Normandijos ketvertas

Vokietija įvardijo "Normandijos formato" virtualios konferencijos datą

(atnaujinta 21:15 2020.04.29)
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba teigė, kad ketvirtadienį numatytas "Normandijos formato" užsienio reikalų ministrų susitikimas virtualios konferencijos formatu, visos šalys sutiko

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Ketvirtadienio popietę vyks "Normandijos formato" ministrų virtuali konferencija, kurios metu didžiausias dėmesys bus skiriamas Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo susitarimų įgyvendinimui trišalės kontaktinės grupės lygiu, praneša RIA Novosti su nuoroda į Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Rainerį Broilį (Rainer Breul).

Zelenskis ir Makronas aptarė situaciją dėl koronaviruso
© Sputnik / Григорий Сысоев

Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba teigė, kad ketvirtadienį numatytas "Normandijos formato" užsienio reikalų ministrų susitikimas virtualios konferencijos formatu, visos šalys sutiko.

"Noriu paskelbti, kad rytoj po pietų vyks "Normandijos formato" ministrų susitikimas, kurį jau paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministras Maasas", — sakė Broilis.

"Visų pirma, tai bus susiję su aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje priimtų susitarimų nuosekliu įgyvendinimu trišalėje kontaktinėje grupėje tarp Rusijos ir Ukrainos. Taip pat bus aptariama koronaviruso pandemija Ukrainos rytuose", — pridūrė Broilis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 2,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 204 tūkst. žmonių.

Tegai:
bendradarbiavimas, Ukraina, Vokietija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
Dar šia tema
Erdoganas išreiškia solidarumą su Trampu kovoje su koronavirusu
Įvardytos iš koronaviruso "išlošusios" šalys
Varšuva

"Kreipkitės į Putiną": lenkai pasisakė apie reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 17:38 2021.03.01)
Anksčiau Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka"

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lenkiško leidinio "Interia" skaitytojai įvertino kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto viceministro Jaroslavo Selino (Jarosław Selin) planus reikalauti iš Rusijos atlyginti žalą dėl Antrojo pasaulinio karo.

Anksčiau Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Arntas Freitagas fon Loringovenas (Arndt Freytag von Loringhoven) teigė, kad karo žalos atlyginimo klausimas yra uždarytas politiškai. Jis priminė, kad Berlynas už Antrąjį pasaulinį karą Varšuvai sumokėjo du milijardus eurų.

Selinas nesutiko su Vokietijos diplomatu, sakydamas, kad Sovietų Sąjunga neva nesumokėjo Lenkijai iš Vokietijos gautos kompensacijos.

"Lenkijos valstybė liko šalių, kurios po Antrojo pasaulinio karo sulaukė reparacijų, sąrašo gale", — sakė Selinas ir teigė, kad Varšuva turi "moralinę teisę" į teisingumą.

Ministras pripažino, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau pabrėžė, kad Lenkija turėtų nuolat kelti šią temą ir "pateikti reikalavimus".

Lenkų žiniasklaidos skaitytojai atkreipė dėmesį į Selino pozicijos klaidingumą ir priminė TSRS vaidmenį išlaisvinant ir išsaugant Lenkiją kaip valstybę.

Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga tapo nugalėtoja kare, nors Varšuva atsisako tai pripažinti.

"Nebūtų Lenkijos, jei ne tie 650 tūkstančių sovietų karių, kurie žuvo Lenkijos žemėje kovodami su Hitleriu", — rašė jis.

Skaitytojas priminė, kad po karo Lenkijai atiteko daug Vokietijos miestų ir išplėsta prieiga prie jūros.

"Dabar Lenkija reikalauja kompensacijos. Ji priklauso nugalėtojams, o ne pralaimėjusiems", — apibendrino jis.

Kawa cukier pasivadinęs skaitytojas rašė, kad Selinas nemato savo pareiškimo pasekmių.

"Kadangi vokiečiai sumokėjo kompensacijas TSRS, o tam tikra šių pinigų dalis turėjo būti skirta Lenkijai, Vokietija atsakė į tokį reikalavimą: kreipkitės ne į mus, o į Putiną", — pridūrė komentatorius.

Skaitytojas, pasivadinęs Taka Prawda, paragino grąžinti po karo gautas žemes Vokietijai ir tik po to reikalauti atlyginti žalą.

Vartotojas Hej su juo sutiko pažymėdamas, kad trečdalis Lenkijos teritorijos yra žemės, kurios prieš karą buvo Vokietijos dalis.

"Nustokite kelti šią temą apskritai. <...> Nėra jokios logikos", — pridūrė jis.

Savo ruožtu komentatorius slapyvardžiu Wa pavadino viceministro idėją absurdiška ir palygino ją su Stokholmo reikalavimu kompensuoti Švedijos potvynį (1655–1660 m. Švedijos kariuomenės invazija į Lenkiją — Sputnik).

Antrojo pasaulinio karo žalos atlyginimo temą nuolat kelia Lenkijos politikai. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka".

Praėjusių metų vasarį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Pavelas Jablonskis paskelbė "besąlygišką" šalies teisę į Rusijos reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. 

Vėliau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis sakė, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pavadino Kačinskio pareiškimą absurdišku.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Baltarusija, Lenkija
Rusijos ir ES vėliavos

ES nuolatiniai atstovai sutarė dėl sankcijų Rusijai

(atnaujinta 15:07 2021.03.01)
Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Nuolatiniai ES valstybių narių atstovai pradėjo rengti sankcijas Rusijai dėl Aleksejaus Navalno arešto, rašo RIA Novosti.

"Taip, rašytinė procedūra buvo ką tik pradėta", — sakė agentūros šaltinis.

Tikimasi, kad į sąrašą įtrauktų asmenų pavardės paaiškės šią savaitę, kai sąrašas bus paskelbtas oficialiame žurnale.

Sprendimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos piliečiams asociacijos valstybių narių užsienio reikalų ministerijų vadovai priėmė vasario 22 dieną. Jis įsigalios paskelbus sąrašą.

Kaip anksčiau pranešė žiniasklaida, naujos sankcijos greičiausiai paveiks "Tyrimų komiteto pirmininką, Rusijos gvardijos direktorių, Rusijos generalinį prokurorą ir FSIN vadovą".

Vasario 2 dieną Maskvos teismas dėl daugybės sąlygų pažeidimų panaikino Navalno atidėtą bausmę "Yves Rocher" byloje ir pakeitė ją laisvės atėmimo bausme bendrojo režimo kolonijoje. Maskvos miesto teismas pripažino sprendimą pakeisti atidėtą Navalno bausmę realia. Kolonijoje jis turės praleisti apie dvejus su puse metų. Europos Žmogaus Teisių Teismas paneigė teiginius, kad Navalnas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už politinę veiklą: Strasbūras nepripažino "Yves Rocher" bylos politinių motyvų, nors ir priteisė kompensaciją už namų areštą, kurią Rusijos valdžia sumokėjo.

Tegai:
sankcijos, Rusija, ES
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijai ir Rusijai nėra ko jaudintis dėl sankcijų
Nausėda pasiūlė "skausmingą" sankcijų Rusijai versiją
Žingsnis į priekį, du atgal — kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?
Klaipėdos SGD terminalas

Ekspertas: SGD terminalas Lietuvoje gali tik "praryti" biudžeto pinigus

(atnaujinta 23:19 2021.03.01)
Jokių kitų globalinių užduočių šis terminalas neišspręs, mano Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos "Klaipėdos naftos" įmonės pareiškimas, kad ji gali tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione, skamba juokingai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nepriklausomos kuro tiekėjų sąjungos viceprezidentas Dmitrijus Gusevas.

Naftos ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorė "Klaipėdos nafta" (KN) šiais metais buvo pripažinta viena iš bendrovių, turinčių geriausius santykius su investuotojais.

Bendrovė tikisi tapti konkurencingiausiu naftos produktų perdirbimo centru Baltijos šalių regione ir didžiausiu SGD terminalo operatoriumi pasaulyje.

Ekspertas Dmitrijus Gusevas pažymėjo, kad KN gali kelti bet kokius tikslus, tačiau kyla klausimas dėl jų įgyvendinimo.

Eksperto teigimu, dabar Lietuva pozicionuoja save kaip tvaraus vystymosi programos, nuostabaus terminalo ekologiškumo didinimo ir dekarbonizavimo programų vykdytoją, nes tai dabar populiari kryptis. Tačiau, specialisto manymu, perspektyvos, švelniai tariant, realybės požiūriu, nelabai geros.

"Ir aš manau, kad šis terminalas jokių globalinių uždavinių neišspręs, tik praris Baltijos šalių biudžeto pinigus ir atitinkamai, galbūt, europinius pervedimus, kurie joms pervedami ekonomikai paremti, išlaikyti neva nepriklausomybę nuo Rusijos ir Rusijos dujų", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, jog tokiu savo pareiškimu KN prajuokino visus. Tikriausiai, tam tikru mastu jiems patiems tai juokinga, ir buvo sunku apie tai pareikšti rimtais veidais, mano Gusevas.

Anot Gusevo, geriau nekreipti dėmesio į tokius Lietuvos operatoriaus pareiškimus.

Klaipėdos SGD terminalas

Lietuva savo SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti Rusijos "Gazprom" dujų monopolio. Tačiau terminalas Lietuvai brangiai apsieina: "Klaipėdos nafta" už nuomą Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos.

Rusijos degalų atsargos tapo reguliarios nuo praėjusio pavasario. Kalbant apie Amerikos SGD, kurių pirkimą dažnai mini Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Interviu Sputnik Lietuva pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Rusijos tiekimai yra pelningesni dėl neatidėliotinų kainų ir trumpo transporto peties. Jis taip pat pažymėjo, kad SGD terminalas visada buvo politinis projektas.

Tegai:
Lietuva, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, SGD terminalas, SGD