomatas.

Anksčiau "Rosatom" pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis tikisi gauti dokumentus, kurie leis pradėti fizinį Baltarusijos atominės elektrinės paleidimą. Pirmojo bloko paleidimas faktiškai reiškia branduolinio kuro pakrovimo pradžią.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Baltarusija, ES, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas paprašė Armėnijos padėti Astravo AE klausimu
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
EK pateikė Lietuvai artimiausių veiksmų planą dėl Astravo AE
Britų rašytoja Džoana Rouling

Džoana Rouling išleis pasaką, parašytą daugiau nei prieš 10 metų

(atnaujinta 22:46 2020.05.28)
Geros žinios visiems "Hario Poterio" gerbėjams, kurie nežino, kuo užsiimti per sunkų pandemijos ir saviizoliacijos periodą — rašytoja jau paskelbė keletą pirmųjų kūrinio skyrių

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų rašytoja Džoana Rouling nustebino gerbėjus: pasirodo, kad "Hario Poterio mama" 10 metų savo palėpėje laikė rankraštį, kurį ketino išleisti po paskutinės knygos apie jaunąjį burtininką.

Po to, kai Rouling persirgo koronavirusu ir išsamiai papasakojo apie gydomuosius kvėpavimo pratimus, nusprendė susitvarkyti savo palėpę ir pasidalyti įdomiais radiniais. Vienu iš jų tapo pasakos vaikams rankraštis, kurio Rouling taip ir neparodytų pasauliui, jei ne pandemija ir saviizoliacija.

Džoana Rouling išleis knygą, kurią ji parašė daugiau nei prieš 10 metų: apie tai rašytoja papasakojo savo oficialioje interneto svetainėje.

Nepaskelbtas rankraštis "Ikabog" — stebuklinga pasaka vaikams, kurios siužetas atsiskleidžia išgalvotame pasaulyje, tačiau niekaip nesusijęs su Hario Poterio istorija.

"Knygos idėja gimė, kai aš rašiau "Harį Poterį". Bet kai paskutinė knyga buvo parašyta, aš nusprendžiau padaryti pertrauką, kuri užtruko penkerius metus. Po to nusprendžiau atsitraukti nuo vaikiškų knygų ir "Ikabog" nukeliavo tiesiai į palėpę, kur laukė savo laiko 10 metų", — pažymėjo rašytoja.

Beje, pasaką apie "tiesą ir piktnaudžiavimą valdžia" Rouling skaitė savo mažiausiems vaikams prieš miegą, o dabar ji gali pagražinti jūsų karantiną. Pirmieji istorijos skyriai jau paskelbti tinklalapyje, o kitus Rouling pažadėjo įkelti kas savaitę.

Tegai:
Haris Poteris, Didžioji Britanija, rašytoja, Džoana Rouling
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku