JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: Pompėjas rengia planą pratęsti ginklų embargą Iranui

(atnaujinta 11:06 2020.04.27)
JAV rezoliucijos projektą pratęsti embargą neterminuotam laikotarpiui kai kuriems Saugumo Tarybos nariams pateikė JAV specialusis įgaliotinis Irane. Jis pažymėjo, kad Teheranas niekada negaus įprastų ginklų, ypač raketų

VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas dirba rengdamas planą, kuriame JAV galėtų pasinaudoti branduoliniu susitarimu su Iranu, iš kurio JAV vadovas Donaldas Trampas 2018 metais oficialiai pasitraukė, pratęsti ginklų embargą Teheranui arba atnaujinti griežtesnes sankcijas, rašo "The New York Times" su nuorodomis į šaltinius administracijoje.

Anot JAV valdininkų, sekretorius planuoja eiti šiuo keliu, jei JT Saugumo Taryba atsisakys pratęsti ginklų embargą Teheranui.

Rusija, rašo laikraštis, beveik neabejotinai vetuos bandymą atnaujinti embargą, Kinija galėtų padaryti tą patį. Nepaisydamos Amerikos prezidento pareiškimo, JAV bandys pasakyti, kad jos oficialiai išlieka susitarimo šalimi (JCPOA). Jungtinės Valstijos, būdamos oficialios susitarimo dalyvės, sakys, kad Iranas jį pažeidžia, nes gamina branduolinį kurą, kurio tūris viršija nurodytą susitarime. Manoma, kad po to JAV turėtų atnaujinti griežtesnes sankcijas Iranui.

"Negalime leisti, kad Irano Islamo Respublika per šešis mėnesius nusipirktų įprastus ginklus. (Ankstesnis) Prezidentas Barakas Obama niekada neturėjo sutikti nutraukti JT embargo. Mes esame pasirengę panaudoti visas savo diplomatines galimybes, kad ginklų embargas išliktų JT Saugumo Taryboje", — laikraščiui sakė Pompėjas.

JAV rezoliucijos projektą pratęsti embargą neterminuotam laikotarpiui kai kuriems Saugumo Tarybos nariams pateikė JAV specialusis įgaliotinis Irane Brajanas Hukas. Jis pažymėjo, kad Teheranas niekada negaus įprastų ginklų, ypač raketų.

Griežtesnės sankcijos nebus įvestos iki rudens, kai numatoma pirmoji koronaviruso pandemijos fazė. Rezoliucijos projekto tekstą pamatė Europos, JAE ir Saudo Arabijos atstovai. "The New York Times" taip pat gavo dokumento kopiją.

"Iranas įpareigotas netiekti, neparduoti ir neperduoti iš savo teritorijos per savo piliečius arba naudodamas laivus, plaukiojančius su jo vėliava, ar orlaiviais bet kokius ginklus ar susijusias medžiagas, o visos valstybės narės privalo uždrausti savo piliečiams pirkti tokius dalykus, kuriuos tiekia laivai ar lėktuvai iš Irano, nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti šios šalies teritorijoje", — rašoma rezoliucijos projekte.

Iranas ir šeši tarptautiniai derybininkai 2015 metų liepą pasiekė istorinį susitarimą Irano atominės energetikos problemai spręsti.

Mėnesius trukusios derybos baigėsi tuo, kad buvo priimtas bendras visapusiškas veiksmų planas, kurio įgyvendinimas visiškai panaikins anksčiau JT Saugumo Tarybos, JAV ir Europos Sąjungos Iranui įvestas ekonomines ir finansines sankcijas.

Susitarime taip pat numatyta, kad ginklų embargas Iranui bus panaikintas per 5 metus, ginklų pristatymas įmanomas anksčiau, tačiau tik gavus JT Saugumo Tarybos leidimą. Pirminis sandoris neišliko net trejus metus: 2018 metų gegužės mėnesį JAV paskelbė vienašalį pasitraukimą iš jo ir griežtų sankcijų Teheranui atkūrimą.

Sausio 14 dieną Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paskelbė pradėsiančios kurti ginčų dėl branduolinio susitarimo su Iranu mechanizmą, nes Teheranas atsisakė vykdyti dalį savo įsipareigojimų pagal šį dokumentą. 

Europiečiai kurį laiką diskutavo apie šios priemonės priėmimą, tačiau jie nusprendė žengti šį žingsnį tik po to, kai Iranas, laipsniškai mažindamas savo įsipareigojimus pagal susitarimą, iš kurio anksčiau buvo pasitraukusios JAV, paskelbė atsisakąs centrifugų skaičiaus apribojimų.

JT Saugumo Tarybos rezoliucijos rėmuose ginčų sprendimo mechanizmas numatytas tuo atveju, jei viena iš branduolinio susitarimo šalių mano, kad Iranas nevykdo savo įsipareigojimų pagal ją. Jei ginčas vis tiek nėra išspręstas, sandorio šalys jungtinės komisijos posėdyje gali paskelbti, kad jo sąlygos neįvykdytos ir po tam tikro laiko pranešti JT Saugumo Tarybai apie šiurkštų Bendro visapusiško veiksmų plano (JCPOA) pažeidimą.

Po to Saugumo Taryba turėtų balsuoti dėl sankcijų Teheranui panaikinimo režimo pratęsimo, o jei jis nebus priimtas po 30 dienų, visos JT Saugumo Tarybos sankcijos bus atkurtos.

Tegai:
ginklai, embargo, Iranas, JAV
Dar šia tema
"Bumerang" eksporto potencialas — 1 milijardas dolerių: kuo išskirtinė Rusijos platforma
Žiniasklaida: JAV veiksmai trukdo plėsti TVF potencialą
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą