Rusijos ambasada, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Lietuvos URM poziciją dėl Donbaso pavadino vienpuse

(atnaujinta 21:33 2020.05.04)
Rusijos diplomatinė atstovybė pridūrė, kad Vilnius patenkintas tokia padėtimi, nes tai leidžia jam išlaikyti "beprasmių ir neįrodytų išpuolių prieš Maskvą svertą"

VILNIUS, gegužės 4 — Sputnik. Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad respublikos Užsienio reikalų ministerija užima vienpusę poziciją Donbaso krizės atžvilgiu, pranešė diplomatinė atstovybė.

Lietuvos URM vadovas Linas Linkevičius gegužės 1 dieną interviu nacionaliniam radijui teigė, kad "virusas nėra kliuvinys tiesioginei Rusijos agresijai vykdomai prieš Ukrainą", nes, apšaudymų skaičius yra "padidėjęs, jei lygintume su tokiu pačiu laikotarpiu pernai". Kartu jis paminėjo, kad "ESBO stebėtojams negalima patekti, nors priklauso pagal jų mandatą, į tam tikras teritorijas".

"Šioje situacijoje stebina Lietuvos diplomatijos, kuri užima visiškai vienpusę, todėl ir aklą poziciją krizės Donbase atžvilgiu, elgesys", — pažymėjo diplomatinė atstovybė.

Ambasada mano, kad Vilnius tai daro neatsitiktinai, nes Lietuvos valdžiai "tinka tokia aklavietė, kuri leidžia jai išlaikyti, jų manymu, rimtą beprasmių ir neįrodytų išpuolių prieš Maskvą svertą". Pažymima, kad tokia pozicija atitinka Lietuvos užsienio politiką.

Kaip pažymi Rusijos ambasada, neverta tikėtis net simbolinio Vilniaus indėlio sprendžiant konfliktą Rytų Ukrainoje.

Diplomatinė atstovybė priminė, kad balandžio 30 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pristatė ESBO statistinius duomenis, rodančius, kad nuo gruodžio mėnesio iki balandžio pabaigos Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė DLR ir LLR kontroliuojamas teritorijas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje tuo pačiu laikotarpiu, priešingai, nebuvo apšaudyta nė viena gyvenvietė.

2014 metų balandžio mėnesį Ukrainos valdžia pradėjo karinę operaciją prieš nepriklausomomis pasiskelbusias LLR ir DLR. Naujausiais JT duomenimis, konflikto aukomis tapo apie 13 tūkst. žmonių.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nėra Ukrainos vidaus konflikto šalis ar Minsko susitarimų dėl situacijos Donbase sureguliavimo subjektas. Be to, Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad ginklų tiekimas Kijevui gali lemti tolesnę konflikto eskalaciją.

Tegai:
Maskva, Donbasas, Ukrainos URM, Rusija
Dar šia tema
Lietuvoje medaliu apdovanotas Kijevo karinės operacijos prieš Donbasą dalyvis
"Pozicija keičiasi". Kijevas įvardijo rinkimų Donbase sąlygą
Vienas karo Donbase dalyvis nužudė kitą dėl ginčo apie Zelenskį
Opozicijos mitingas Gruzijoje

Lietuva užsimojo vykdyti "tarpininkės" misiją sprendžiant krizę Gruzijoje

(atnaujinta 22:58 2021.02.26)
Anot Lietuvos vadovo, Europos Sąjunga turi veikti daug ryžtingiau Rytų partnerystės formatu

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Vilnius yra pasirengęs tarpininkauti sprendžiant politinę krizę Gruzijoje. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

"Šiuo klausimu konsultuojamės su Lenkijos, Latvijos vadovais ir tikrai esame pasirengę padėti, jei iškiltų toks poreikis. Bet kuriuo atveju, tai turbūt labai aiškiai parodo, kad ES turi veikti daug ryžtingiau rytų partnerystės formate", — sakė Lietuvos vadovas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu Rytų partnerystės šalys turi problemų vykdydamos reformas ir siekdamos politinio stabilumo. Anot jo, sąlygos tokiai situacijai susidaro dėl dienotvarkės trūkumo ir aiškios motyvacijos.

"Todėl didesnio Europos Sąjungos ambicingumo, lyderystės, aš pasigendu ir apie tai diskutuosime taip pat", — sakė prezidentas.

Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi paremti euroatlantinį kelią ir "visas Gruzijos pastangas įveikti dabartinę politinę situaciją". Jis taip pat pareiškė, kad Vilnius yra pasirengęs veikti kaip tarpininkas ieškodamas visų politinių partijų dialogo ir sutarimo.

Skandalas dėl Lietuvos parlamentaro kalbos Tbilisyje

Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atsidūrė skandalo centre dėl savo pasisakymų Tbilisyje, kur jis grasino Gruzijai sankcijomis, jei bus sulaikytas pagrindinės opozicinės partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" lyderis Nika Melija. Valdančiosios partijos "Gruzijos svajonė" ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis, Pavilionio pareiškimus pavadino "nepriimtinais ir piktinančiais".

Po to Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės į Gruziją aplinkybių, o socialdemokratai paragino deputatą atsistatydinti. Daugelis politikų pasmerkė parlamentaro derybinį elgesį manydami, kad Pavilionis elgėsi neprofesionaliai ir pakenkė Lietuvos reputacijai.

