Karantinas Vilniuje

Kai kuriems gydytojams Lietuvoje pažadėta dvigubai padidinti atlyginimus

(atnaujinta 10:03 2020.04.02)
Šį sprendimą turi priimti Seimas. Tikimasi, kad klausimas bus išspręstas kitą antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo, kad karantino metu visų gydytojų atlyginimai bus padidinti 15 procentų. Gydytojų, dirbančių koronaviruso židiniuose, atlyginimai padidės nuo 50 iki 100 procentų.

Apie tai premjeras paskelbė spaudos konferencijoje, kurią vyriausybė transliavo Facebook.

Skvernelis pažymėjo, kad trečiadienį vyriausybė patvirtino tokį atlyginimų kėlimo modelį. Dabar tai turi padaryti Seimas.

Premjeras nenurodė, kiek pinigų reikės gydytojų atlyginimams pakelti už karantino laikotarpį.

"Tai nėra su biudžetu susiję klausimai, mes turime sukaupę pakankamą rezervą Privalomojo sveikatos draudimo fonde, kalbant apie atlyginimų padidinimą, juolab, turime ir kitų rezervų. Šiandien galiu patikinti, kad finansinio klausimo čia nėra", — sakė Skvernelis.

Anot jo, viršutinė padidėjimo riba yra 100 procentų mėnesinės algos.

Anksčiau Seimas negalėjo susitarti dėl gydytojų, kovojančių su koronavirusu, atlyginimų padidinimo. Deputatų veiksmus pasmerkė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Skvernelis kreipėsi į valdančius parlamentarus ir opoziciją ir paragino palikti nesutarimus, bent jau kol kas, sunkiais laikais. Ministras pirmininkas teigė esąs pasirengęs kalbėtis su opozicija, nes jie "turėtų būti vieningi pandemijos akivaizdoje".

"Žinoma, sprendimai turi būti atsakingi ir realūs. Jie negali būti populistiniai ir nepakeliami mūsų šalies biudžetui. Ypač, kai esame situacijoje, kada nežinome, kas bus po savaitės ar dviejų. Nežinome, kiek ir kam lėšų gali prireikti jau artimiausioje ateityje. Čia ne vieta nežabotai platiems mostams ir dosnumui, kuris mums ne pagal išgales ir kišenę", — rašė jis.

Jis sakė, kad visi yra atsakingi ir reikiamus sprendimus reikia priimti nedelsiant.

Skvernelis teigė, kad atlyginimų klausimas bus išspręstas kitą antradienį Seimo posėdyje.

Anksčiau Veryga pažadėjo, kad su koronavirusu kovojantiems Lietuvos gydytojams atlyginimus padidins 15 procentų. Padidėjęs atlyginimas bus mokamas nuo karantino paskelbimo pradžios iki jo panaikinimo. Tačiau Seimo posėdyje sprendimas nebuvo priimtas.

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje įvedamas dviejų savaičių karantinas. Tada jis buvo pratęstas iki balandžio 13 dienos.

Iš viso šalyje užregistruota daugiau nei 640 koronaviruso atvejų. Aštuoni žmonės mirė nuo infekcijos, septyni pasveiko.

Be to, tarp sergančiųjų yra daugybė medicinos įstaigų darbuotojų. Buvo pranešta, kad infekuotų gydytojų skaičius viršija 60 žmonių. Be to, daugiau nei 260 sveikatos priežiūros darbuotojų yra izoliuoti po kontakto su užsikrėtusiais kolegomis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę daugiau nei 820 tūkstančių žmonių 205 šalyse, daugiau nei 40 tūkstančių mirė.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
Saulius Skvernelis, atlyginimai, koronavirusas, karantinas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1935)
Dar šia tema
Prezidentūra nušvito Italijos vėliavos spalvomis
Mokslininkai atrado naują būdą, kaip gydyti nuo koronaviruso
Putinas įgaliojo vyriausybę skelbti ekstremalią situaciją
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį
Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis ir Artūras Paulauskas, birželio 6 d.

Zuokas, Žemaitaitis ir Paulauskas įkūrė partiją "Laisvė ir teisingumas"

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas

VILNIUS, birželio 6 – Sputnik. Lietuvoje įsteigta nauja parlamentinė partija "Laisvė ir teisingumas", jos pirmasis suvažiavimas įvyko šeštadienį, rašoma partijos puslapyje Facebook.

Partijos steigėjais tapo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Lietuvos Seimo deputatas Remigijus Žemaitaitis ir buvęs Seimo pirmininkas, politinio judėjimo "Pirmyn, Lietuvai" lyderis Artūras Paulauskas.

Kaip teigiama partijos pranešime, šiuo metu ji turi atstovus Lietuvos Seime, šeši partijos nariai eina miestų merų pareigas, daugiau kaip šimtas partijos atstovų dirba tarybos nariais įvairiose šalies savivaldybėse.

Politikų ketinimas kurti partiją tapo žinomas šių metų sausio pabaigoje. Jie naudos šūkį "Vienas už visus, visi už Lietuvą"

Paskutiniuose rinkimuose daugeliui netikėtai laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aplenkdama savo pagrindinius konkurentus - konservatorius.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalį.

Tegai:
Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas, Remigijus Žemaitaitis
Dar šia tema
Lietuvos Seimo rinkimuose dalyvaus "trys muškietininkai
Politologas apie "Laisvę ir teisingumą": "Pralaimėtojai" susivienijo į politinę jėgą