Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas priėmė antirusišką rezoliuciją dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 21:43 2020.04.07)
Pasak rezoliucijos iniciatoriaus Lino Linkevičiaus, artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra "suintensyvėjusi kaimynų propaganda"

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo", praneša šalies Parlamentas.

Pranešime skelbiama, kad rezoliucija smerkia Rusijos "vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį". Be to pabrėžiama, kad rezoliucijoje minimas ir Rusijos siekis "perkelti kaltę agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių".

"Artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra suintensyvėjusi mūsų kaimynų propaganda. Vien per porą kovo savaičių per 100 žinučių Antrojo pasaulinio karo tematika, iškraipant istorinę tiesą, paleista į pasaulį ir pajėgumai tos propagandinės mašinos, nepalyginamai didesni, negu mūsų ir mūsų sąjungininkų", — pristatydamas rezoliucijos projektą sakė užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva gerbia Antrojo pasaulinio karo dalyvių kovoje su nacizmu atminimą.

Priimta rezoliucija kartu yra primenama, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas "yra viena iš tikrųjų priežasčių, dėl kurių ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas".

Be to, Linkevičius teigė, kad rezoliucija skirta parodyti solidarumą su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis, "kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti, prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios ir pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus".

Rezoliucija priimta už vieningai balsavus 97 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams.

Pernai gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkija yra viena iš šalių, kurios pradėjo sąmokslą su nacistine Vokietija, ir Maskva turi šias derybas patvirtinančius dokumentus.

Rusijos vadovas papasakojo, kad Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris pasiūlė 1938 metais ištremti žydus į Afriką, į ką tuometis Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Juzefas Lipskis atsakė, kad jei jis tai padarys, Lenkija pastatys jam paminklą.

Komentuodamas atitinkamą dokumentą, Rusijos vadovas pasakė: "Niekšas. Antisemitinė kiaulė. Kitaip pasakyti negalima".

Putino žodžiai sukėlė pasipiktinimą tarp Lenkijos valdžios institucijų, kurios bando TSRS apkaltinti karo pradžia, nurodydamos į Molotovo-Ribentropo paktą. Lietuvos valdžia laikosi panašaus kurso.

Baltijos šalių politikai reguliariai pareiškia apie "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".

Be to, Lietuvos valdžia kai kuriuos nacių bendrininkus laiko "nacionaliniais didvyriais" ir nepripažįsta jų nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metu.

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios struktūros.

Tegai:
Molotovo-Ribentropo paktas, Antrasis pasaulinis karas, propaganda, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos ambasada Vokietijoje atsakė į Lenkijos ambasadoriaus straipsnį apie karą
Estija apkaltino TSRS sukėlus Antrąjį pasaulinį karą
Apklausa: dauguma lenkų dėkingi Raudonajai armijai už išlaisvinimą
Politologas: Trampas moka Baltijos šalių išdavyste už Putino suteiktą pagalbą
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 12:17 2020.06.03)
Greičiausiai sukurti vaistą nuo koronaviruso ir užkirsti kelią grėsmei gyventojams sugebės tos šalys, kurios turi daugiausia informacijos apie kitų šalių įdirbį šioje srityje, mano ekspertas Vitalijus Vechovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo koronaviruso COVID-19, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas informacijos saugumo srityje, Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto Skaitmeninės kriminalistikos katedros profesorius Vitalijus Vechovas.

Karinės žvalgybos pagalba sustiprinti medicininę žvalgybą būtų labai naudinga, spaudos konferencijoje pasakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad pandemija parodė, jog reikia tam tikro žvilgsnio į priekį, vertinant įvairius aspektus, susijusius su rizika sveikatai.

Profesorius Vitalijus Vechovas pareiškė, kad nėra atskiros medicininės žvalgybos sąvokos, yra specializuotos struktūros, kurios gauna žvalgybos duomenis iš įvairių sričių.

"Tiesą sakant, pirmaujančių pasaulio šalių žvalgybos veikla šioje srityje buvo vykdoma gana ilgą laiką, iš pačių pradžių, nuo tada, kai buvo suformuotos specialiosios tarnybos. Jos dirba siekdamos gauti žvalgybinės informacijos įvairiomis kryptimis — ir ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtros, biologijos, biologinės saugos, be kito ko ir savo šalių gyventojų atžvilgiu, srityse. Ir čia nėra nieko naujo, tai yra viena iš viso pasaulio karinės žvalgybos veikimo sričių. <...> Kas turi maksimalią žvalgybos informaciją apie draugų ir priešų pasiekimus kuriant kokį nors naują ginklą ar atoveiksmį šiam ginklui... Šiuo atveju kalbama apie virusus ir vakcinas... Atitinkamai, tos šalys galės greičiau sukurti atitinkamas veiksmingas vakcinas ir užkirsti kelią jų gyventojams galinčiai kilti grėsmei".

Tegai:
Lietuva, vakcina, COVID-19, žvalgyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas

URM: Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas

(atnaujinta 10:54 2020.06.03)
Konsulatui vadovaus Ispanijos pilietė verslininkė Ana Belén Gutiérrez Lavín. Atidarymo ceremonija buvo surengta vaizdo konferencijos būdu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas, praneša respublikos Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pastatas įsikūrė Kantabrijos regiono Santanderio mieste. Iškilmingas atidarymas įvyko pirmadienį. Atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją ir galiojančius judėjimo apribojimus tarp šalies regionų, Lietuvos garbės konsulato atidarymas buvo surengtas vaizdo konferencijos būdu.

Atidarydama garbės konsulatą Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Skaistė Aniulienė pažymėjo, kad Lietuva suinteresuota plėtoti ryšius su šiuo Ispanijos turizmui bei pramonei svarbiu regionu.

Pasak jos, garbės konsulatas, esant reikalui, ne tik teiks pagalbą turistams iš Lietuvos, bet ir prisidės prie dvišalių ekonominių ryšių ir investicijų skatinimo, padės atrasti naujas rinkas lietuviškoms prekėms.

Konsulatui vadovaus Ispanijos pilietė verslininkė Ana Belén Gutiérrez Lavín.

Ispanijoje, naujausiais duomenimis, yra daugiau nei 240 tūkst. koronaviruso atvejų, o Lietuvoje — daugiau nei 1680 atvejų.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 6,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 376 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Ispanija, Lietuva
Roma, archyvinė nuotrauka

Italija atidarė sienas turistams Europos Sąjungos

(atnaujinta 12:57 2020.06.03)
Nuo birželio 3 dienos ES valstybių narių, JK, Norvegijos ir Šveicarijos piliečiai gali laisvai atvykti į Italiją

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Nuo birželio 3 dienos 26 ES šalių ir daugelio šalių, įskaitant JK, Norvegiją ir Šveicariją, piliečiams leidžiama įvažiuoti į Italiją. Turistams nereikia laikytis dviejų savaičių karantino dėl naujo koronaviruso grėsmės, pranešė RIA Novosti.

Be to, patiems italams vėl leidžiama laisvai keliauti į kitus regionus. Karantino metu buvo taikomi griežti apribojimai kelionėms už šalies ribų. Užsieniečiams buvo leista atvykti į Italiją tik dėl svarbių priežasčių, tokių kaip darbas.

Nuo koronavirusinės infekcijos Italijoje nuo vasario mirė daugiau nei 33,5 tūkst. žmonių. Iš viso nuo epidemijos pradžios šalyje buvo nustatyta apie 233 tūkst. užsikrėtimų SARS-CoV-2 virusu, kuris sukelia COVID-19 pneumoniją. Griežtas karantinas šalyje įvestas nuo kovo 10 dienos.

Tegai:
siena, Italija
Dar šia tema
Nuo birželio 1 dienos panaikinama Lietuvos ir Latvijos sienos kontrolė
Kroatija atvėrė sienas Lietuvos piliečiams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims