Kibernetinis saugumas

KAM gautas suklastotas laiškas dėl NATO karių išvedimo Lietuvos

(atnaujinta 19:57 2020.04.22)
Anot Krašto apsaugos ministerijos, tai ne pirmas atvejis, kai bandoma koronaviruso pandemijos krizę paversti ir saugumo krize

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Prieš NATO Lietuvoje buvo įvykdytas dezinformacijos išpuolis, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Balandžio 21 dienos pavakarę krašto apsaugos ministro el.pašto dėžutę pasiekė suklastotas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laiškas, pranešantis apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos, taip pat adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje", — sakoma pranešime.

Anot krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize. Jo manymu, melagienomis kaip ši siekiama pasėti nepasitikėjimą Aljanso partneriais ir NATO vienybe.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių: skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva išreikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų.

Anot KAM, nuo vasario 1 dienos užfiksuoti 807 klaidinančios informacijos apie COVID-19 atvejai. Dažniausiai informaciniai incidentai būna tiesiogiai susiję su viruso suvaldymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse temomis arba netiesiogiai susiję su kitomis temomis, tai yra išnaudojant COVID-19 viruso kontekstą neigiamos informacijos žinutėms prieš Lietuvos strateginės reikšmės klausimus skleisti. Pastaruoju metu, KAM duomenimis, ypač padaugėjo informacinių incidentų, kurių taikinys — NATO.

Tegai:
NATO, koronavirusas, pandemija, Krašto apsaugos ministerija, Lietuva
JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

JAV atsisakė "atkurti" santykius su Rusija

(atnaujinta 21:58 2021.03.02)
Pasak administracijos atstovo, Baideno administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu skirsis nuo ankstesnės administracijos veiksmų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. JAV neketina siekti "atkurti" santykius su Rusijos Federacija, antradienį trumposios konferencijos metu sakė aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, rašo RIA Novosti.

"Mūsų tikslas yra palaikyti nuspėjamus ir stabilius santykius su Rusija... Akivaizdu, kad JAV nenori nei santykių su Rusija "atkūrimo", nei jų eskalavimo", — sakė jis.

Pasak administracijos atstovo, Baideno administracijos veiksmai Rusijos atžvilgiu skirsis nuo ankstesnės administracijos veiksmų.

"Mūsų ir mūsų partnerių veiksmai turi aiškiai užkrauti atsakomybę Rusijai, kai ji peržengia kitų šalių priimtas ir gerbiamas ribas", — sakė jis.

Maskvos ir Vakarų santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją buvo įvestos sankcijos, atsakydama Rusija pradėjo importo pakeitimo kursą. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą tvirtino, kad nedalyvauja konflikte Ukrainoje ir nėra Minsko susitarimų objektas.

Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
WSJ: JAV ir Kanada atnaujins palydovų tinklą, kad kovotų su Rusija Arktyje
JAV ieško "rusų" programišiaus, kuris pavogė 22 Amerikos kariškių duomenis
Žiniasklaida: JAV pripažįsta F-35 naikintuvų nesėkmę
Agnė Bilotaitė

Bilotaitė su JK ambasadoriumi aptarė Rusijos veiksmus "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:00 2021.03.02)
Rusijos tyrimų komitete buvo iškelta baudžiamoji byla teisėjams, kurie "paskelbė neteisingą nuosprendį", nagrinėdami 1991 metų įvykius

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Brian Olley aptarė Rusijos veiksmus prieš Lietuvos teisėjus, kurie svarstė Sausio 13-osios įvykių Vilniuje bylą, praneša Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Susitikimo metu Bilotaitė ir Olley taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) ir OUK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą, kovą su prekyba žmonėmis ir COVID-19 pandemijos valdymą.

"Susitikimo metu vidaus reikalų ministrė taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos Federacijos veiksmų Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą", — rašo ministerija.

Pranešama, kad atsakydamas į tai Didžiosios Britanijos ambasadorius išreiškė paramą Lietuvai.

Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES paveiks nusikalstamų veikų skaičiaus dinamiką, pavyzdžiui, sumažės prekybos žmonėmis srautas iš Lietuvos į JK, tačiau fiktyvių santuokų su trečiųjų šalių piliečiais skaičius gali padidėti.

Be to, Lietuva išreiškė norą įsteigti vieną iš ES regioninių cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) pajėgumų centrų.

Diskusijoje dėl COVID-19 pandemijos valdymo politikai pabrėžė dezinformacijos problemą, ypač melagingų žinių apie skiepus gausą.

Ambasadorius pasidalijo patirtimi vykdant informacines kampanijas Didžiojoje Britanijoje, dalyvaujant tokiems žymiems žmonėms kaip karalienė Elžbieta II ar seras Eltonas Džonas.

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, jiems paskirta atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamoji byla Lietuvos teisėjų atžvilgiu

2019 Rusijos tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tyrimų komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos tyrimų komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Tegai:
Sausio 13-osios byla
Data

Kokia šiandien diena: kovo 3-osios šventės

(atnaujinta 22:13 2021.03.02)
Kovo 3 yra 62-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių

Saulė teka 07:07 valandą, leidžiasi — 17:56.
Dienos ilgumas 10:49 val.

Šią dieną minima Tarptautinė rašytojų diena.

Vardadienį švenčia Daukantas, Gunda, Kunigunda, Nonita, Nona, Tulė, Tulgauda,Tulgaudas, Tulkanta, Tulkantas, Tulmina, Tulminas, Tulvirda, Tulvirdas, Tulvirdė, Uosis.

1918 metais Bresto sutartimi Lietuva atiteko Vokietijai.

1991 metais atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.

2000 metais Prezidentas Valdas Adamkus Vatikane dalyvavo Šventųjų metų iškilmėse.

1953 metais gimė Juozas Erlickas, lietuvių rašytojas, poetas, publicistas.

1960 metais gimė Vilija Blinkevičiūtė, teisininkė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, Europos Parlamento narė, ilgametė LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

1965 metais gimė Valdemaras Tomaševskis, inžinierius, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1791 metais JAV Kongresas priėmė pirmąjį mokesčių įstatymą, kuriuo apmokestino alkoholinius gėrimus.

1861 metais Rusijoje pasirašyti baudžiavos panaikinimo įstatymai.

1918 metais paskelbta Brest-Litovsko taika: Rusija, Vokietija, Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija pasirašė sutartį, kuria Rusija atsisakė savo teisių į Lenkiją, Lietuvą ir Kuršą. Vokietijai atiteko Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir dalis Baltarusijos teritorijos. Rusijos kariuomenė turėjo pasitraukti iš Ukrainos ir Suomijos.

1921 metais Kanados fiziologas Frederikas Grantas Bantingas su savo kolegomis išrado insuliną.

1978 metais iš kapo Šveicarijoje pagrobti Čarlio Čaplino palaikai.

1991 metais Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai