Rusijos Federacijos sekretorius Aleksejus Puškovas

Puškovas: Tarp Kinijos ir JAV gali prasidėti politinis karas

(atnaujinta 13:35 2020.04.20)
Jo manymu, situacija išsivystys į tokius įvykius, jei Vašingtonas apkaltins Pekiną tyčiniu informacijos apie koronavirusą slėpimu

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Tarp JAV ir Kinijos gali kilti politinis karas, praneša RIA Novosti su nuoroda į Twitter pranešimą, kurį paskelbė Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas.

Jo manymu, situacija išsivystys į tokius įvykius, jei Vašingtonas apkaltins Pekiną tyčiniu informacijos apie koronavirusą slėpimu.

Kartu jis pabrėžė, kad ilgą laiką buvo prognozuojama šių dviejų šalių konfrontacija.

"Iš pradžių tai atsispindi prekybos kare. Bet jei JAV nuspręstų apkaltinti Kiniją tyčiniu duomenų apie COVID-19 slėpimu, šis susidūrimas galėtų išsivystyti į politinį karą su bakteriologiniu atspalviu", — apibendrino Puškovas.

Amerikos televizijos kanalas "Fox News", cituodamas šaltinius, anksčiau teigė, kad pirmasis pacientas, sergantis COVID-19, dirbo Virusologijos instituto laboratorijoje Uhane, Kinijoje.

Vienas kanalo šaltinių apkaltino Kiniją vykdant "brangiausią istorijoje įrodymų slėpimo operaciją". Kita vertus, teigiama, kad laboratorija nesukūrė biologinių ginklų, tačiau turėjo įrodyti puikius Kinijos mokslininkų atliktų virusų tyrimų rezultatus.

Tegai:
karas, Aleksejus Puškovas, koronavirusas, Kinija, JAV
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1841)
Dar šia tema
Žiniasklaida: "nulinis" pacientas koronavirusu užsikrėtė Uhano laboratorijoje
"Koronakrizė" paspartins "Didžiojo trejeto" Maskva — Vašingtonas — Pekinas kūrimą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuutrauka

Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas

Lietuvos prezidentas teigiamai vertina pagrindines siūlomo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano nuostatas, tačiau pabrėžia, kad dėl jo laukia nelengvos derybos

VILNIUS, gegužės 27 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines Europos Komisijos siūlomo Europos atsigavimo paketo nuostatas, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais EK nubrėžė pagrindines ES ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.

Kaip trečiadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Layen, Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų,

Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes. 

"Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės  pasiekti visų ES šalių sutarimą", – teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.  

Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles. 

"Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.

ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė – Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES šalių taryboje ir Europos Parlamente ir dėl jų turėtų būti susitarta. EK projektų aptarimo procesas neatmeta galimybės juos pakeisti.

Tegai:
Europa, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Ekspertas: Latvijos valdžia padės "airBaltic" išgyventi krizę
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga
Pinigai, archyvinė nuotruka

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams

(atnaujinta 17:28 2020.05.27)
Siūloma Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti vienkartines išmokas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams — vienkartinę 120 eurų išmoką.

"Siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos. Siūlome pratęsti vienkartinės išmokos skyrimo terminą iki 2021 metų sausio 31 dienos, o išmokėjimo terminą iki 2021 metų vasario 25 dienos", — trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Šiam siūlymui Vyriausybė pritarė.

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė antradienį. 

Projektams po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl siūlomų pakeitimų Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė kreiptis Vyriausybės išvados.

Tegai:
išmoka vaikui, išmokos, vyriausybė
Dar šia tema
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Medicinos darbuotoja apsauginiame kostiume

Biologė rekomenduoja nesistengti greičiau persirgti COVID-19

(atnaujinta 18:41 2020.05.27)
Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė ir išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Neverta stengtis kuo greičiau persirgti koronavirusu, nes kuo vėliau žmogus perserga COVID-19, tuo didesnė tikimybė, kad jis veiksmingiau gydys ligą ir jos švelnesnę formą, sako biologijos mokslų profesorė JAV Anča Baranova.

"Kai ką nors pasigaunate epidemijos pradžioje, turite mažiau būdų, kaip su tuo susidoroti: turite mažiau žinių apie virusą. Pavyzdžiui, dabar žinoma, kad virusas pažeidžia kraujotakos sistemą ir dėl to susidaro kraujo krešuliai, todėl dabar pacientai gauna antitrombozę. Jei prieš mėnesį persirgote šiuo virusu, dar nebuvo tokio supratimo ir jūsų šansai tapti besimptomiais viruso nešiotojais padidėja", —  RIA Novosti pasakojo Baranova.

Ji paaiškino, kad pasaulyje pradėjo vyrauti labiau "užkrečiama" viruso padermė.

"Tai nereiškia, kad jis stipriau paveikia žmogų, aktyviau užkrečia kitus žmones. Sunkiai sergančių pacientų skaičius išlieka tas pats, tačiau mes turime daug besimptomių nešiotojų ir didėjantį susirgusiųjų procentą, o tai reiškia bandos imunitetas (tam reikia 70–80% sergančiųjų) formuojasi greičiau", —  sakė ji.

Baranovos teigimu, išvengti COVID-19 galima, jei sumažėja rizika užsikrėsti virusu.

"Geriau į parduotuves eiti kartą per savaitę ir nusipirkti prekių, pasivaikščioti parke ir neiti į koncertus. Vakcina vėl pasirodys artimiausiu metu, aš mieliau jos laukčiau", —  sakė Baranova.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 343 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1841)
Dar šia tema
Uhano mokslininkai ketina tęsti virusų tyrimus
Kasiulevičius papasakojo apie sėkmingus tyrimus dėl vaistų nuo COVID-19