Raudonoji Aikštė epidemijos metu

Smūgis į nugarą Baltijos šalims: JAV ragina NATO vienytis su Rusija

(atnaujinta 11:04 2020.04.05)
Narystė NATO yra naudinga Lietuvai, Latvijai ir Estijai tik tuo atveju, jei Šiaurės Atlanto aljansas siekia konfrontuoti su Rusija — tai vienintelė NATO egzistavimo koncepcija, kurioje Baltijos šalys gali tikėtis pinigų ir investicijų

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. JAV atstovė NATO būstinėje teigė, kad Aljansas turėtų susivienyti su Rusija kovoje su koronavirusu. Kay Bailey Hutchinson pakomentavo Rusijos kariuomenės veiksmus Italijoje ir Rusijos humanitarinę pagalbą JAV. Po šių žodžių Baltijos šalys nusiminė, nes narystė NATO be bendro priešo — Rusijos — akivaizdu, kad neturi jokios naudos, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius

"Dabar yra humanitarinės krizės, krizės sveikatos apsaugos srityje laikas. Mes turime suteikti bet kokią pagalbą, kurią galime suteikti vieni kitiems", — telefonu iš Briuselio telefonu sakė JAV nuolatinė atstovė NATO būstinėje Kay Bailey Hutchinson.

Pasak Hutchinson, "jei galime, turime galimybę padėti vieni kitiems, turime ir padėsime".

Taip amerikiečių diplomatė atsakė į klausimą, ar jos netrikdo tai, kad Rusijos radiacijos, cheminės ir biologinės gynybos pajėgos vykdo humanitarinę operaciją NATO valstybėje narėje — Italijoje?

Pasak straipsnio autoriaus, Vašingtoną tai, galbūt, trikdo, tačiau JAV atstovė negali tam paprieštarauti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas paprašė Vladimiro Putino pagalbos. Kenedžio oro uoste jau nusileido Rusijos karinis lėktuvas su humanitarine pagalba, o Rusijos kariuomenės gelbėjimo misija Niujorko gatvėse kiekvieną dieną tampa tokia pat aktuali kaip ir Bergame.

Juk negali Amerika tokiomis aplinkybėmis nepareikalauti iš NATO sąjungininkų pamiršti "Rusijos grėsmę" dėl pandemijos.

Todėl JAV mano, kad NATO ir Rusija turėtų susivienyti prieš koronavirusą.

Pastarieji Valstybės departamento pareiškimai dėl Rusijos pagarsėjo tokiomis prorusiškoms nuotaikomis, kokių nebuvo visą 10 dešimtmetį.

"Abi šalys teikė humanitarinę pagalbą viena kitai praeities krizių laikais ir neabejotinai tai darys ateityje. Tai laikas kartu dirbti, norint įveikti bendrą priešą, kuris kelia grėsmę kiekvieno iš mūsų gyvybei", — sakoma, pavyzdžiui, balandžio 2 dienos JAV Užsienio reikalų departamento pranešime.

Be to, Valstybės departamentas pabrėžia, kad Rusija mažina savo branduolinį potencialą, ir greičiau nei JAV.

Nosovičiaus teigimu, toks pripažinimas sukuria diplomatinį pagrindą Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo deryboms dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START-III) pratęsimo, kurio iki šiol Amerika atsisakė.

"NATO, kaip spaudimo Rusijai priemonė naujomis sąlygomis, laikinai neturi reikšmės. Juo labiau Šiaurės Atlanto aljansas yra neadekvatus kaip būdas kovai su epidemija. Pastarosiomis savaitėmis karinis-politinis blokas parodė visišką beprasmiškumą. Italijoje, Ispanijoje ir kitur", — rašo Nosovičius.

NATO pajėgų nukreipimas kovoti su koronavirusu yra savaime suprantamas sprendimas. Tačiau sąjungininkai vien tik iš abiejų Atlanto pusių nesugeba susidoroti su COVID-19. Praktika parodė, kad ne Vakarų šalys kovoja su pandemija daug efektyviau nei Vakarų.

Todėl sujungti pastangas su Rusija yra tikslinga ir prasminga. Tokiu būdu įmanoma išgelbėti žmonių gyvybes ir įrodyti, kad NATO egzistavimas turi prasmę.

Tačiau, pasak Nosovičiaus, yra viena suinteresuota dalis, kuriai Rusijos ir NATO susivienijimas atrodo labai nenaudingas. Tai yra Baltijos šalys.

Narystė NATO yra naudinga Lietuvai, Latvijai ir Estijai tik tuo atveju, jei Šiaurės Atlanto aljansas siekia konfrontuoti su Rusija — tai vienintelė NATO egzistavimo koncepcija, kurioje Baltijos šalys gali tikėtis pinigų ir investicijų.

Jei tikėtinas NATO priešininkas yra ne Rusija, o kažkas kitas — islamo terorizmas, koronavirusas, nesvarbu — turtingi sąjungininkai praranda visas priežastis investuoti į Baltijos šalis. Plėtoti jų infrastruktūrą: remontuoti kelius ir tiesti tiltus. Vilnius, Ryga ir Talinas turės tik būti drausmingi, didinti karines išlaidas... ir nieko negauti mainais.

Tuo tarpu finansinės injekcijos į Baltijos šalis, pasak straipsnio autoriaus, gali būti vykdomos tik kariniais tikslais. Jau kitą dieną Amerikos Europos politikos analizės centras (CEPA) išleido pranešimą, kuriame teigiama, kad NATO kariuomenės pajėgos greitai nepajėgs atremti Rusijos agresijos Baltijos šalyse, nes ištuštėjusi kelių infrastruktūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje riboja karinės technikos judėjimo greitį. Išvada akivaizdi: neslėpkite savo pinigėlių!

Pačios Baltijos šalys keletą metų vykdė "karinio Šengeno" programą Briuselyje. Tikslas tas pats — transporto tinklo modernizavimas NATO karių judėjimui. Finansavimas — iš Europos Sąjungos fondų.

"Dar prieš koronoviruso epą Vakarų Europa Baltijos šalių paraiškai parodė špygą: septynerių metų ES biudžeto projekte "karinio Šengeno" programos finansavimas buvo sumažintas iki nulio", — sako Nosovičius.

Dabar JAV taip pat sudavė Baltijos šalims smūgį į nugarą, ragindamos NATO susivienyti su Rusija kovoje su koronavirusu.

Žinoma, Rusija gali padėti Baltijos šalims kovoje su koronavirusu. Dabar jos gali priimti šią pagalbą: "vyresnysis įsakė". Tačiau Vilniui, Rygai ir Talinui tai menka paguoda. Jei apskritai paguoda: ko gero, ims ir okupuos...

Ką galima pasakyti apie ilgalaikę perspektyvą. Baltijos šalys Vakarams, atsiribojus nuo "Rusijos grėsmės", tiesiog neegzistuoja. Ir dėl šio prakeikto koronaviruso Vakarai tiesiog spjovė tiek į "Rusijos grėsmę", tiek į Baltijos šalis, apibendrina straipsnio autorius.

Tegai:
NATO, Rusija
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos tik supykdys europiečius, išsigandusius koronaviruso
Lietuvoje keliems NATO bataliono kariams diagnozuotas koronavirusas
Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė dvi dešimtys NATO karių
Penktasis straipsnis nesuveikė: NATO žlunga nuo koronaviruso smūgių
Ekspertas: Lietuva negalės padėti NATO kariams su savo medicinos lygiu
NATO užsienio reikalų ministrai aptars kovą su koronavirusu
Laurynas Kasčiūnas

Patriotizmas pagal Kasčiūną: mankurtų fabrikas po "tautine" iškaba

(atnaujinta 14:36 2020.05.28)
Etatinis rusofobas Laurynas Kasčiūnas nepatenkintas — tik šįsyk ne tariamu rusų puolimu, bet, priešingai — nepakankamu Lietuvos pasirengimu tokio puolimo galimybei

Anot jo, mūsuose trūksta "patriotinio ugdymo". Visgi norėtųsi paklausti: o ką jisai laiko "patriotiniu ugdymu"?

Šiuo klausimu Kasčiūnas samprotavo neseniai "Delfyje" išėjusiame straipsnyje, antrašte "Kas ir kodėl nenori ugdyti Lietuvos patriotų?", kurio pagrindinė tezė yra tokia: Lietuvos mokyklose nėra efektyvaus patriotinio, pilietinio ugdymo, o be to, dauguma valdžios atstovų šio reikalo netgi nelaiko prioritetu — todėl nesame deramai pasirengę rusų puolimui...

Kuo nepatenkintas Kasčiūnas

Iš tiesų, žinantiems vadinamąsias "pilietiškumo" pamokas, kaip ir bendrą atmosferą Lietuvos mokyklose, tokie pastebėjimai neturėtų kelti nuostabos: šie dalykai tėra formalūs, nuobodūs ir juokingai nuvalkioti — panašiai, kaip, pavyzdžiui, buvo su beviltiškai dogmatizuoto marksizmo-leninizmo mokymu vėlyvoje, brežnevinėje Tarybų Sąjungoje. Žodžiu, niekas pačiu dalyku nebetiki, bet dėsto, nes taip numatyta programose.

Atrodytų, Kasčiūnas norėtų dabarties Lietuvos patriotiniam ugdymui suteikti naują kvėpavimą. Teoriniu požiūriu, skamba gražiai. Juolab, kad be atitinkamo moralinio nusiteikimo, be reikiamos psichologijos — krašto gynyba sunkiai įsivaizduojama. O tokio nusiteikimo tikrai nėra.

Po 2014 metų įvykių (t. y. Maidano perversmo Ukrainoje, karo Donbase pradžios ir t. t.) rusofobija Lietuvoje tikrai įgavo anksčiau neregėtą pagreitį. "Viršūnių" skleidžiama propaganda patikėjo ir iki šiol tiki daug žmonių. Bet realaus pasirengimo kariauti prieš Rusiją — ar materialine, karine-technine, ar minėtąja moraline prasme — nei visuomenėje, nei kariuomenėje nėra. Garsiausiai rėkiantieji "rusofobai-patriotai" rėkia karjeros sumetimais.

Žodžiu, Lietuvoje šiuo požiūriu daug daugiau, liaudiškai šnekant, "pakazuchos", nei realaus turinio. Kasčiūnas tikriausiai tai supranta ir, kaip dera "patriotui" — dėl šito savotiškai pergyvena. Betgi kodėl "patriotui" kabutėse? Nejaugi jis nemyli Lietuvos? Nejaugi čia nešneka tauriausi Tėvynės mylėtojo širdies jausmai?

Kasčiūniško "patriotizmo" turinys

Subjektyviai, Kasčiūnas galbūt ir nuoširdus. Bet pastarojo "patriotizmas" pirmiausiai remiasi neigimu — neigimu visko, kas rusiška ir neigimu visko, kas tarybiška. Žodžiu, remiasi rusofobija ir antitarybiškumu. O tai mažų mažiausiai problemiška, nes Lietuvos istorija neatsiejama nuo Rusijos istorijos. Ne vien neigiama, bet ir teigiama prasme. Dar daugiau: didžiausi Lietuvos ir lietuvių nacijos laimėjimai buvo pasiekti būtent Tarybų Sąjungos sudėtyje, Tarybų Lietuvoje.

Be tarybiškumo, iš XX amžiaus Lietuvos nedaug kas telieka: tokie literatūros klasikai, kaip Liudas Gira, Salomėja Nėris, Petras Cvirka; tokie menininkai, kaip Juozas Mikėnas, muzikantai kaip Balys Dvarionas, o taip pat ir Trakų bei Vilniaus pilių atstatymas, masinis liaudies švietimas — ką bekalbėti apie krašto elektrifikaciją, modernios pramonės ir žemės ūkio sukūrimą — neatsiejami nuo TSRS ir LTSR, kaip sudedamosios jos dalies.

Lieka į pozityvų turinį pretenduojantys mitai: pasaka apie nepriklausomąją (bet faktiškai Vakarų marionete buvusią ir fašistine diktatūra pavirtusia) 1918-1940 m. Lietuvos respubliką, apie "sovietų okupaciją" ir, kas be ko — vadinamųjų "miško brolių" kovas prieš civilius lietuvius, kaip didžiausius Lietuvos priešus ir išdavikus. Žodžiu, mitai, kuriais remiasi dabarties Lietuva — rusofobinė, antitarybinė Vytauto Landsbergio Lietuva.

Šiuo požiūriu, Kasčiūno "patriotizmo" vizija yra tuščia, o tiksliau — destruktyvi. Ji neturi jokio realaus teigiamo turinio, o tik neapykantą "didžiajam blogiukui", kuriuo laikoma Tarybų Sąjunga ir Rusija. Tuo tarpu, kokia "meile Lietuvai" — jei žodžiu "Lietuva" suprasime pačius šio krašto žmones — spinduliuoja šis bei į jį panašūs TS LKD "riteris", rodo šios partijos neoliberalistinė socialinė, ekonominė politika, orientuota beveik išimtinai į stambiųjų kapitalistų, oligarchų interesų aptarnavimą.

Nacių apologetas?

Žodžiu, Kasčiūno "patriotizmas" remiasi suklastota istorija. Šiuo požiūriu, pastarojo raginimai stiprinti "patriotinį ugdymą" Lietuvoje yra tolygūs siekiui vystyti ir taip egzistuojantį mankurtų fabriką — tiesiog po "tautine" iškaba. Prie ko toks "patriotizmas" veda, parodė Ukraina, kurioje analogiškų idėjų vedami Stepano Banderos ir netgi Hitlerio gerbėjai nebaudžiami terorizuoja, o, reikalui esant, ir žudo jiems neįtinkančius piliečius.

Sakysite, Kasčiūnas kitoks? Šimtaprocentinio atsakymo neturime, bet ilgametė šio asmens veikla bei retorika leidžia teigti, kad jei ir kitoks — tai nebent paviršiumi, žodžiu — kosmetiškai, bet iš esmės vienas ir toks pat. Pagaliau, iš praeitą savaitę į viešąjį eterį išėjusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) susirinkimo filmuotos medžiagos aiškiai matyti, kaip Kasčiūnui politiškai artimas Audrys Šimas iš LŽVS saliutuoja kaip hitlerininkas ištiesęs į priekį dešinę ranką (2020-05-20 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis, vaizdo įrašas YouTube minėtas gestas užfiksuotas 1:26:22) 

Vaizdas juokingas ir, be abejo, neišreiškiantis oficialios nei NSGK, nei LŽVS, nei paties Šimo pozicijos, bet kartu — labai daug pasakantis apie šiuose sluoksniuose esančias nuotaikas, kurių kontekste ir reikėtų matyti Kasčiūno raginimus stiprinti "patriotinį ugdymą". Tik bėda, kad su tikruoju patriotizmu — meile savajai tautai, savajai šaliai — šis beprotiškas surogatas iš tikrųjų neturi nieko bendro.

O kaip jį susigrąžinti? Pirmiausiai reikia pažvelgti į istoriją dalykiškai ir nusikratyti minėtaisiais mitais, kurių viešpatavimo visuomenės sąmonėje dėka Lietuva ir buvo, ir bus tik rusofobinės, antitarybinės šizofrenijos pelkėje skęstanti Vakarų pasaulio periferija. Paskiau sektų kiti žingsniai. Tuo tarpu nesugebėjimas ar tiesiog atsisakymas keisti kursą ilgalaikėje perspektyvoje ir Lietuvai, ir lietuvių tautai gali kainuoti tikrai brangiai.

Link ko veda toks "patriotizmas", ryškiausiai pademonstravo Hitleris. Nepaisant to, šiai dienai matyti, kaip jo idėjos reabilituojamos. Kartais po "tautine", kartais po "demokratine" kauke, bet esmė nuo to nesikeičia. Šiuo požiūriu, Kasčiūno, kaip ir kitų Lietuvos vadinamosios "istorijos politikos" šalininkų veikla, objektyviai reiškia "minkštą" nacizmo reabilitavimą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Dar šia tema
Seime įvertino Vokietijos URM pareiškimą dėl Vokietijos kaltės II pasauliniame kare
75-osios Didžiosios Pergalės metinės: tarp melo ir istorinės tiesos
Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Lietuva situaciją dėl karių kapinių pavertė krize, pareiškė Udalcovas

(atnaujinta 13:36 2020.05.28)
Tuo pat metu Rusija neatsisakys susieti sovietų karių kapaviečių klausimo su represuotų lietuvių Rusijoje klausimu, sakė diplomatinės atstovybės vadovas

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Karių kapų problema yra viena iš daugelio dvišalių santykių su Rusija, kuriuos Vilnius pavertė gilia krize, komponentų. Taip interviu "Litovskij kurjer" pasakė Rusijos Federacijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.

Anot jo, keletą metų Lietuvos valdžia neleido atlikti restauravimo darbų sovietų karių kapuose, kuriuos vykdė Rusijos ambasada.

Udalcovas teigė, kad Lietuvoje palaidota apie 80 tūkst. karių, žuvusių per valstybės išlaisvinimą, taip pat apie 220 tūkst. sovietų karo belaisvių.

"Deja, vis dar nėra tikslių duomenų apie mūsų karių, žuvusių čia karo pradžioje, skaičių, tačiau mes tikrai kalbame apie dešimtis tūkstančių žmonių", — teigė diplomatas.

Ambasadorius sakė, kad šių metų balandžio–gegužės mėnesiais diplomatinės atstovybės ir generalinio konsulato darbuotojai Klaipėdoje aplankė beveik 300 kapų ir memorialų, ten jie Pergalės dienos išvakarėse padėjo gėlių. Jis pridūrė, kad negalima laidojimo vietų būklės pripažinti patenkinama, nes daugelis statinių reikalauja kapitalinio remonto, o kai kuriais juos išvis reikia keisti.

"Tačiau remonto ir restauravimo darbų blokavimo iniciatoriai tikisi laipsniško šių statinių sunaikinimo", — sakė jis ir pridūrė, kad paminklas sovietų kariams Obeliuose yra "bjaurios būklės".

Kaip pabrėžė Udalcovas, ketinimų susitarimo, nuo kurio tik prasideda leidimo remonto darbams gauti procesas, tekstas iki šiol nėra suderintas, o Rusijos ketinimas savo lėšomis pastatyti naują paminklą vietoje sugriuvusio virto "vos ne tarpvalstybinėmis derybomis".

"Šiuo atžvilgiu atkreipiu dėmesį, kad dar visai neseniai Lietuvos savanoriai neprivalėjo prašyti iš Rusijos provincijų vietos valdžios leidimų į Sibirą represuotų lietuvių kapinių tvarkymui. Viskas buvo derinama abipusiu sutarimu. Dabar, atsižvelgiant į griežtą Lietuvos valdžios praktiką, prasideda įvairių misijų iš Lietuvos vykdomų darbų mūsų šalies teritorijoje derinimo procesas. Pirmoji patirtis parodė, kad daugeliu atvejų valstybės tarnautojų palankumas lėmė piktnaudžiavimą iš atvykstančių svečių pusės. Tai teks spręsti", — teigė diplomatas.

Ambasadorius pažymėjo, kad Rusija yra pasirašiusi tarpvyriausybinius susitarimus dėl karo prievolininkų ir civilių aukų laidojimo vietų su daugeliu šalių, jo projektas taip pat buvo aptartas su Lietuva, tačiau 2013 metais Vilnius nutraukė konsultacijas šiuo klausimu be paaiškinimų.

Rusijos URM pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Karių kapų problema yra viena iš daugelio dvišalių santykių, kurias Lietuva pavertė gilia krize, sudedamųjų dalių. Anksčiau ar vėliau reikės išbristi iš jos, nors kol kas oficialus Vilnius daro viską, kad pablogintų situaciją. Tačiau laikas parodys, ką pasiekė ir ką prarado ši Baltijos šalis dėl savo užsispyrėliškos konfrontacijos su Rusija visais klausimais", — sakė jis.

Diplomatas taip pat įvertino paminklų sovietų kariams nugriovimo situaciją Europoje. Anot Udalcovo, tokiu būdu kai kurios valstybės nori pakeisti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir sumenkinti TSRS vaidmenį Pergalės atžvilgiu.

"Tai nėra tik politika, tai yra ciniškas ir niūrus žmonijos likimo "lėmėjų" kursas. Ir galiausiai tai yra tam tikrų šalių ir tautų civilizacijos lygio apraiška. Esu įsitikinęs, kad didžioji dauguma lietuvių priklauso civilizuotai bendruomenei. Svarbiausia, kad aršūs politikos konjunktūrininkai jiems neprimestų savo revizionistinių pažiūrų", — sakė jis.

Ambasadorius pabrėžė, kad Rusija neatsisakys derinti sovietų karių laidojimo vietų Lietuvoje ir represuotų lietuvių Rusijoje klausimų, nes tai nustatyta tarpvyriausybinio susitarimo projekte, kuriam anksčiau Lietuvos valdžia neprieštaravo.

"Vietos valdžia turėtų suprasti: jei neturėsime galimybės realiai prisidėti ir, juolab Rusijos lėšomis, prie mūsų kilnių protėvių, Lietuvos išvaduotųjų, tinkamos kapų būklės išlaikymo, tada ir Lietuva negalės tvarkyti represuotų lietuvių kapų. Liūdnas pareiškimas, tačiau tai liks Lietuvos biurokratų sąžinės dalyku", — sakė Udalcovas.

Diplomatas pridūrė, kad rusai savarankiškai prisidės prie tinkamo visų tautų ir tautybių atstovų, kurie gyveno TSRS teritorijoje ir kentėjo nuo represijų, laidojimo vietų išsaugojimo. Tai galioja ir lietuvių kapams Sibire.

Tegai:
karių kapavietės, Lietuva, Rusija, Aleksandras Udalcovas
Dar šia tema
Rusijos ambasadoriai Baltijos šalyse pasveikino veteranus su Pergalės diena
Bendra Pergalė: kaip Baltijos šalys paminėjo gegužės 9 dieną
Rusijos ambasadorius Latvijoje paragino nekovoti su sovietiniais paminklais
"Užmiršti kariai" vadovas: jei ieškosiu Raudonosios armijos karių, mane įkalins
Pergalės žmonėms — amžina šlovė. Sputnik Lietuva reportažas iš unikalaus muziejaus