ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

Bundestago deputatas: Ukraina ir Baltijos šalys turi tartis su Rusija

(atnaujinta 14:12 2020.04.30)
Anot vokiečių politiko, Briuselis viršijo savo įgaliojimus. Kaimynai turi derėtis dvišalių derybų lygiu: jei Ukrainai bus suteikta galimybė kalbėtis su Rusija, nepasikliaujant melagingais JAV ir Europos Sąjungos pažadais, konfliktas Donbase baigsis

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Beveik visos Europos šalys jau paskelbė planus sušvelninti koronaviruso epidemijos sukeltas ribojamąsias priemones. Tačiau ES yra atvejis, kai išėjimas iš karantino gali būti blogesnis nei pats karantinas. Apie tai ir apie daugelį kitų aktualijų analitinis portalas "RuBaltic.Ru" kalbėjosi su Bundestago deputatu iš partijos "Alternatyva Vokietijai" Valdemaru Herdtu.

Paklaustas, kaip koronaviruso epidemija keičia politinį Vokietijos kraštovaizdį, Herdtas atsakė, jog nežino, kaip bus išspręstas kanclerės įpėdinio klausimas, tačiau jis mano, kad baimė visada buvo viena iš veiksmingiausių visuomenės valdymo priemonių. Ir ji vėl naudojama. Žiniasklaidos programa, skirta įbauginti žmones, dirba labai sėkmingai.

Jo teigimu, ES valdžios institucijos per dabartinę krizę pasireiškia ne geriausiu būdu. 

"Šiuo metu krizinėje situacijoje pasirodė ES nemokumas ir nesugebėjimas priimti sprendimų. Mes priėjome prie to, ką visada sakiau — valstybės suverenitetas yra vidinis kiekvienos tautos poreikis. Ir kai tik prasidėjo epidemija, visi Europoje kaip mat pamiršo apie ideologines dogmas, kurios buvo puoselėtos daugelį metų. Iš pradžių Europos Sąjunga buvo suplanuota kaip suverenių valstybių sąjunga. Bet kuo tai virto?" — sako Vokietijos deputatas.

Pasak jo, Briuselio diktatas yra stipresnis už Maskvos diktatą Sovietų Sąjungos laikais. Į klausimą, ar ši sistema atlaikys dabartinės krizės išbandymą, Herdtas atsako, kad greičiausiai ne — ES stovi ant didelių reformų slenksčio.

Anot jo, Europos vadovai galbūt susiburs civilizuotai ir pasirašys naują sutartį, susitars dėl naujų "sugyvenimo" principų. Jei tai neatsitiks, kitos valstybės, ko gero, seks "Brexit" pavyzdžiu.

Tuo tarpu "RuBatic.ru" pašnekovas pabrėžia, kad būdami euroskeptikai, partijos "Alternatyva Vokietijai" nariai supranta, kad Europai reikalinga ES kaip suverenių valstybių sąjunga. Jo teigimu, iš pradžių tai buvo teisinga idėja, tačiau ji buvo iškreipta, pavertė Europą "mėsmale", kuri sumala šalis.

"Pažiūrėkite, į ką pavirto Baltijos šalys, Bulgarija, Rumunija. ES jos buvo vertinamos kaip didelės imperijos prekybos ir darbo rinka. Jos buvo "išsiurbtos", sunaikinta vietinė pramonė, prisidengiant jos neatitikimu Europos standartams. Tai imperinė Europos Sąjungos politika, kuri žlunga", — sako Herdtas.

Euroskeptikai nori grįžti į normalią bendruomenę, į nepriklausomų valstybių bendruomenę, remiantis visišku jų suverenitetu ir abipusiškai naudingomis bendradarbiavimo sąlygomis. Laikantis šio principo, ES šalių ekonomika nesugrius.

Pasak jo, šios organizacijos ideologai veda TSRS keliu — jie bando sukurti vieningą Europos tautą, kaip ir anksčiau, kai kūrė vieningą tarybinę tautą.

"Bet komunistams tas nepavyko, ir kapitalistams nepavyks. Tai visiška nesąmonė", — sako politikas.

Jo manymu, kuo greitesnis perėjimas prie pirminių ES vertybių, tuo greičiau ekonomika atsigaus. Ji negali atsigauti, kai euras dominuoja šalyse.

"Prisiminkite kalbas apie skirtingų greičių Europą. Nacionalinės valiutos tiesiogiai reguliavo kiekvienos atskiros šalies vystymosi greitį. Įvedus eurą kaip reguliatorių, ES šalių ekonomika to neatlaikė", — savo poziciją aiškina Herdtas.

Kai kurios ES narės ragina nepamiršti apie Europos Sąjungos integracijos projektų, apie Ukrainos, Moldovos, Gruzijos paramą. Lenkija vis dar mano, kad Rytų partnerystės programa turėtų numatyti jos dalyvių narystės perspektyvas. Portalo "RuBaltic.ru" autoriaus Aleksejaus Iljaševičiaus paklaustas, kokius ryšius Europos Sąjunga gali palaikyti su savo kaimynais, Valdemaras Herdtas pabrėžė, jog Europos Sąjunga nėra valstybė, todėl ji negali ir neturėtų kurti santykių su valstybėmis. Tai, pasak jo, dar vienas iškrypimas.

"Briuselis viršijo savo įgaliojimus, pažadėdamas kam nors padaryti tai, ko jis negali padaryti. Kaimynai turi derėtis su kaimynais dvišalių derybų lygiu. Jei Ukrainai bus suteikta galimybė normaliai kalbėtis su Rusija, nepasikliaujant melagingais JAV ir Europos Sąjungos pažadais, konfliktas Donbase baigsis. Rusija ir Ukraina gali dirbti vaisingai. Bet kai trečioji šalis įsiterpia į jų santykius, prasideda konfliktas. Leiskite Ukrainai susitarti su Rusija. Tegul Baltijos valstybės derasi su Rusija, su Vokietija, su visais, su kuriais įmanoma derėtis tiesiogiai", — apibendrina vokiečių politikas.

Pokalbio pabaigoje Valdemaras Herdtas patikino, kad nori iškelti nacionalinio suvereniteto idėją. Remiantis ja turėtų augti nauji ekonominiai ryšiai tarp Europos šalių, kurie bus paremti sveiku protu, o ne kokiais nors ideologiniais principais.

Tegai:
Rusija, Ukraina, Briuselis, ES
Dar šia tema
ES įsteigs ekonomikos atkūrimo fondą
Ekspertas: pandemijos pradžioje daugelis ES laikėsi principo "mano namas iš krašto"
Smūgis į nugarą Baltijos šalims: JAV ragina NATO vienytis su Rusija
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: protestuotojai prie Baltųjų rūmų po Trampo kalbos uždegė JAV vėliava

(atnaujinta 11:21 2020.07.05)
Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi"

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Protestuotojai prie Baltųjų rūmų Vašingtone sudegino Amerikos vėliavą po to, kai prezidentas Donaldas Trampas pasakė kalbą JAV nepriklausomybės dienos proga, pranešė NBC.

Protestuotojai, anot kanalo, incidento metu šaukė šūkius prieš "vergiją, genocidą ir karą" bei "Amerika dar niekada nebuvo didi".

Į įvykio vietą atvyko teisėsaugos pareigūnai.

Šeštadienio kalboje Trampas teigė, kad JAV nugalėjo nacius ir komunistus bei netrukus nugalės kairiuosius. Jis pažymėjo, kad neleis "nuversti mūsų paminklų, ištrinti mūsų istorijos, elgtis ideologiškai su vaikais ir tramdyti mūsų principus".

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Protestus lydi paminklų, pastatytų pilietinio karo metais nugriovimas. 

Jungtinėse Valstijose, vykstant protestams, prasidėjo savaiminis paminklų griovimas į pietus nuo pilietinio karo. Tai taip pat paveikė Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo, kurį kairieji aktyvistai kaltina vietinių Amerikos gyventojų genocidu, statulos.

Tegai:
protestai, ugnis, vėliava, baltieji rūmai, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu
Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją