Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas priėmė antirusišką rezoliuciją dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 21:43 2020.04.07)
Pasak rezoliucijos iniciatoriaus Lino Linkevičiaus, artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra "suintensyvėjusi kaimynų propaganda"

VILNIUS, balandžio 7 — Sputnik. Seimas priėmė rezoliuciją "Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo", praneša šalies Parlamentas.

Pranešime skelbiama, kad rezoliucija smerkia Rusijos "vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį". Be to pabrėžiama, kad rezoliucijoje minimas ir Rusijos siekis "perkelti kaltę agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių".

"Artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra suintensyvėjusi mūsų kaimynų propaganda. Vien per porą kovo savaičių per 100 žinučių Antrojo pasaulinio karo tematika, iškraipant istorinę tiesą, paleista į pasaulį ir pajėgumai tos propagandinės mašinos, nepalyginamai didesni, negu mūsų ir mūsų sąjungininkų", — pristatydamas rezoliucijos projektą sakė užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva gerbia Antrojo pasaulinio karo dalyvių kovoje su nacizmu atminimą.

Priimta rezoliucija kartu yra primenama, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas "yra viena iš tikrųjų priežasčių, dėl kurių ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas".

Be to, Linkevičius teigė, kad rezoliucija skirta parodyti solidarumą su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis, "kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti, prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios ir pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus".

Rezoliucija priimta už vieningai balsavus 97 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams.

Pernai gruodžio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Lenkija yra viena iš šalių, kurios pradėjo sąmokslą su nacistine Vokietija, ir Maskva turi šias derybas patvirtinančius dokumentus.

Rusijos vadovas papasakojo, kad Vokietijos fiureris Adolfas Hitleris pasiūlė 1938 metais ištremti žydus į Afriką, į ką tuometis Lenkijos ambasadorius Vokietijoje Juzefas Lipskis atsakė, kad jei jis tai padarys, Lenkija pastatys jam paminklą.

Komentuodamas atitinkamą dokumentą, Rusijos vadovas pasakė: "Niekšas. Antisemitinė kiaulė. Kitaip pasakyti negalima".

Putino žodžiai sukėlė pasipiktinimą tarp Lenkijos valdžios institucijų, kurios bando TSRS apkaltinti karo pradžia, nurodydamos į Molotovo-Ribentropo paktą. Lietuvos valdžia laikosi panašaus kurso.

Baltijos šalių politikai reguliariai pareiškia apie "sovietinę okupaciją" ir reikalauja atlyginti "žalą".

Be to, Lietuvos valdžia kai kuriuos nacių bendrininkus laiko "nacionaliniais didvyriais" ir nepripažįsta jų nusikaltimų Antrojo pasaulinio karo metu.

Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios struktūros.

Tegai:
Molotovo-Ribentropo paktas, Antrasis pasaulinis karas, propaganda, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
Rusijos ambasada Vokietijoje atsakė į Lenkijos ambasadoriaus straipsnį apie karą
Estija apkaltino TSRS sukėlus Antrąjį pasaulinį karą
Apklausa: dauguma lenkų dėkingi Raudonajai armijai už išlaisvinimą
Politologas: Trampas moka Baltijos šalių išdavyste už Putino suteiktą pagalbą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
gegužės 11

Kokia šiandien diena: gegužės 11-osios šventės

(atnaujinta 18:04 2021.05.10)
Gegužės 11 yra 131-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 234 dienos

2021 metų gegužės 11 dieną saulė teka 05:23, leidžiasi 21:09, dienos ilgumas 15.46.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena

Nuo 2017 metais gegužės 11-ąją Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.

Savo vardadienius šiandien švenčia Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas, Vaitnoras ir Vaitnorė-Dileta.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1931 metais gimė Algimantas Grigelis, profesorius, Lietuvos mokslininkas geologas, mineralogas, habilituotas fizinių mokslų daktaras;

1969 metais gimė Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius Rolandas Kazlas;

1989 metais gimė Agnija Ditkovskytė, lietuvių kilmės aktorė, besifilmuojanti Rusijoje;

2001 metais mirė Janina Siliūnaitė, Lietuvos fotografė, poetė (g. 1948 m.);

2020 metais mirė Stasys Stačiokas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulio istorijoje

1981 metais gimė Odd Hassel, norvegų chemikas, 1969 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1897 m.);

1998 – Prancūzijoje nukaldinta pirmoji euro moneta;

2000 – Naujojo Delio ligoninėje gimė milijardasis Indijos gyventojas;

2014 – įvyko referendumas Donecke ir Luhanske.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai