Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Politikos analitikas: Vilnius bijo, kad BelAE taps lietuvių traukos tašku

(atnaujinta 15:27 2020.05.01)
Lietuvos vadovybei iš tikrųjų nelabai rūpi šalies ir kaimynų aplinkos saugumas, tikina ekonomistas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad nėra abejonių, jog Lietuvai nerūpi aplinkos saugumas, tai patvirtina per pastaruosius šešis mėnesius pačioje valstybėje įvykę incidentai.

Taip jis pakomentavo "Forbes" autoriaus Kenneth'o Rapoz'os teiginius, jog visos Europos šalys bijo branduolinės energijos, ir kiekviena tam turi savo priežasčių. Tačiau daugumai šalių, pasak Rapoz'os, tai yra saugumo ir politinės valios pereiti prie ekologiškos energijos klausimas, o Lietuva turi visai kitą priežastį. Vilnius bijo prarasti savo labai brangaus SGD terminalo dalį rinkoje, rašo "Forbes" autorius.

Tuo tarpu pati Lietuva, kaip pažymi autorius, patikina, kad jos veiksmai prieš Baltarusijos atominę elektrinę "niekaip nesusiję su ekonomika". Tačiau sunku patikėti Lietuvos baimėmis dėl "dar vieno Černobylio".

Nosovičiaus manymu, Lietuvos aplinkos politika ir visi per pastaruosius šešis mėnesius šalyje įvykę aplinkosaugos skandalai rodo, kad vadovybei nelabai rūpi savo šalies ir kaimynų aplinkos saugumas.

"Tai, kad konfliktas aplink BelAE neturi nieko bendro su ekologija ir baimėmis dėl dar vieno Černobylio, tai jau pakankamai akivaizdu. Vienintelis dalykas, kuris pastebimas šioje istorijoje, yra tas, kad apie jį pradėjo kalbėti amerikiečiai, kurie, kaip matome, nesiruošia talkinti Lietuvos sąjungininkams šiuo klausimu ir kudakuoti dėl antrojo Černobylio ir panašių dalykų", — sakė jis.

Anot Nosovičiaus, tikrosios Lietuvos pozicijos prieš BelAE priežastys yra ne tik ekonominis, bet ir vidaus politikos bei geopolitinis aspektas. Vienas iš faktorių yra tai, kad stotis statoma vos už trijų kilometrų nuo Lietuvos sienos.

"Tai reiškia, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kuriamas galingas traukos taškas, kuris tampa Lietuvos piliečių socialinio patrauklumo šaltiniu, taip pat ir ne lietuviams. Šiame pasienyje, Lietuvos rytuose, gyvena daugybė tautinių mažumų, visų pirma lenkų, kurių tapatybė nėra akivaizdi, mišri. Tokio galingo socialinio ir ekonominio vystymosi variklio kaip atominės elektrinės statybos, apimančios branduolinių mokslininkų miesto statybas, visą susijusią infrastruktūrą, su tūkstančiais darbo vietų, gerai apmokamas prestižinis darbas, reiškia, kad šie gyventojai bus politiškai lojalūs ne Lietuvos vadovybei, o Baltarusijai, Rusijai. Nes Baltarusija duos darbo vietų, o ši stotis yra Sąjunginės valstybės produktas", — pridūrė ekspertas.

Nosovičius taip pat mano, kad Lietuva pavydi Baltarusijai, nes atsisakiusi Ignalinos AE dėl narystės Europos Sąjungoje ji prarado "atominės valstybės" statusą regione, kurį dabar įgis kaimyninė šalis.

Kaip prognozuoja "Forbes" autorius Rapoza, paleidus BelAE, elektros kainos mažės.

Nuo pat Baltarusijos AE projekto gyvavimo pradžios oficialus Vilnius pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindamas Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdamas, kad Astravo AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas, laikantis tarptautinių saugos reikalavimų. Lietuvos valdžia visose tarptautinėse platformose ragina atsisakyti Baltarusijos energijos.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (349)
Dar šia tema
Nausėda pasiskundė Zelenskiui dėl Astravo AE
Linkevičius pasiskundė JAV dėl Astravo AE
Minskas pasirengęs priimti ES ekspertus į Astravo AE
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Koronaviruso testai

Mokslininkai išsiaiškino, kurie vaistai sumažina užsikrėtimo koronavirusu riziką

(atnaujinta 11:23 2020.07.05)
Ispanijoje šiuo metu vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti COVID-19 plitimo tarp medicinos darbuotojų riziką

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi tyrimu, teigė, kad ŽIV pacientai yra mažiau jautrūs COVID-19, jei jie vartoja tenofoviro ir emtricitabino derinį antiretrovirusinio gydymo (ART) metu, praneša RIA Novosti.

Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad rizika užsikrėsti COVID-19 sergantiems ŽIV nėra didesnė nei bendrojoje populiacijoje.

Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas
© Sputnik / Максим Богодвид

Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad tie, kurie vartoja tenofovirą/emtricitabiną (dviejų antiretrovirusinių vaistų derinį, naudojamą ŽIV infekcijai gydyti ir užkirsti kelią), yra mažiau linkę į COVID-19 ligą nei pacientai, kuriems taikomi kiti gydymo kursai.

Tyrimas buvo atliktas 60 klinikų, esančių įvairiose šalies vietose, ir jame dalyvavo 77,5 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuota ŽIV. 236 iš jų diagnozuotas COVID-19, 151 išvežtas į ligonines, 15 — intensyvios terapijos skyriuose, 20 mirė.

Tyrimo, paskelbto Amerikos žurnale "Annals of Internal Medicine" autoriai mano, kad norint patvirtinti įvairių antiretrovirusinių vaistų veiksmingumą gydant COVID-19, reikia papildomų testų.

"Šių duomenų patvirtinimas bus didelis laimėjimas siekiant užkirsti kelią sanitarijos personalo ir pažeidžiamų asmenų infekcijai", — tikina Ispanijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Ispanijoje šiuo metu vykdomi įvairūs klinikiniai tyrimai, kurių tikslas yra įvertinti COVID-19 plitimo tarp medicinos darbuotojų riziką. Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių tokių tyrimų Europoje. Tai vyksta 67 ligoninėse 14 autonominių bendruomenių, joje dalyvauja keturi tūkstančiai žmonių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 526 tūkst. žmonių.

Tegai:
tyrimas, mokslininkas, Ispanija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas naujas COVID-19 atvejis
ULAC vadovas atskleidė, nuo ko priklauso pandemijos pabaiga