Gitanas Nausėda ir Darius Jauniškis, archyvinė nuotrauka

Prezidentas priėmė VSD direktoriaus Jauniškio priesaiką

(atnaujinta 15:34 2020.04.14)
Antradienį Gitanas Nausėda paskyrė buvusį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadą Jauniškį antrai penkerių metų kadencijai

VILNIUS, balandžio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio priesaiką, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Buvusį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadą Jauniškį prezidentas paskyrė antrai penkerių metų kadencijai.

Pasak šalies vadovo, pirmosios Jauniškio kadencijos veiklos rezultatai padarė gerą įspūdį tiek jam pačiam, tiek Lietuvos visuomenei. Tai patvirtina visuomenės apklausos, kuriose matyti, kad pasitikėjimas VSD per 5 metus išaugo nuo 44 iki 62 procentų.

"Noriu, kad Jūsų paskyrimas įkvėptų visą Valstybės saugumo departamento kolektyvą toliau dirbti valstybės labui, vykdyti ypač atsakingas pareigas ir siekti, kad pasitikėjimas šia institucija ir toliau augtų", — teigė prezidentas.

Jauniškis Valstybės saugumo departamento direktoriumi pirmajai kadencijai buvo paskirtas 2015 metais. Jo įgaliojimų terminas baigiasi šių metų birželio mėnesį. 

Anksčiau Lietuvoje kilo skandalas, susijęs su šalies žvalgyba. Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad jam pirmininkaujant komitetas gavo informacijos, jog vienas iš nacionalinį saugumą užtikrinančių departamentų renka informaciją be įstatyme numatytos priežasties ir galbūt šalies vidaus politiniai procesai yra neteisėtai paveikiami. VSD administracija kaltinimus paneigė.

Po Bako žodžių dabartinis NSGK vadovas Dainius Gaižauskas teigė nematęs pavaduotojo pateiktos medžiagos ir su ja išsamiau susipažinęs tik uždarame NSGK posėdyje, kur ją pristatė Specialiųjų tyrimų tarnyba ir generalinis prokuroras. Jis pabrėžė, kad šios medžiagos tyrimas buvo vykdomas dešimt mėnesių ir "nebuvo atskleista jokių nusikaltimų, jokio intereso, jokios tvarkos".

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD), Darius Jauniškis, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
VSD skandalo pabaiga — ką reikia paslėpti?
Seimas pritarė Jauniškio skyrimui VSD direktoriumi antrajai kadencijai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 18:45 2020.07.06)
Dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė labiausiai kenkia ne centrui, bet ES ekonomikos pakraščiams

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką sužlugdys Baltijos šalių ekonomiką, todėl vienintelis būdas jas išgelbėti nuo degradacijos — atkurti ryšius su savo rytiniu kaimynu, mano ekspertas Aleksejus Zubecas.

Latvija ir Lietuva tapo ES lyderėmis pagal nedarbą, rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksandras Nosovičius, cituodamas "Eurostato" statistikos agentūros duomenis. Šių šalių ekonominis nuosmukis yra ypač ryškus, atsižvelgiant į tai, kad Baltijos šalys nuo koronaviruso pandemijos nukentėjo daug mažiau nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, pažymi jis.

Anot Nosovičiaus, tai rodo, kad dar prieš pandemiją Baltijos šalių ekonomika buvo labai silpna, o krizė, pagal ekonomikos teorijas, labiausiai kenkia ne centrui, o ES ekonomikos pakraščiams.

Interviu Sputnik Lietuva Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktorius Aleksejus Zubecas pažymėjo, kad Baltijos šalys turi rinktis — "išvyti" ekonomiškai aktyvius žmones dirbti į Europą ar užmegzti ryšius su Rusija. Be to, pirmasis atvejis gali sukelti ekonomikos žlugimą.

"Migracijos kelias, darbo jėgos išstūmimas į Europos darbo rinką yra kelias, kuris per artimiausius dešimt ar penkiolika metų gali privesti prie visų Baltijos šalių ekonomikų žlugimo. Po to šios šalys pereis prie Europos Sąjungos skiriamų subsidijų. ES paskirs šiek tiek pinigų pagrindinėms struktūroms paremti, tačiau ekonomika bus padauginta iš nulio, jei ten neliks ekonomiškai aktyvių gyventojų. Antrasis kelias — tai savo ekonomikos vystymas, tam reikia atkurti normalius santykius su Rusija, nes tiek Estija, tiek Latvija nėra reikalingos Europos Sąjungoje ekonominės plėtros prasme", — sakė jis.

Zubeсas pažymėjo, kad Rusija, skirtingai nei Europos šalys, turi ką pasiūlyti Baltijos šalims.

"Todėl vienintelis būdas išgelbėti ekonomiką nuo degradacijos yra atkurti santykius su Rusija. Jei Baltijos šalių vyriausybės teikia pirmenybę konfrontacijai su Rusija, tai reiškia, kad labai greitai šios valstybės ekonomiškai tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio", — padarė išvadą jis.

Tegai:
Rusija, ekonomikos krizė, ekonomika, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: NATO galėjo nusilesti Turkijai dėl Baltijos gynybos plano
Polittechnologas: Baltijos šalys bijo, kad RT privers lietuvius ir latvius susimąstyti
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda

Piknikas, kantri muzika ir maisto furgonėliai: Vilniuje vyko "amerikietiškos atostogos"

(atnaujinta 17:38 2020.07.06)
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
  • Американские выходные в Вильнюсе
Tris dienas sostinės gyventojai ir svečiai galėjo dalyvauti teminiuose vakarėliuose, paragauti amerikietiškos virtuvės patiekalų ir mėgautis kantri bei džiazo stiliaus muzika. Išsami informacija — Sputnik Lietuva nuotraukose

Vilniuje, vykdant pramoginę programą "Atostogos sostinėje", vyko savaitgalis, skirtas Amerikos kultūrai.

Liepos 3–5 dienomis sostinės gyventojai ir svečiai galėjo dalyvauti įvairiuose teminiuose renginiuose, išbandyti nacionalinius amerikietiškos virtuvės patiekalus ir mėgautis kantri ir džiazo stiliaus muzika. Renginio programa buvo skirta bet kokio amžiaus žmonėms.

Sporto entuziastai galėjo išbandyti savo jėgas beisbolo varžybose, o šeimos su vaikais galėjo pasivaikščioti Rotušės aikštėje, kuri per "amerikietiškas atostogas" pavirto "Holivudu".

Tokius renginius miesto savivaldybė nusprendė rengti kas antrą vasaros savaitgalį. Kiti teminiai renginiai bus skirti Prancūzijos kultūrai.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Vilniaus centre miesto svečiams ir gyventojams buvo surengtas masinis piknikas.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Užkandinės ant ratų (maisto furgonėliai) lankytojams paruošė specialų meniu. Sostinės gyventojai ir svečiai galėjo išbandyti amerikietiškus patiekalus — kepsnius, dešreles, mėsainius, keptą žuvį, vaflius ir daug daugiau.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Renginių programa buvo gausi. Organizatoriai norėjo numatyti užsiėmimus įvairaus amžiaus žmonėms.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: "amerikietiškos" užeigos ant ratų Vilniuje.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: vietiniai sostinės gyventojai ir svečiai ragauja amerikietišką maistą.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: JAV vėliava iškabinta "Kempinski"viešbutyje, Vilniaus centre.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Nuotraukoje: muzikantai groja kantri stiliaus muziką Lukiškių aikštėje Vilniuje.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Sporto ir kitų aktyvių pramogų mėgėjai galėjo dalyvauti įvairiose varžybose ir aplankyti atrakcionus.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Kaip pramogų dalimi mieste buvo rengiami teminiai vakarėliai.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Miesto gatvėse buvo galima pamatyti amerikietiškus automobilius.

  • Американские выходные в Вильнюсе
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Šią vasarą vilniečiai taip pat galės pasinerti į Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Japonijos kultūrą.

Tegai:
Amerika, Vilnius
Dar šia tema
Pasakykite "namaste": Vilniuje vyko "Indiškos atostogos"
JAV Lietuvoje: Vilniuje savaitgalį vyks "Amerikietiškos atostogos"