Rusijos Federacijos sekretorius Aleksejus Puškovas

Puškovas: Tarp Kinijos ir JAV gali prasidėti politinis karas

(atnaujinta 13:35 2020.04.20)
Jo manymu, situacija išsivystys į tokius įvykius, jei Vašingtonas apkaltins Pekiną tyčiniu informacijos apie koronavirusą slėpimu

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Tarp JAV ir Kinijos gali kilti politinis karas, praneša RIA Novosti su nuoroda į Twitter pranešimą, kurį paskelbė Rusijos Federacijos tarybos narys Aleksejus Puškovas.

Jo manymu, situacija išsivystys į tokius įvykius, jei Vašingtonas apkaltins Pekiną tyčiniu informacijos apie koronavirusą slėpimu.

Kartu jis pabrėžė, kad ilgą laiką buvo prognozuojama šių dviejų šalių konfrontacija.

"Iš pradžių tai atsispindi prekybos kare. Bet jei JAV nuspręstų apkaltinti Kiniją tyčiniu duomenų apie COVID-19 slėpimu, šis susidūrimas galėtų išsivystyti į politinį karą su bakteriologiniu atspalviu", — apibendrino Puškovas.

Amerikos televizijos kanalas "Fox News", cituodamas šaltinius, anksčiau teigė, kad pirmasis pacientas, sergantis COVID-19, dirbo Virusologijos instituto laboratorijoje Uhane, Kinijoje.

Vienas kanalo šaltinių apkaltino Kiniją vykdant "brangiausią istorijoje įrodymų slėpimo operaciją". Kita vertus, teigiama, kad laboratorija nesukūrė biologinių ginklų, tačiau turėjo įrodyti puikius Kinijos mokslininkų atliktų virusų tyrimų rezultatus.

Tegai:
karas, Aleksejus Puškovas, koronavirusas, Kinija, JAV
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Žiniasklaida: "nulinis" pacientas koronavirusu užsikrėtė Uhano laboratorijoje
"Koronakrizė" paspartins "Didžiojo trejeto" Maskva — Vašingtonas — Pekinas kūrimą
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Astravo AE, pandemija ir bendras tikslas: Lietuvos ir Estijos vadovai surengė susitikimą

(atnaujinta 13:41 2021.03.03)
Nausėda padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo AE į šalies rinką ir pabrėžė būtinybę suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su į Lietuvą atvykusia Estijos vadove Kersti Kaljulaid, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentų susitikime aptarta plati dvišalių politinių, ekonominių ir kultūrinių santykių darbotvarkė, taip pat Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiašaliais — NATO, ES, Šiaurės ir Baltijos šalių — formatais.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и президент Литвы Гитанас Науседа
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Gyvename sudėtingu laikotarpiu, kai Baltijos šalių vienybė ir koordinuotas veikimas tampa dar svarbesnis. Tik veikdami drauge — su Latvija ir Estija — galime įveikti pandemijos išbandymą ir pakartoti Baltijos šalių sėkmės istoriją — Baltijos šalių burbulo atkūrimą.

Mūsų šalys — kovotojos, per šimtą metų patyrusios skaudžių geopolitinių patirčių ir pamokų. Todėl dabar nuolat stipriname atsparumą saugumo grėsmėms. Kartu kovojame su istorijos klastojimu, žmogaus teisių pažeidimais, hibridinėmis grėsmėmis. Kartu įgyvendiname kovos su klimato kaita įsipareigojimus ir pertvarkome ekonomikas tvariai ir konkurencingai plėtrai", — parašė Nausėda savo paskyroje Facebook.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время встречи с президентом Эстонии Керсти Кальюлайд
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Prezidentų pokalbyje dėmesio skirta ir branduolinės saugos klausimams. Lietuvos prezidentas padėkojo Estijos lyderei už sprendimą neįsileisti elektros iš Astravo atominės elektrinės į Estijos rinką ir pabrėžė būtinybę nedelsiant suderinti konkrečius techninius sprendimus šiam tikslui įgyvendinti. 

"Astravo AE saugumo klausimas yra visos ES prioritetas. Tikiuosi, kad Europos Komisija parengs pasiūlymus dėl efektyvaus elektros iš nesaugių elektrinių užkardymo ES lygiu, kaip sutarėme Europos Vadovų Taryboje", — teigė prezidentas.

Šalies vadovas su Estijos prezidente apsikeitė nuomonėmis apie situaciją ES Rytų partnerystės valstybėse — Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir akcentavo svarbą suteikti šalims reikalingą motyvaciją glaudinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su ES. Prezidentas taip pat pabrėžė poreikį parodyti solidarumą kovoje su pandemija — suteikti Rytų partnerystės valstybėms prieinamumą prie patikimų vakcinų. 

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и президент Литвы Гитанас Науседа
Estijos vadovė Kersti Kaljulaid ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą visais politiniais lygmenimis. Šiemet Lietuva koordinuoja Baltijos valstybių bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje planuojamas Baltijos šalių prezidentų susitikimas, kurio metu būtų aptariamos sustiprinto bendradarbiavimo kryptys.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo 2 dieną Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos komisija pritarė naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos principams. Ja vadovautis Lietuva siūlys Baltijos šalims derybose dėl trišalės metodikos, siekiant užkardyti prekybą nesaugia baltarusiška elektra.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Kersti Kaljulaid, Estija, Lietuva
Lietuvos perzidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė

Ekspertas: konservatoriai ir Nausėda kovoja dėl įtakos Lietuvos politikoje

(atnaujinta 12:45 2021.03.03)
Iš abiejų pusių girdimi aštrūs pareiškimai, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Tarp Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių auga įtampa ir dar neaišku, ką tai sukels, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

"Ir įdomu tai, kad, galbūt, net ne tiek pati Ingrida Šimonytė rodo tokią iniciatyvą, kiek visa [konservatorių] partija. Tai gali būti susiję su dar platesne situacija. Tai susiję ne tik su Lietuvos atstovybe Europos Vadovų Taryboje, bet tai iš viso kova dėl įtakos Lietuvos politinėje sistemoje. Kaip žinoma, ilgą laiką buvo sakoma, kad Nausėda tebeieško savo vietos šioje sistemoje, savo kaip naujo prezidento įtakos. Taigi dabar ši kova paaštrėjo", — pasakė jis.

Pasak Volovojaus, pareiškimai skamba aštrūs, tačiau kol kas neaišku, kuo viskas baigsis, o pati situacija tampa vis įdomesnė.

Pastarosiomis savaitėmis konservatorių atstovai viešai diskutavo apie idėją, kad premjeras, o ne prezidentas turi atstovauti Lietuvai ES viršūnių susitikimuose. Jie mano, kad pandemijos metu ES viršūnių susitikimuose vyrauja klausimai, kurie priklauso Vyriausybės kompetencijai.

Iškart po Lietuvos įstojimo į ES aukščiausiojo lygio susitikimuose valstybei kurį laiką atstovavo ir prezidentas, ir ministras pirmininkas, tačiau prezidentuojant Nausėdos pirmtakei Daliai Grybauskaitei buvo nusistovėjusi tradicija, pagal kurią tik prezidentas vykdavo į EVT susitikimus.

Konservatorių iniciatyvos kritikai mano, kad valdančioji partija taiko dvigubus standartus.

Pats Nausėda pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė turėtų sutelkti dėmesį į koronaviruso krizės valdymą, o ne skatinti diskusijas apie respublikos atstovybę Europos Vadovų Taryboje.
Pasak valstybės vadovo, šiandien nepriimtina prioritetą teikti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje klausimui. Ir ne iš Konstitucijos, o iš aktualijų pozicijos.

Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda, konservatoriai
Dar šia tema
Šimonytė pažymėjo, kad jos dalyvavimas EVT kai kuriais atvejais būtų praktiškesnis
Ekspertas: vargu ar Lietuvos vadovas perleis savo įgaliojimus ministrei pirmininkei
Sėsk ir užsičiaupk: Lietuvos konservatoriai jau atvirai šiurkštūs su rinkėjais
Gulbės

Lietuvoje aptiktos dar dvi negyvos gulbės su paukščių gripu

(atnaujinta 13:46 2021.03.03)
Paukščiai buvo rasti Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse, šalia vandens telkinių — Danės ir Nemuno upių

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. dviem gulbėms nebylėms, kurių gaišenos buvo rastos Kaune ir Klaipėdoje buvo diagnozuotas paukščių gripas. Apie tai pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) su nuoroda į Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI).

Tai jau penktas ir šeštas paukščių gripo atvejai, šiais metais nustatyti laukinėje faunoje.

Abi gulbių gaišenos, kurioms patvirtintas H5N8 atmainos paukščių gripo virusas, rastos Kauno ir Klaipėdos miesto savivaldybių ribose, šalia vandens telkinių – Danės ir Nemuno upių. Registruotų paukščių ūkių 10 km spinduliu nėra. Tačiau paukščių migracijos periodu laukinių vandens paukščių platinamas virusas gali būti pernešamas mechaniškai ant rūbų, apavo ar transporto priemonių.

Didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų laukiniams paukščiams ir naminių paukščių laikymo vietose vien per šiuos metus jau nustatyta 24 Europos valstybėse, daugiausia protrūkių ūkiuose kilo Prancūzijoje (409), Vokietijoje (33) ir Lenkijoje (24). Virusas laukiniams paukščiams patvirtintas ir Latvijoje (25), Estijoje (1).

Dėl šios itin užkrečiamos paukščių gripo atmainos Europoje šiemet sunaikinta beveik 5,8 mln. paukščių.

Užsikrėtę naminiai paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėje. Nuo ligos gali nugaišti visi ūkyje laikomi paukščiai.

Tegai:
Lietuva, paukščių gripas, gulbė
Dar šia tema
Naujųjų metų išvakarėse Italijoje žuvo šimtai paukščių
Paukščių gripas užfiksuotas Kėdainiuose rastai nugaišusiai gulbei