Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE

(atnaujinta 17:21 2020.04.29)
Telefoniniame pokalbyje su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju diplomatas aptarė situaciją su Astravo AE

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paprašė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Stephen'o Biegun'o paremti respublikos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės, praneša ministerijos spaudos tarnyba. 

Telefoniniame pokalbyje diplomatas akcentavo projekto "neatitikimą aplinkosauginės ir branduolinės saugos standartams" ir "būtinybę įgyvendinti Europos Sąjungos streso testų rekomendacijas iki elektrinės paleidimo".

"Turime dirbti kartu, siekiant išlaikyti laisvą ir nepriklausomą Baltarusiją. Astravo atominės elektrinės statyba prieštarauja ekonominei logikai, šaliai užkraudama milžinišką ekonominę naštą, ir dar labiau didindama priklausomybę nuo Rusijos", — teigė Linkevičius.

Ministras paminėjo, kad Vakarų šalys suinteresuotos politiškai, ekonomiškai ir energetiškai nepriklausoma Baltarusija. Pokalbyje su Biegun'u politikas patikino, kad Lietuva pasirengusi dirbti kartu, didinant Baltarusijos energetinę nepriklausomybę, tačiau svarbu, kad ir Baltarusija dėtų pastangas. 

Be to, Linkevičius išreiškė nerimą dėl nepakankamų Baltarusijos pastangų suvaldyti COVID-19 pandemiją ir "Rusijos spaudimo strateginiams šalies ekonomikos sektoriams".

Praėjusią savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo su Baltarusijos lyderiu Aleksandru Lukašenka. Jis pabrėžė, kad Lietuva nesutinka su elektrinės parinkimo vieta, o elektrinės saugos klausimas kelia daug nerimo.

Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė pridūrė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis pasirengusi priimti tarptautinius ekspertus elektrinės saugumui įvertinti. 

Ginčas dėl Baltarusijos AE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvos Respublikai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios institucijos rodo užsispyrimą Baltarusijos AE klausimu net koronaviruso pandemijos metu. Be to, elektrinės patikimumą ir saugumą jau įrodė tarptautinės branduolinės saugos institucijos.

Tegai:
Astravo AE, Astravas, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (519)
Dar šia tema
Baltarusijoje įvardyta Astravo AE jėgainės paleidimo data
Mirk pats, bet draugui padėk
Lietuva tikisi EK pagalbos blokuojant Baltarusijos AE energiją Baltijos šalyse
Ekspertas: energijos stokojančios Baltijos šalys "parduoda" piliečiams mitą apie vienybę
Minskas pasirengęs priimti ES ekspertus į Astravo AE
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

"Simboliškai": Seimo pirmininkė papasakojo apie savo darbo vizitą į Latviją

(atnaujinta 11:22 2021.03.02)
Lietuvos delegacijoje buvo ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kuris neseniai atsidūrė skandalo centre dėl pasisakymų Gruzijoje

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen per savo pirmąjį vizitą į užsienį lankėsi Latvijoje, praneša Seimo kanceliarijos spaudos tarnyba.

Спикер Сейма Латвии Инара Мурниеце и спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен
Latvijos parlamento vadovė Inara Mūrniece ir Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vizito metu Lietuvos parlamento vadovė susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu (Egils Levits), Latvijos parlamento vadove Inara Mūrniece (Ināra Mūrniece) ir Latvijos užsienio reikalų ministru Edgaru Rinkevičiumi (Edgars Rinkēvičs).

"Simboliška, kad pirmasis mano užsienio vizitas — į studijų miestą Rygą, kur šiandien lankiausi Latvijos Saeimo pirmininkės Inaros Murnieces kvietimu", — parašė Čmilytė-Nielsen savo puslapyje Facebook.

Susitikimų metu buvo aptartos COVID pandemijos suvaldymo, Astravo atominės elektrinės "grėsmių", dvišalių santykių ir bendradarbiavimo temos. Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį į tai, kad tradiciškai glaudžiausi dvišaliai Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos santykiai tokia pačia linkme vystosi ir toliau.

Спикер Сейма Литвы Виктория Чмилите-Нильсен встретилась с президентом Латвии Эгилсом Левитсом
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Latvijos Prezidentu Egiliu Levitu

"Nuolat stovėję petys į petį, galime pasikliauti vieni kitais, nes vadovaujamės vienodomis vertybėmis, prieš daugiau nei trisdešimtmetį įkvėpusiomis kovą dėl mūsų nepriklausomybės. Visą po to praėjusį laikotarpį mūsų parlamentai bendradarbiauja tiek dvišaliu formatu, tiek Baltijos asamblėjoje, tiek Šiaurės ir Baltijos šalių ar Europos Sąjungos lygmenyje. Veikdami kartu esame girdimi ir galime pasitelkti savo unikalią bendrą istorinę patirtį, atkreipdami dėmesį į grėsmes, nuolat kylančias demokratiniams procesams mūsų regione", — Seimo pirmininkę cituoja spaudos tarnyba.

Ji pažymėjo, kad susitarė su Mūrniece kuo daugiau klausimų spręsti tiesiogiai, neapsikraunant diplomatiniais barjerais ir tarpininkais. Seimo pirmininkė palaikė Latvijos prezidento ir vyriausybės sprendimą skiepytis nuo COVID-19, siekiant parodyti pavyzdį ir krizės akivaizdoje saugiai tęsti darbus. 

Delegacijoje dalyvavo ir užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Pirmąją Čmilytės-Nielsen darbo kelionę į užsienį jis laiko sėkminga.

Депутат Сейма Литвы Жигимантас Павиленис встретился со своими латвийскими коллегами
Žygimantas Pavilionis susitiko su kolegomis

"Susitikimų metu aptarėme ir mūsų bendrą politiką rytų kaimynių — Rusijos, Baltarusios, taip pat Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo atžvilgiu, į kurią, Latvijos Užsienio reikalų ministro teigimu, gali būti organizuojama tolesnė bendra tarpininkavimo misija. Kalbėjomės ir dėl bendro Baltijos šalių parlamentų vadovų vizito į JAV Kongresą, kurį bandysime organizuoti kai tik sušvelnės karantino sąlygos", — parašė politikas Facebook.

Anksčiau Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Tegai:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Žygimantas Pavilionis, Latvija, Lietuva, Seimas
Varšuva

"Kreipkitės į Putiną": lenkai pasisakė apie reparacijas dėl Antrojo pasaulinio karo

(atnaujinta 17:38 2021.03.01)
Anksčiau Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka"

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Lenkiško leidinio "Interia" skaitytojai įvertino kultūros, nacionalinio paveldo ir sporto viceministro Jaroslavo Selino (Jarosław Selin) planus reikalauti iš Rusijos atlyginti žalą dėl Antrojo pasaulinio karo.

Anksčiau Vokietijos ambasadorius Lenkijoje Arntas Freitagas fon Loringovenas (Arndt Freytag von Loringhoven) teigė, kad karo žalos atlyginimo klausimas yra uždarytas politiškai. Jis priminė, kad Berlynas už Antrąjį pasaulinį karą Varšuvai sumokėjo du milijardus eurų.

Selinas nesutiko su Vokietijos diplomatu, sakydamas, kad Sovietų Sąjunga neva nesumokėjo Lenkijai iš Vokietijos gautos kompensacijos.

"Lenkijos valstybė liko šalių, kurios po Antrojo pasaulinio karo sulaukė reparacijų, sąrašo gale", — sakė Selinas ir teigė, kad Varšuva turi "moralinę teisę" į teisingumą.

Ministras pripažino, kad tai pasiekti nebus lengva, tačiau pabrėžė, kad Lenkija turėtų nuolat kelti šią temą ir "pateikti reikalavimus".

Lenkų žiniasklaidos skaitytojai atkreipė dėmesį į Selino pozicijos klaidingumą ir priminė TSRS vaidmenį išlaisvinant ir išsaugant Lenkiją kaip valstybę.

Pavyzdžiui, skaitytojas Tomas pažymėjo, kad Sovietų Sąjunga tapo nugalėtoja kare, nors Varšuva atsisako tai pripažinti.

"Nebūtų Lenkijos, jei ne tie 650 tūkstančių sovietų karių, kurie žuvo Lenkijos žemėje kovodami su Hitleriu", — rašė jis.

Skaitytojas priminė, kad po karo Lenkijai atiteko daug Vokietijos miestų ir išplėsta prieiga prie jūros.

"Dabar Lenkija reikalauja kompensacijos. Ji priklauso nugalėtojams, o ne pralaimėjusiems", — apibendrino jis.

Kawa cukier pasivadinęs skaitytojas rašė, kad Selinas nemato savo pareiškimo pasekmių.

"Kadangi vokiečiai sumokėjo kompensacijas TSRS, o tam tikra šių pinigų dalis turėjo būti skirta Lenkijai, Vokietija atsakė į tokį reikalavimą: kreipkitės ne į mus, o į Putiną", — pridūrė komentatorius.

Skaitytojas, pasivadinęs Taka Prawda, paragino grąžinti po karo gautas žemes Vokietijai ir tik po to reikalauti atlyginti žalą.

Vartotojas Hej su juo sutiko pažymėdamas, kad trečdalis Lenkijos teritorijos yra žemės, kurios prieš karą buvo Vokietijos dalis.

"Nustokite kelti šią temą apskritai. <...> Nėra jokios logikos", — pridūrė jis.

Savo ruožtu komentatorius slapyvardžiu Wa pavadino viceministro idėją absurdiška ir palygino ją su Stokholmo reikalavimu kompensuoti Švedijos potvynį (1655–1660 m. Švedijos kariuomenės invazija į Lenkiją — Sputnik).

Antrojo pasaulinio karo žalos atlyginimo temą nuolat kelia Lenkijos politikai. 2019 metų gruodžio mėnesį Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vienodos Vokietijos ir TSRS atsakomybės už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Lenkija dokumente paskelbta "pirmąja abiejų totalitarinių režimų auka".

Praėjusių metų vasarį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Pavelas Jablonskis paskelbė "besąlygišką" šalies teisę į Rusijos reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. 

Vėliau Lenkijos valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis Jaroslavas Kačinskis sakė, kad Maskva, kaip ir Berlynas, privalo sumokėti Varšuvai kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą. Buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Valensa pavadino Kačinskio pareiškimą absurdišku.

Tegai:
reparacija, Antrasis pasaulinis karas, Baltarusija, Lenkija
Koronaviruso testas

Lietuvos kariuomenės vadui nustatytas COVID-19

(atnaujinta 13:50 2021.03.02)
Kaip teigiama pranešime, kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų

VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys susirgo koronavirusu, pranešė respublikos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos jis izoliavosi, kai paaiškėjo, kad jis bendravo su sergančiu asmeniu. Dieną prieš tai vadas pajuto specifinius peršalimo simptomus, todėl antradienį jam buvo atliktas testas. Dabar leitenantas jaučiasi gerai. 

"Tarnybos reikalais tenka bendrauti su įvairiais asmenimis, laikomės saugaus atstumo, dėvime apsaugos priemones, matyt, kažkur prasprūdo. Iki šiol pavyko apsisaugoti nuo jo. Pasveiksiu. Kita gera žinia, kad vienas skiepas, skirtas man, dabar galės atitekti kažkam kitam", — teigia generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Pabrėžiama, kad kariuomenės vadas į tarnybą grįžti turėtų po 10 dienų, jeigu nejaus kitų simptomų. Izoliacijoje šiuo metu yra dar keli artimos kariuomenės vado aplinkos kariai. Jie taip pat bus testuojami dėl COVID-19.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinti 199 825 koronaviruso atvejai. Šiuo metu serga 7 109 žmonės, 185 770 žmonių pasveiko.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Lietuvos kariuomenė, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje