Rolandas Paksas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Paksas yra nepatogus Lietuvos politinei sistemai

(atnaujinta 22:38 2020.04.16)
Kaip pažymėjo politologas Vadimas Volovojus, kadangi Paksas negali eiti vadovaujamų pareigų, galima sakyti, kad jis yra pašalintas iš politinio žaidimo

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas nedalyvauja politiniame žaidime, nes jo teisė būti išrinktam į vadovaujamas pareigas vis dar neįforminta, interviu Sputnik Lietuva sakė politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Lietuvos prezidentą Rolandą Paksą bei "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovą Gedvydą Vainauską. Jie buvo kaltinami "prekyba poveikiu". Taip pat buvo išteisintas Lietuvos verslininkas Antanas Juozas Zabulis.

Interviu Sputnik Lietuva politologas pažymėjo, kad Paksas netinka Lietuvos politinei sistemai, todėl visą situaciją galima vertinti kaip jos bandymą jam pasipriešinti.

"Reikėtų pasakyti, kad buvo ir Europos teismo sprendimas, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, susijusį su Rolando Pakso teise balotiruotis, reikia pakeisti. Ir jis vis dar nėra kažkaip įforminamas Lietuvos Respublikoje. Ir dabar vėl jo išteisinimas kitoje byloje. Kitaip tariant, tai leidžia daryti išvadą, kad jis tiesiog yra politikas, kuris yra nepatogus Lietuvos politinei sistemai, ir ji visais įmanomais būdais bando jį atmesti", — sakė jis.

Ekspertas pridūrė, kad kadangi Paksas negali eiti vadovaujamų pareigų, galima sakyti, kad jis yra pašalintas iš politinio žaidimo.

"Ir net Europai dėl nežinomų priežasčių šis procesas vis dar yra vilkinamas, jo teisių būti išrinktam atkūrimas, kas akivaizdžiai rodo Lietuvos politinės sistemos nenorą grąžinti jį į normalų politinį procesą", — padarė išvadą Volovojus.

Paksas buvo kaltinamas tuo, kad 2015 metais, būdamas partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiu, sutiko priimti 15 tūkstančių eurų kyšį iš Vainausko.

Teisėsauga įtarė, jog už kyšį Paksas turėjo paveikti statybų inspektorius, kad šie leistų naudoti naują parduotuvę "Norfa" Prienuose. Abu asmenys kaltinami dėl prekybos poveikiu.

Abu kaltinamieji paneigė visus kaltinimus. Pasak politiko, tokiu būdu buvo ketinama išstumti jį iš politinio žaidimo.

Tegai:
Rolandas Paksas
Dar šia tema
Paksas papasakojo, kas gauna naudos iš "Rusijos grėsmės"
Teismas išteisino buvusį Lietuvos prezidentą Paksą
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neiti į protestų akcijas

(atnaujinta 15:32 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeiti į gatves, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tichanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje
Klaipėda

Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos

(atnaujinta 12:53 2020.08.11)
Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama piniginė bauda: fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams — 1500-6000 eurų

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Klaipėdos savivaldybė kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba pradeda reguliarius viešojo maitinimo įstaigų, prekybos, paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietų patikrinimus, informuoja uostamiesčio savivaldybės spaudos tarnyba.

Jų metu bus kreipiamas dėmesys, kaip užtikrinamos koronaviruso plitimo prevencijos priemonės — ar visur, kur privaloma, dėvimos apsauginės kaukės, laikomasi nustatytų atstumų, naudojamos dezinfekcinės priemonės, laikomasi kitų reikalavimų.

Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, bus tikrinamos kavinės, barai, parduotuvės, turgavietės, lankomasi renginiuose, kitose laisvalaikio ir pramogų vietose.

"Savivaldybės Viešosios tvarkos specialistai ir Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarijos inspektoriai kartu su Maisto ir veterinarijos tarnyba atvykti gali bet kuriuo metu, apie patikrinimus iš anksto įspėjama nebus. Tačiau kartu labai tikimės, kad nustatytų reikalavimų visi laikysis ne todėl, kad bijos netikėtai būti užklupti, o todėl, kad yra sąmoningi ir saugo savo bei kitų sveikatą", — sakė Dobranskis.

Nustačius pažeidimų, gali būti skiriama piniginė bauda: fiziniams asmenims — nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams — 1500-6000 eurų.

Per vakarykštę parą Lietuvoje patvirtinti 23 nauji koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. Šalyje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2194 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 442 asmenų, 1658 – pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Šią savaitę, nuo rugpjūčio 3 rugpjūčio 9 dienos imtinai, Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų, Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos.

Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas koronaviruso infekcija negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
patikra, koronavirusas, Klaipėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Epidemiologas teigia, kad antroji koronaviruso banga bus rudenį  
Mokslininkas papasakojo apie žmones, kuriems koronavirusas nedaro poveikio
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas