Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Pirmasis Nausėdos pokalbis su Lukašenka: išreikštas susirūpinimas dėl Astravo AE

(atnaujinta 15:17 2020.04.23)
Šalies vadovas pareiškė, kad Lietuva nesutinka su elektrinės parinkimo vieta, o elektrinės saugos klausimas kelia daug nerimo

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda konferenciniu skambučiu bendravo su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Tai buvo pirmasis Nausėdos pokalbis su kaimyninės šalies prezidentu. Ruošiantis Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui birželio mėnesį, Lietuvos prezidentas ketina kalbėtis su visų šešių Rytų partnerystės šalių vadovais.

Prezidentai aptarė COVID-19 pandemiją, viruso užkardymo priemones abiejose šalyse. Nausėda pasiūlė Baltarusijai humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams.

Buvo atkreiptas dėmesys į šiuo metu būtiną prekių tranzito tarp šalių užtikrinimą.

"Lietuva ir Baltarusija tradiciškai intensyviai bendradarbiauja transporto srityje. Šiuo sunkiu kovos su koronavirusu laikotarpiu svarbu užtikrinti nepertraukiamą prekių judėjimą, taip pat sudaryti sąlygas Lietuvos ir Baltarusijos vežėjams, kad jie galėtų vykdyti tarptautinius pervežimus", — sakė Nausėda.

Taip pat Nausėda išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo atominės elektrinės. Šalies vadovas pareiškė, kad Lietuva nesutinka su elektrinės parinkimo vieta, o elektrinės saugos klausimas kelia daug nerimo. Prezidentai aptarė galimybę leisti ES ekspertams vertinti Europos Sąjungos streso testų reikalavimų įgyvendinimą dar prieš pradedant elektrinės veiklą.

"Astravo atominė elektrinė, ypač jos parinkimo vieta šalia Lietuvos sostinės, yra didžiulis skaudulys ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos santykiuose su Baltarusija. Mes manome, kad elektrinės statyba yra papildoma našta Baltarusijos ekonomikai, naudojančiai Rusijos suteiktus kreditus, kuriuos reikės grąžinti", — sakė jis.

Nausėdos manymu, norint sumažinti kaimyninės šalies priklausomybę nuo Rusijos resursų ir infrastruktūros, išeitis būtų energijos išteklių diversifikavimas.

Konferencinio skambučio metu aptarti pagrindinių pramonės sektorių, kuriuose bendradarbiauja Lietuva ir Baltarusija: naftos, dujų ir transporto — projektai, tarpvyriausybinės dvišalio ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos. Prezidentai aptarė ES Rytų partnerystės perspektyvas ir ambicijas būsimame viršūnių susitikime.

Be to, abiejų šalių prezidentai skyrė dėmesio ir kultūros, mokslo, žmogaus teisių klausimams.

"Lietuva ir toliau dės pastangų, kad būtų išsaugotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinis ir kultūrinis paveldas. Bendra istorinė mūsų patirtis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik sustiprins dvišalius santykius, bet ir padės plėtoti žmogiškuosius ryšius tarp tautų", — teigė Lietuvos prezidentas.

Nausėda priminė puikų šalių bendradarbiavimo pavyzdį, organizuojant 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinę laidojimo ceremoniją.

Šalies vadovas pasiūlė Lukašenkai drauge kreiptis į UNESCO ir inicijuoti 2022 metų paskelbimą Pranciškaus Skorinos metais, minint 500-ąsias pirmosios atspausdintos knygos Rytų Europoje metines.

Paskutinį kartą tiesioginis pokalbis tarp Lietuvos ir Baltarusijos vadovų vyko 2010 metais, Baltarusijos vadovo vizito Lietuvoje metu.

Nuo pat Astravo AE projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų.

Tegai:
UNESCO, Astravo AE, koronavirusas, Aleksandras Lukašenka, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (351)
Dar šia tema
Baltijos šalių prezidentai tarėsi dėl COVID-19 krizės padarinių mažinimo strategijos
Baltarusijoje įvardyta Astravo AE jėgainės paleidimo data
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vasariškas lietus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 10 dienos šventės

(atnaujinta 22:01 2020.07.09)
Liepos 10-oji — Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę

Liepos 10 yra 191-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 192-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 174 dienos.

Liepos 10-ąją Lietuvoje minimi Septyni broliai miegantys. Ši diena liaudyje siejama su lietingu vasaros periodu. Iš kur atsirado toks palyginimas? Liepos 10-os rytą danguje trumpam pasirodo Sietynas, sudarytas iš septynių žvaigždžių. Jos greičiausiai ir vadinamos tais broliais, pranašaujančiais lietų arba sausrą.

Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis ir dar septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jei šią dieną iš viso nelyja, irgi nėra gerai, nes tai pranašauja sausros grėsmę. Manyta, kad tokiu atveju derlius bus mažas.

Krikščionybės istorijoje užfiksuotas įvykis, kai apie 161–180 metais septyni broliai ir jų motina buvo nukankinti už Kristaus tikėjimo išpažinimą. Taigi, krikščionys Septynis brolius miegančius sieja su šiuo faktu.

Etnologų teigimu, Septynių brolių miegančiųjų dienos pavadinimas kilęs iš legendos apie septynis brolius — tikėjimo kankinius, stačiusius šventovę Kijeve, o paskui užmigusius ir miegančius iki šiol. Tikėta, kad tie broliai turėję septynias Kristaus žymes ir galią nulemti vasaros orus.

Be to, dar šią dieną minimi Šv. Rufina, mergelė, kankinė; Šv. Sekunda, mergelė, kankinė; Šv. Amalija, mergelė; Šv. Prudencija, mergelė, kankinė.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1591 metais Vilniuje katalikai sudegino evangelikų reformatų bažnyčią, namus, mokyklą ir prieglaudą. Religinės tolerancijos pabaiga Lietuvoje.

2008 metų liepos 10 dieną eidamas 95-uosius metus Varšuvoje mirė grafas Alfredas Tiškevičius. Tiškevičius buvo paskutinysis, 10-asis, Palangos grafų Antaninos ir Felikso Tiškevičių vaikas. Iš viso jie turėjo penkias dukteris ir penkis sūnus.

Taip pat šią dieną, tik 2013 metais, eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos kine garso režisierių, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Garso gildijos narys ir ilgametis šios gildijos patikėtinis Romualdas Fedaravičius.

Šią dieną savo vardadienius švenčia Amalija, Amelija, Eirimė, Gilvainas, Gilvainė, Melė, Neikantas, Neikantė, Neimantas, Neimantė, Sigutė.

Tegai:
šventės