Koronaviruso situacija Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas: baltarusiai ieško tikros informacijos apie COVID-19 Lietuvos žiniasklaidoje

(atnaujinta 08:46 2020.04.26)
Politikas tvirtina, kad lyginant vasario ir kovo mėnesius, vienoje populiarioje Lietuvos žiniasklaidos priemonės versijoje rusų kalba lankomumas iš Baltarusijos išaugo 114 proc.

VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. "Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" (TS-LKD) Seimo frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad baltarusių visuomenė ieško tikros informacijos Lietuvos žiniasklaidoje. Pasak jo, tai neabejotinai susiję su koronaviruso epidemijos augimu.

"Tai kad baltarusių visuomenė ieško tikros informacijos, kaip alternatyvos Baltarusijos prezidento Lukašenkos autoritarinio režimo melui bei propagandai, rodo ir itin išaugęs DELFI versijos rusų kalba skaitomumas. Kaip skelbia portalas, lyginant vasario ir kovo mėnesius, lankomumas iš Baltarusijos, skaičiuojant slapukus, išaugo 114 proc., nuo 266 iki 569 tūkst", — savo Facebook paskyroje parašė politikas.

Pasak jo, neabejotina, kad visa tai tiesiogiai susiję su koronaviruso epidemijos augimu ir tuo, kad baltarusiai nepasitiki valdžios kontroliuojamais kanalais, kurie neteikia "tikros informacijos". Be to, jis pabrėžia, kad kartu tokie rodikliai parodo pasitikėjimo Lietuvos žiniasklaida ir jos patikimumu augimą.

Seimo narys mano, kad Lietuvos vyriausybė dabar turėtų koordinuoti veiksmus dėl Baltarusijos tiek dvišaliu pagrindu su Lenkija, Latvija, kitomis regiono valstybėmis, tiek su Europos Sąjunga stebėdama epideminę situaciją Baltarusijoje.

"O tai, kad net aukščiausi Lietuvos vadovai dabar neturi patikimų duomenų ir vėl rodo spragą mūsų įvairių valstybės institucijų veikime. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete planuojame siūlyti strateginius sprendimus kaip tai taisyti", — apibendrina jis.

Anksčiau šią savaitę Kasčiūnas skelbė, kad "nekontroliuojamas koronaviruso infekcijos plitimas" Baltarusijoje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kasčiūnas kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, prašydamas kartu su ES nedelsiant imtis veiksmų, kuriais oficialus Minskas būtų įspėtas, kad toks elgesys netoleruojamas.

Tą pačią dieną su Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka konferencinio skambučio metu COVID-19 pandemiją aptarė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos vadovas pasiūlė Baltarusijai humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams. Buvo atkreiptas dėmesys ir į šiuo metu būtiną prekių tranzito tarp šalių užtikrinimą.

Balandžio 3 dieną Baltarusijos prezidentas interviu, reaguodamas į Nausėdos kritiką, kad Baltarusija gali tapti "nekontroliuojamu koronaviruso židiniu", Lukašenka atsakė aštriai ir patarė savo kolegai "kovoti su savo virusu".

Balandžio 8–11 dienomis Baltarusijoje dirbo PSO, siekdama įvertinti koronaviruso situaciją. PSO rekomendavo Baltarusijai koronaviruso sąlygomis sustiprinti piliečių socialinio atstumo skatinimo priemones, atšaukti sporto ir kitus viešus renginius bei perkelti ugdymo procesą į virtualią erdvę. Remdamasis misijos rezultatais, Lukašenka teigė, kad PSO ekspertai patarė jam imtis griežtesnių priemonių kovoje su COVID-19 — paskelbti karantiną arba komendanto valandą. Tačiau Baltarusijos vadovas nesiėmė jokių rekomendacijų. Šios svaitės pradžioje Baltarusijoje vaikai pradėjo lankyti mokyklas, be to, planuojami masiniai sporto renginiai. Šeštadienį valstybėje vyksta nacionalinė talka.

Oficialiais Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo epidemijos pradžios balandžio 25 dieną šalyje užregistruota 9590 COVID-19 infekcijos atvejų, per vakar nustatyta 817 užsikrėtusių žmonių, 67 mirė, 4 iš jų per pereitą parą, iš viso pasveiko 1573, iš jų 453 per vakar.

Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
© Sputnik /
Kova su koronavirusu Baltijos šalyse ir ES: sienų uždarymas ir kitos priemonės
Tegai:
karantinas, COVID-19, pandemija, koronavirusas, žiniasklaida, Lietuva, Baltarusija, Laurynas Kasčiūnas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (1841)
Dar šia tema
Lukašenka papasakojo apie Baltarusijos kelią kovoje su koronavirusu
Nausėda: Baltarusija pakeitė savo požiūrį į koronavirusą
Lukašenka paaiškino Baltarusijos kovos su COVID-19 metodų kritiką
PSO patarė Baltarusijai įvesti karantiną
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuutrauka

Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas

Lietuvos prezidentas teigiamai vertina pagrindines siūlomo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano nuostatas, tačiau pabrėžia, kad dėl jo laukia nelengvos derybos

VILNIUS, gegužės 27 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines Europos Komisijos siūlomo Europos atsigavimo paketo nuostatas, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais EK nubrėžė pagrindines ES ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.

Kaip trečiadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Layen, Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų,

Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes. 

"Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės  pasiekti visų ES šalių sutarimą", – teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.  

Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles. 

"Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.

ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė – Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES šalių taryboje ir Europos Parlamente ir dėl jų turėtų būti susitarta. EK projektų aptarimo procesas neatmeta galimybės juos pakeisti.

Tegai:
Europa, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Ekspertas: Latvijos valdžia padės "airBaltic" išgyventi krizę
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga
Pinigai, archyvinė nuotruka

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams

(atnaujinta 17:28 2020.05.27)
Siūloma Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti vienkartines išmokas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams — vienkartinę 120 eurų išmoką.

"Siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos. Siūlome pratęsti vienkartinės išmokos skyrimo terminą iki 2021 metų sausio 31 dienos, o išmokėjimo terminą iki 2021 metų vasario 25 dienos", — trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Šiam siūlymui Vyriausybė pritarė.

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė antradienį. 

Projektams po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl siūlomų pakeitimų Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė kreiptis Vyriausybės išvados.

Tegai:
išmoka vaikui, išmokos, vyriausybė
Dar šia tema
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Keitė Midlton

"Metė vaikus po ratais": kodėl Keitė Midlton vėl visais nepatenkinta?

(atnaujinta 14:10 2020.05.27)
Anot insaiderių iš rūmų, Kembridžo hercogienė pavargo šypsotis ir elgtis kaip karalystės generalinis direktorius

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nesugebėjo susilaikyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo: hercogienė  pasiskundė tuo, kad dėl Megan Markl ir princo Hario jo vaikai negavo jos dėmesio ir atsidūrė "po ratais".

Kilus koronaviruso pandemijai Kembridžo hercogai prisiėmė beveik visas karališkosios šeimos pareigas. Viskas dėl to, kad pagyvenusi karalienė ir jos vyras, kurie yra rizikos grupėje, saviizoliavosi Vindzore, o princas Čarlzas netgi spėjo užsikratyti infekcija. Taip pat padėti porai jau  nebegali Sasekso hercogai, juk jie atsisakė karališkųjų titulų ir apvylė savo giminaičius.

Kaip pranešė leidinys "Hello", Midlton pasijuto išsekusia ir įstrigusia spastuose  dėl didžiulio darbo krūvio ir vėl pasisakė Megan Markl ir princo Hario atžvilgiu.

"Viljamas ir Keitė stengiasi būti garbingais tėvais, tačiau nesąžiningi Saseksai metė jų vaikus po ratais. Keitė iš proto kraustosi dėl padidėjusio darbo. Taip, ji ir toliau šypsosi, gražiai rengiasi, tačiau viską daro be noro. Ji nualinamai dirba, ne mažiau kaip korporacijos generalinis direktorius, tik be jokių premijų ir poilsio dienų", — pasakojo hercogienės artimas draugas.

Taip pat insaideris pažymėjo, kad Midlton pasižymi reta karalių kokybe — geležine ištverme, kuri padeda jai neužkabinėti nosies ir atsiminti, kad ateityje laukia saldus apdovanojimas — karalienės konsorto statusas.

Priminsime, kad neseniai tapo žinoma apie tai, jog iš rūmų Sasekso hercogus išvarė karališkasis sąmokslas prieš Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Internete paskelbtas serialo "Princas" apie Britanijos karališkąją šeimą "tyzeris"
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu