Seimas, archyvinė nuotrauka

Nausėda paskelbė, kada įvyks Seimo rinkimai

(atnaujinta 15:30 2020.04.09)
Prezidentas pabrėžė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tenka istorinis iššūkis tokiomis neįprastomis aplinkybėmis užtikrinti sklandų rinkimų organizavimo ir vykdymo procesą

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė, kad eiliniai Seimo rinkimai šiais metais vyks spalio 11 dieną, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Politinė kampanija šįkart startuoja neįprastai — griežtų masinių susirinkimų ir renginių ribojimų sąlygomis. Tačiau tolesnė jos eiga labiausiai priklausys nuo to, kaip mums visiems seksis pažaboti koronaviruso plitimą. Tikiu, kad Seimo rinkimai rudenį vyks mums įprastu ritmu", — sakė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, nepaprastai svarbu, kad rinkėjų teisė laisvai pasirinkti tautos atstovus niekaip nebūtų suvaržyta. Tam reikia ne tik valdžios institucijų, bet ir politinės kampanijos dalyvių įsitraukimo — šie net ir karantino sąlygomis turi ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti rinkėjus ir juos mobilizuoti.

"Rinkimuose sėkmė lydės tuos, kurie sugebės kūrybingiausiai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas perspėja, kad siekis kuo greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ir įprastos politinės darbotvarkės negali tapti kliūtimi kritiškai vertinant svarbiausias krizės pamokas.

"Koronavirusas išryškino daugelį silpnųjų valstybės valdymo vietų, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, taip pat suteikė galimybę naujai apmąstyti struktūrinių reformų, įtvirtinančių gerovės valstybę, poreikį. Tai neišvengiamai turės atsispindėti ir rinkimų programose", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) tenka istorinis iššūkis tokiomis neįprastomis aplinkybėmis užtikrinti sklandų rinkimų organizavimo ir vykdymo procesą, ir palinkėjo jai didžiausios sėkmės.

Kaip priminta Prezidentūroje, Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymas numato, kad prezidentas eilinius Seimo rinkimus skelbia likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos.

Tegai:
Seimo rinkimai, Seimas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Seimas leido ekstremaliosios situacijos metu reguliuoti prekių kainas
Lietuviškas dosnumas. Vilnius sugalvojo, kaip atsakyti į "Kremliaus propagandą"
Ukrainos vicepremjeras Aleksejus Reznikovas

Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės

(atnaujinta 09:30 2020.06.02)
Ukrainos vicepremjeras pažymėjo, kad šalies rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Ukrainos vicepremjeras, ministras laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos klausimais Aleksejus Reznikovas mano, kad dabar nėra didelio masto karo tarp Rusijos ir Ukrainos grėsmės.

Anot Reznikovo, jis nemato "Rusijos kariuomenės perkėlimo" į Ukrainos gilumą galimybės, nes "rytiniame fronte išbandymą išlaikė 350 tūkstančių Ukrainos karių, ir tai yra potencialas, kurio šiandien neturi daugelis Europos šalių".

"Todėl aš manau, kad šiandien negali būti didelio masto karo. Ypač ekonominės krizės... ir koronaviruso pandemijos sąlygomis. Taip, yra iššūkis, bet mes jau šešerius metus gyvename su šiuo iššūkiu", — pirmadienį televizijos laidos "Teisė į valdžią" eteryje kanale "ICTV" pasakė Reznikovas.

Tačiau kartu Reznikovas pažymėjo, kad situacijos Donbase sureguliavimo klausimu yra nesklandumų.

"Aklavietė" (situacijos sureguliavime — Sputnik) atsirado tada, kai pasirodė Minsko susitarimų tekstas. Kai buvo parašyta, kad Ukraina pirmiausia turi surengti rinkimus, o tada, pavyzdžiui, perimti sienos kontrolę. Tai jau padėjo pagrindą "aklavietei". Bet aš esu optimistas, manau, kad nėra aklaviečių, reikia ieškoti išeities", — pridūrė jis.

Tegai:
karas, Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
Zelenskis pareiškė, kad būtinos tiesioginės derybos su Vladimiru Putinu
Ukraina atidės "sienos" su Rusija statybą dėl galimai išgrobstytų lėšų
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas

Puškovas paaiškino, kodėl JAV pradėjo "byrėti"

(atnaujinta 09:27 2020.06.02)
Rusijos senatoriaus teigimu, iš pastarųjų dienų įvykių galima pamatyti, kad Jungtinėse Valstijose prasidėjo sąmyšio laikai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas pareiškė, kad JAV prasidėjo "sąmyšio" laikai, tokią nuomonę jis išreiškė savo Twitter paskyroje.

"JAV pradeda byrėti. Tai galima pamatyti Sirijoje ir Afganistane, iš katastrofos su COVID-19 pačiose JAV, iš nesugebėjimo padėti Europos sąjungininkams pandemijos piko metu, iš isterinių, bet neaiškių kaltinimų Kinijos atžvilgiu, iš rasinio maišto, iš vidaus skilimo. JAV įėjo į sąmyšio laikus", — parašė senatorius.

JAV miestuose kilo protestų ir riaušių banga po afroamerikiečio George'o Floyd'o mirties Mineapolyje dėl policijos kaltės. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose buvo matyti, kad policijos pareigūnai uždėjo Floyd'ui antrankius, parvertė jį ant žemės ir vienas iš jų keliu užspaudė jam kaklą. Floyd'as kelis kartus sakė, kad negali kvėpuoti, tada nutilo.

Vyras mirė reanimacijoje. Oficiali teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad jis mirė nuo smaugimo.

Prasidėjus riaušėms, keturi policininkai buvo atleisti, o vienas iš jų buvo apkaltintas aplaidumu.

Tegai:
JAV, Rusija, Aleksejus Puškovas
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Chaosas ir plėšikavimas: JAV kelias dienas negali suvaldyti protestų
Rusija žodžius apie šalies poveikį JAV protestams pavadino melu
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus