Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas

Gorbačiovas paragino visas šalis sumažinti karinį biudžetą 10–15 %

(atnaujinta 13:28 2020.04.16)
Buvęs TSRS vadovas pabrėžia, kad dėl koronaviruso pandemijos šiuo metu būtina iš esmės pakeisti saugumo sampratą, kuri iki šiol daugiausia apėmė tik karinį aspektą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas paragino visas valstybes įsipareigoti sumažinti karinį biudžetą 10–15 proc., nes pasaulinė koronaviruso pandemija aiškiai parodė, kad lėšas reikia nukreipti iš karinių tikslų į žmogaus saugumo užtikrinimą, praneša RIA Novosti

Bundestagas
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Gorbačiovas parengė straipsnį Amerikos savaitraščiui "Time", kuriame samprotauja apie situaciją pasaulyje, ketvirtadienį žurnalas paskelbė šį straipsnį.

Politikas rašo, kad į pirmąją vietą dabar reikia iškelti žmogaus saugumą. Visų pirma, tai aprūpinimas maistu, vandeniu, aplinkos apsauga ir besąlygiškas žmogaus sveikatos prioritetas. Jis pabrėžia, kad būtina iš esmės pakeisti saugumo sampratą, kuri iki šiol daugiausia apėmė tik karinį aspektą.

"Bet visos pastangos bus pasmerktos žlugti, jei vyriausybės ir toliau skirs milžiniškas lėšas ginklavimosi varžyboms skatinti. Šiandien ypač aišku: būtina perskirstyti lėšas, nukreipti jas iš karinių tikslų į tikslus, susijusius su žmogaus saugumu", — įsitikinęs Gorbačiovas.

Buvęs sovietų lyderis kalba apie poreikį "kurti strategiją, rengtis, planuoti, kurti rezervus" dėl žmogaus saugumo. Jo nuomone, už tai turėtų būti atsakingi šalių vadovai ir vadovai visuose lygmenyse. Buvęs TSRS vadovas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad dabar reikia pasaulio politikos, tarptautinių santykių, politinio mąstymo demilitarizacijos, ir nurodė į būtinybę aptarti šį klausimą aukščiausiu tarptautiniu lygiu.

"Todėl aš paraginau pradėti rengti JT nepaprastąją sesiją ir ją surengti, kai tik situacija stabilizuosis. Tai turėtų būti visiškas pasaulio darbotvarkės persvarstymas. Konkrečiai siūlau visoms valstybėms prisiimti įsipareigojimą sumažinti karinį biudžetą 10–15 procentų. Tai yra mažiausia, ką reikia padaryti šiandien", — sako politikas.

Pasak jo, pandemija sukėlė visoms šalims vienodą grėsmę, "ir niekas vien savo jėgomis nesugeba susidoroti su šiuo nauju iššūkiu". Anot jo, COVID-19 ir jo pasekmės šiandien ypač skaudžiai veikia neturtinguosius ir tuo pačiu paaštrina nelygybės problemą. Kita vertus, atsakymas į šį iššūkį negali būti vien "nacionalinis", įsitikinęs politikas, ir "tam, kad pasaulis po pandemijos iš tikrųjų pasikeistų į gerąją pusę, reikalinga globali strategija, visų darnios pastangos".

"Šiandien pagrindinis uždavinys — nugalėti klastingą priešą. Tačiau jau šiandien turime galvoti apie tai, kaip gyvensime, kai bėda bus toli už nugaros", — pabrėžė Gorbačiovas.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 1,9 mln. infekcijos atvejų 213 šalių, daugiau nei 123 tūkst. žmonių mirė.

Koronavirusas Europos šalyse
© Sputnik /
Koronavirusas Europos šalyse
Tegai:
pandemija, koronavirusas, gynybos biudžetas, Michailas Gorbačiovas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2426)
Dar šia tema
Puškovas papasakojo, koks vaidmuo laukia Rusijos pasaulio arenoje
Ekspertas: koronaviruso pandemijos pabaiga neišgelbės Baltijos uostų
PSO dėl Trampo sprendimo gali prarasti daugiau nei 14 % biudžeto
Protestai Minske

ES nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 22:51 2020.08.14)
Manoma, kad sankcijos palies tuos, kas yra atsakingas už "smurtą prieš taikius protestuotojus ir rinkimų falsifikavimą"

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas Baltarusijai dėl protestų po prezidento rinkimų, Twitter pranešė Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.

ES pradėjo rengti asmenų, kuriems bus taikomi individualūs apribojimai, sąrašą.

Anot Korčoko, sankcijos palies tuos, kas yra atsakingi už "smurtą prieš taikius protestuotojus ir rinkimų falsifikavimą".

Baltarusijoje nuo rugpjūčio 9 dienos tęsiamos protesto akcijos po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, daugiau nei 80 procentų rinkėjų balsavo už jo kandidatūrą.

Saugumo pajėgos žiauriai slopina protestus. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyta daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, riaušių metu nukentėjo šimtai žmonių, įskaitant 103 teisėsaugos pareigūnus. Vienas protestuotojas, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, žuvo bandydamas mesti į policiją savadarbį sprogstamąjį įtaisą.

Tegai:
Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Lietuviai sumišę dėl įvykių Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje
"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Nausėda pareiškė, kad Tichanovskaja palaikė jo planą dėl Baltarusijos

(atnaujinta 20:11 2020.08.14)
Lietuvos vadovas kalbėjo su ja telefonu. Anot jo, tai gali tapti svarbiu žingsniu link visą Baltarusiją apimančio politinio dialogo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja palaikė jo planą dėl krizės kaimyninėje šalyje sureguliavimo.

Lietuvos vadovas pranešė, kad penktadienį kalbėjosi su ja telefonu.

"Ji yra pasiryžusi imtis atsakomybės padėti įgyvendinti mano pasiūlytą planą ir toliau siekti situacijos Baltarusijoje deeskalavimo. Sveikinu Tichanovskajos iniciatyvą burti Baltarusijos opozicijos ir pilietinės visuomenės koordinacinę tarybą", — Facebook parašė Nausėda.

Prezidentas mano, kad tai gali tapti svarbiu žingsniu siekiant visą Baltarusiją apimančio politinio dialogo, kuris, jo manymu, "galiausiai atvestų prie laisvų ir sąžiningų rinkimų". "Eime šiuo keliu kartu", — apibendrino jis.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas pasiūlė trijų punktų planą, kaip išspręsti padėtį kaimyninėje šalyje. Jis apima konfliktų deeskalavimą, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimą ir dialogą tarp valdžios bei piliečių. Prie iniciatyvos prisijungė Latvija, Estija ir Lenkija.

Kaip Sputnik Lietuva komentare pažymėjo ekspertas Nikolajus Meževičius, Vilnius niekada negalės tapti tikru tarpininku spręsdamas situaciją Baltarusijoje, nes jis yra suinteresuotas asmuo.

Rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Pagal galutinius balsų skaičiavimo rezultatus dabartinis respublikos vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., o kandidatė Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, 10,12 proc.

Penktadienį pasirodė Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Lietuvos Seimo nariai ketina vykti į Baltarusiją
Paragino pasirašyti peticiją: Tichanovskaja įrašė kreipimąsi Lietuvoje
Lukašenka paneigė pranešimus apie išvykimą iš Baltarusijos
Lietuviai sumišę dėl įvykių Baltarusijoje
Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu
Žolinė, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 15-osios šventės

(atnaujinta 18:51 2020.08.14)
Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje minima Žolinė, o dar ir Zarasų gimtadienis

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje — Kopūstinė) — tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima — kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai — Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado — karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas" (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį — bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

Taip pat šią dieną gimtadienį švenčia Zarasai.

Zarasai — miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje (49 km į šiaurės rytus nuo Utenos) prie Zaraso ežero. Zarasų gimtadieniu laikomi 1506 metų rugpjūčio 15 diena. Iki tol šioje vietoje gyveno sėliai.

Manoma, kad 1506 metais metu čia buvo įkurtas Zarasų dvaras, o Zaraso ežero saloje — vienuolynas su mūrine bažnyčia. Salą su ežero krantu jungė 200 metrų ilgio medinis tiltas. 1530 metais vienuolynas perkeltas į Antalieptę, o bažnyčia į dabartinę jos vietą krante.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Napalys, Napoleonas, Visvilas, Visvilė, Visvyda, Visvydas, Visvydė.

Tegai:
šventės, šventė