Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, archyvinė nuotrauka

Paluckas Vyriausybei siūlo svarstyti 4 darbo dienų savaitę

(atnaujinta 18:33 2020.05.02)
Pasak politiko, darbo krūvis socialiniams darbuotojams ir slaugytojams yra didelis, o algos ir darbuotojų skaičius nepakankami keliamoms užduotims ir visuomenės poreikiams

VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Tų profesijų atstovams, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, Vyriausybė turėtų įteisinti 4 dienų darbo savaitę, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, darbo krūvis socialiniams darbuotojams ir slaugytojams yra didelis, o algos ir darbuotojų skaičius nepakankami keliamoms užduotims ir visuomenės poreikiams.

"Vyriausybė turėtų užsiiminėti ne vien proginiais dalykais, bet ir ilgalaikiais. Jeigu nuspręstume, kad šioms darbuotojų kategorijoms pereiti prie 4 dienų darbo savaitės, būtų vieni pliusai", — siūlo Paluckas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas pabrėžia, kad iš tokios pertvarkos daugiausia laimėtų visuomenė. Taip pat jis pridūrė, kad Lietuvoje labai trūksta šių profesijų darbuotojų, o jų poreikis — milžiniškas.

"80-90 proc. ligonių ar neįgaliųjų slauga užsiima pačios šeimos, dažniausiai — moterys. Ir visos šios problemos gali būti sprendžiamos per valstybinį užsakymą, per skiriamas didesnes lėšas, didinant etatų skaičių, saugant tuos darbuotojus nuo perdegimo", — teigia Paluckas.

Pasak jo, pandemija atskleidė, kokią didžiulę reikšmę darbuotojams turi tinkamos darbo sąlygos, sąžiningas ir teisingas įstatymų laikymasis.

"Ten, kur darbuotojai buvo saugojami, virusas nesklido. O ten, kur darbuotojais nebuvo rūpinamasi, matėme problemas. Jei darbo saugos, socialinių garantijų nebūtų, pabandykime įsivaizduoti, į kokį chaosą kristų šalis", — sako Paluckas.

Jo teigimu, Seime iš konservatorių ir liberalų pasipylę siūlymai keisti Darbo kodeksą dar kartą liudija, kaip svarbu ginti dirbančiuosius.

Tegai:
darbas, Gintautas Paluckas, vyriausybė
Dar šia tema
Seimas pritarė prezidento veto dėl būtiniausių prekių kainų reguliavimo 
Seimo deputatai paragino panaikinti baudžiamąsias bausmes už marihuanos laikymą
Stažą sukaupę studentai turės teisę į nedarbo draudimo išmoką
Protestai Minske

Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos pareigūnams

(atnaujinta 16:23 2020.09.25)
Sąrašas, kuriame sankcijos taikomos 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai, papildytas dar apie 100 pavardžių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltijos šalys išplėtė sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukusios į jį apie šimtą žmonių.

Apie oficialiai išplėstas sankcijas penktadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo Twitter paskyroje.

"Šiandien, bendradarbiaudama su Latvija ir Estija, Lietuva žymiai padidina asmenų, kuriems taikomos sankcijos už nenutrūkstamas represijas prieš Baltarusijos žmones, skaičių", — parašė Linkevičius.

​Pirmame Baltijos šalių sąrašo variante, kuris paskelbtas rugpjūčio pabaigoje, buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Dabar šis sąrašas papildytas dar 100 pavardžių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovai ir aukšti pareigūnai.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip anksčiau pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, Baltijos šalys sutiko tęsti darbą ties Baltarusijos sankcijų sąrašu, nelaukiant, kol ES susitars dėl savo sąrašo. Be to, Rinkevičius pabrėžė, kad tai gali būti nepaskutinis sankcijų sąrašo išplėtimas.

Penktadienį Latvijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog sąraše yra 101 pareigūnas. Pasak Baltijos šalių valdžios, šie žmonės yra prisidėję prie "smurto ir represijų" Baltarusijos piliečių, kurie nesutinka su rinkimų rezultatais, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka, atžvilgiu.

"Baltarusijos valdžia nepakeitė savo požiūrio į taikius protestus. Jėga vis dar naudojama neproporcingai, blokuojamos nepriklausomos žiniasklaidos svetainės, pradedamos baudžiamosios bylos ir konfiskuojami duomenų laikikliai", — sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė apie sankcijų Baltarusijos pareigūnams išplėtimą, tačiau ten pateko dar 98 žmonės. Jiems draudžiama atvykti į šalį penkeriems metams.

Lietuvos URM dar nepaskelbė savo sąrašo, tačiau Latvijos ir Estijos departamentų tinklalapiuose rašoma, kad dėl sankcijų susitarė trys Baltijos šalys.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, sankcijos
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą iš Lietuvos
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Viktoras Pranckietis, archyvinė nuotrauka

Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę

(atnaujinta 14:47 2020.09.25)
Kaip pažymėjo Lietuvos Seimo pirmininkas, NATO stebi ir vertina visą procesą, vykstantį kaimyninėje šalyje

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos politinė krizė patvirtina NATO atgrasymo bei gynybos būtinybę, pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Viktoras Pranckietis penktadienį susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku, karinių oro pajėgų maršalu seru Stiuartu Viljamu Pyču (Stuart William Peach).

"Aptarėme tai, kaip galime prisidėti prie bendrų tikslų siekiant ginti demokratiją mūsų kontinente ir saugumą mūsų šalyje, kuri kasdien saugo rytinę NATO bloko sieną. Kalbėjome apie konkrečias situacijas Ukrainoje ir Sakartvele ir kaip būtų galima padėti efektyviau ir greičiau jas išspręsti", — po susitikimo teigė Seimo pirmininkas.

Susitikimo su NATO karinio komiteto pirmininku buvo aptarta ir Lietuvos pašonėje besivystanti situacija Baltarusijoje.

"NATO stebi ir vertina visą procesą, vykstantį Baltarusijoje. Dėl to nėra planuojami jokie Lietuvoje numatytų vykti NATO mokymų ar kitų veiksmų ribojimai ar mažinimai. Baltarusijos politinė krizė tik dar kartą patvirtino, kad situacija gali greitai keistis, todėl būtinas patikimas ir stiprus NATO atgrasymas bei gynyba", — teigė Lietuvos Seimo pirmininkas.

Graikijos ir Jungtinių Arabų Emyratų karinės pratybos netoli Kretos salos
© AP Photo / Greek Defense Ministry

Anksčiau buvo pranešta, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas JAV kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir pėstininkų kovos mašinos "Bradley".

Kariai pakeis rugsėjo 4 dieną dviem mėnesiams Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, dislokuotą kariuomenę.

Dabartinis Amerikos kontingentas Lietuvoje liks ilgiau, nei planuota iš pradžių, prieš prasidedant krizei Baltarusijoje.

Anot krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, ilgesnis karių buvimas Lietuvoje nėra susijęs su įvykiais Baltarusijoje.

Dabar karinės pratybos prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų vykdomos abiejose pusėse. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta 10-ies NATO šalių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos organizuojamos reguliariai nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau teigė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
Baltarusija, Viktoras Pranckietis
Dar šia tema
Lavrovas ES ir NATO pareiškimus Baltarusijos atžvilgiu pavadino destruktyviais
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos
Nord Stream-2 statybos

Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimą gali išspręsti Vokietija, bet ne Lietuva

(atnaujinta 15:37 2020.09.25)
Vokietijoje diskutuojama apie projektą, tačiau ne Vilnius turi patarti Vokietijos vadovybei, kaip elgtis šiuo klausimu, mano ekspertas Stanislavas Mitrachovičius

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. ES gali nepalaikyti Lietuvos deputatų siūlymo įvesti sankcijas Rusijai, nes Europos Sąjunga yra suinteresuota prekyba su RF, interviu Sputnik Lietuva pasakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ir Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.

Lietuvos Seimas užregistravo rezoliucijos projektą, raginantį Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijai, atsižvelgiant į situaciją su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu.

Deputatai siūlo įvesti vadinamojo Magnickio tipo sankcijų mechanizmą žmogaus teisių srityje, įtraukti į jį asmenų sąrašą ir sankcijas, skirtas konkretiems sektoriams, taip pat raginimą Vokietijai atsisakyti dujotiekio projekto "Nord Stream-2".

Ekspertas Stanislavas Mitrachovičius pareiškė, kad Vokietija gali atsisakyti projekto, bet tai šiuo atveju bus jos sprendimas, o ne pritarimas Lietuvos siūlymams.

"Kalbant apie Vokietiją ir "Nord Stream-2", Vokietija, žinoma, yra pagrindinė šalis šiuo klausimu. Jei ji panorės atsisakyti projekto, ji gali tai padaryti, ji gali pasakyti, kad, pavyzdžiui, negaus dujų, bet tai bus jos sprendimas šiuo atveju, tikrai ne Lietuva jai patars ar duos vertingų nurodymų Vokietijai, kaip elgtis", — pasakė jis.

Mitrachovičius pažymėjo, kad Vokietijoje vyksta diskusijos dėl "Nord Stream-2". Pasak jo, projektas turi ir šalininkų, ir priešininkų.

"Kova tęsiasi Vokietijoje, ir tikrai ne Lietuva turi įsitraukti į šią kovą ir nurodyti Vokietijai, kaip elgtis teisingai. <...> Ne Lietuva spręs, tai ["Nord Stream-2" klausimą] spręs Vokietija", — pasakė jis.

Kita vertus, ekspertas mano, kad projektas greičiausiai bus įgyvendintas, nors galimas ir uždelsimas.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Lietuva, Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" tiesiantiems laivams atsisakyta suteikti draudimą