Rusijos vėliava, archyvinė nuotrauka

Valstybės Dūma JT rezoliucijos dėl sankcijų panaikinimo blokavimą laiko marazmu

(atnaujinta 15:24 2020.04.03)
Anksčiau JAV, ES, Didžioji Britanija, Ukraina ir Gruzija neleido JT Generalinei Asamblėjai priimti Rusijos pasiūlyto rezoliucijos projekto, raginančio panaikinti vienašališkas sankcijas, kurios trukdo šalims kovoti su koronavirusu

VILNIUS, balandžio 3 — Sputnik. Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš Krymo regiono Michailas Šeremetas Vakarų valstybių sprendimą blokuoti JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl sankcijų, užkertančių kelią kovai su koronavirusu, panaikinimo pavadino marazmu, praneša RIA Novosti.

Anksčiau JAV, ES, Didžioji Britanija, Ukraina ir Gruzija neleido JT Generalinei Asamblėjai priimti Rusijos pasiūlyto rezoliucijos projekto, raginančio panaikinti vienašališkas sankcijas, kurios trukdo šalims kovoti su koronavirusu.

Rusijos ambasada Vašingtone, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Агарышев

Visų pirma, dokumente buvo raginama padėti labiausiai nukentėjusioms šalims, ypač besivystančioms šalims, atsisakyti prekybos karų ir taikyti vienašališkas sankcijas, apeinant JT Saugumo Tarybą. Be Rusijos, deklaracijos autorėmis tapo dar 28 valstybės.

"Marazmas stiprėja. Visa tai yra politinės intrigos ir slapti žaidimai. Vietoj to, kad išgelbėtų savo tautas, kartu imtųsi teisingų žingsnių viso pasaulio labui, jie ir toliau užsiima pigiu politiniu populizmu. Vakarų šalims laikas atsisakyti netinkamų užmojų ir niekam nereikalingų žaidimų, kad visa žmonija susivienytų prieš naują priešą, kurio vardas — koronavirusas", — RIA Novosti pasakojo Šeremetas.

Anot jo, šiandien pasaulyje iš tikrųjų vyksta biologinis karas, kurio metu visa žmonija turi stovėti vienoje pusėje.

"Aš nesuprantu, kuo galima vadovautis blokuojant tokią rezoliuciją, kai reikia gelbėti daugelio žmonių gyvybes visame pasaulyje. Vakarų šalys rodo antihumanistiškos politikos pavyzdį", — pabrėžė jis.

Anot jo, šiandien Rusija tapo lokomotyvu, teikiančiu beatodairišką pagalbą daugeliui kovoje su infekcijos plitimu.

"Visa tai daroma nesitikint kokių nors nuolaidų. Rusijos žmonės visada daro gera, bet kokia kaina gelbėdami kitus", — pabrėžė deputatas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau užfiksuota 900 tūkst. infekcijos atvejų, daugiau nei 45 tūkst. žmonių mirė.

Taip pat skaitykite:

Tegai:
JT Generalinė Asamblėja, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
JT Generalinė Asamblėja blokavo Rusijos rezoliuciją dėl sankcijų panaikinimo
Smūgis į nugarą Baltijos šalims: JAV ragina NATO vienytis su Rusija
Svetlana Tichanovskaja ir Gabrielius Landsbergis

"Greičiau pragaras užšals": Landsbergis apie Baltarusijos prašymą išduoti Tichanovskają

(atnaujinta 12:54 2021.03.05)
Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva Baltarusijos valdžiai neperduos buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pasak jo, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios "prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai".

"Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams — nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti — greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus", — pareiškė Landsbergis.

Anksčiau Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatę į prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

Antradienį, kovo 2 dieną, Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Vytautas Landsbergis
Dar šia tema
Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai
Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская

Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Tichanovskają

(atnaujinta 10:18 2021.03.05)
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas"

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskaja, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba.

Kovo 2 dieną Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti respublikos Generalinei prokuratūrai. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas".

"Baltarusijos Respublikos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskają, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei", — rašoma Baltarusijos generalinės prokuratūros "Telegram" kanale paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc., šalyje prasidėjo protestų akcijos. Joms išsklaidyti saugumo pajėgos naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Akcijos palaipsniui atslūgo. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai >>

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja anksčiau Vakarų šalių priimtų tarptautinių sankcijų Minskui išplėtimą. Baltarusijoje baudžiamosios bylos iškeltos keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, kuri buvo sukurta Tichanovskajos iniciatyva, nariams. Jie ragino užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir rengė sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja taip pat yra kaltinamoji byloje dėl ekstremistinės grupuotės sukūrimo ir bandymo užgrobti valdžią; Minskas ją įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas nominavo Tichanovskają Nobelio taikos premijai
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Tichanovskaja paragino Italiją padėti išplėsti sankcijas Minskui
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
Vašingtonas

JAV paskelbė žemiausią santykių su Rusija tašką nuo Šaltojo karo

(atnaujinta 10:49 2021.03.05)
Ekspertas pridūrė, kad jei Rusija nepakeis savo elgesio pagal Vašingtono požiūrį, santykiai "ir toliau blogės"

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. JAV paskelbė žemiausią santykių su Rusija tašką nuo Šaltojo karo pabaigos. Tokią nuomonę pareiškė TASS cituojamas kandidatas į JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojo politiniams reikalams pareigas Kolinas Kolas.

Jis apie Vašingtono ir Maskvos santykius kalbėjo rašytiniuose atsakymuose į įstatymų leidėjų klausimus klausymams JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitete dėl jo kandidatūros svarstymo.

Nord Stream-2 tiesimas
© Sputnik / Дмитрий Лельчук

"Tikėtina, kad JAV ir Rusijos santykiai pasiekė žemiausią tašką nuo Šaltojo karo pabaigos", — rašė jis ir pridūrė, kad jei Rusija nepakeis savo elgesio pagal Vašingtono požiūrį, santykiai "ir toliau blogės".

Jis pabrėžė, kad Maskvos ir Vašingtono interesai gali sutapti keliose pagrindinėse srityse. Tarp jų jis priskyrė strateginio stabilumo užtikrinimą ir "netyčinio eskalavimo visose sferose" rizikos, kuri gali sukelti karines operacijas naudojant įprastus ir branduolinius ginklus, minimizavimą.

Anksčiau JAV ir Didžioji Britanija ketino įvesti sankcijas Rusijai pagal vadinamąjį Magnickio įstatymą "dėl cheminio ginklo naudojimo". Vašingtone ir Londone diskutuojama apie naujų priemonių prieš Maskvą įvedimą, kurios gali apimti "Rusijos oligarchus". Taip pat paaiškinama, kad JAV prezidento Džo Baideno administracija gali žengti "kraštutinius žingsnius" ir įvesti sankcijas Rusijos nacionalinei skolai.

Tegai:
šaltasis ginklas, Rusija, JAV