Visų pirma socialdemokratai nurodė, kad Lietuvos užsienio politika turėtų būti vieninga, o Pavilenis išsakė savo asmeninę nuomonę, nusprendęs paremti vieną iš kariaujančių šalių.

Padėtis Gruzijoje

Padėtis Gruzijoje paaštrėjo sulaikius didžiausios buvusio prezidento Michailo Saakašvilio opozicinės partijos Jungtinio nacionalinio judėjimo lyderį Niką Meliją. Antradienio rytą jis buvo areštuotas Jungtinio nacionalinio judėjimo biure. Po kelių valandų opozicija paskelbė apie gatvės protestų pradžią.

Melija figūravo 2019 metų birželio 20 d. riaušių organizavimo byloje. Jis atsisakė mokėti pakartotinai paskirtą užstatą. Prokuratūra pareikalavo, kad jam būtų paskirtas įkalinimas, kol bus atliktas tyrimas. Praėjusią savaitę teismas patenkino prokuroro prašymą.

Savo ruožtu Melija apkaltino Gruzijos valdžios institucijas bandymu izoliuoti jį nuo politinių procesų ir iš tikrųjų paskelbė nepaklusnumą teismo sprendimui.

Tegai:
Gruzija, Gitanas Nausėda
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva jau pasiekė idiotizmą Baltarusijos AE klausimu

18
(atnaujinta 23:45 2021.02.26)
Vilnius faktiškai siūlo Kijevui palikti pramonę ir vartotojus be elektros esant krizinei situacijai, mano ekspertas Aleksandras Frolovas

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos pasiūlymas Ukrainai boikotuoti elektrą iš Baltarusijos AE (BelAE) esant krizinei situacijai šalyje atrodo kaip šiurkštus elgesys ir net grėsmė gyvybei, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

Taip energetikos specialistas pakomentavo Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrielius Landsbergio išreikštą susirūpinimą dėl to, kad Baltarusijos elektra patenka į Ukrainos rinką, bei energetikos ministro Dainiaus Kreivio paraginimą Ukrainai solidarizuotis su Lietuva BelAE klausimu.

Anot Frolovo, Lietuva faktiškai siūlo Ukrainai sušalti vardan solidarumo.

"Kitaip šis pasiūlymas negali būti įvertinamas. Be to, kad sušaltų, jie siūlo iškirsti keletą pramonės įmonių, kai kuriose srityse palikti pramonę ir vartotojus be elektros vien dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra pavojinga. Aš praleidau momentą, kai Lietuvos vyriausybė savimi pakeitė tokią organizaciją kaip TATENA. Juk TATENA organizacijai nekyla klausimų dėl Baltarusijos atominės elektrinės jos "pavojaus" požiūriu, ir klausimų nėra jos ekspoloatavimo požiūriu, nei projekto, nei šio projekto įgyvendinimo požiūriu", — pasakė jis.

Frolovas mano, kad Kijevas turėtų tokį pasiūlymą vertinti kaip šiurkštumą ar net kaip grėsmę gyvybei.

"Net su visu savo ironišku požiūriu į dabartinę Ukrainos valdžią, bet siūlyti žmonėms, esantiems krizinėje situacijoje ir gaunantiems energijos iš tų šaltinių, kurie jiems prieinami, kad šalies energetinė sistema nesugriūtų padidėjusios paklausos laikotarpiu, kai vietos elektrinės negali susidoroti su šios paklausos patenkinimu. Taigi siūlyti šiems krizės ištiktiems žmonėms, o jūs, mano draugai, atsisakykite, nes mes taip norime, šios elektros iš šios atominės elektrinės, — tai yra mažų mažiausiai šiurkštumas, net grėsmė gyvybei. Net kažkokiais politiniais sumetimais tai jau yra idiotizmo forma", — pasakė jis.

Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys paragino Ukrainą solidarizuotis BelAE klausimu. Pasak Lietuvos ministro, tuo metu, kai BelAE buvo pradėta eksploatuoti, joje jau buvo aptikti "gedimai", kurie kelia rimtą nerimą ir esą rodo saugumo problemas. Kreivys taip pat pabrėžė, kad prekybos elektros energija nutraukimas su Baltarusija yra būtina sąlyga nutraukti antrojo Baltarusijos atominės elektrinės bloko statybą.

Prieš tai Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Laikinai einantis Ukrainos energetikos ministro pareigas Jurijus Vitrenka teigė, kad jis pasisako už "pagrįstus apribojimus" elektros energijos importui iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis taip pat pasisakė už atjungimą nuo energetikos sistemos su Rusijos Federacija ir Baltarusija, sakydamas, kad Kijevas turi susivienyti su Europos energetikos sistema.

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

18
Tegai:
BelAe, Ukraina, Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paragino suvienyti pastangas kovoje prieš BelAE
ES nerado įrodymų, kad BelAE energija pateko į Baltijos šalis
"Žemiau bet kokio lygio": Nausėda paaiškino, kodėl atsisako elektros energijos iš BelAE
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Kita stotelė — BelAE: Lietuva kelia isteriją dėl "nepadorios" energijos
Nord Stream-2 statybos

Žiniasklaida: Vokietija aptaria keturis "Nord Stream-2" ateities variantus

(atnaujinta 22:35 2021.02.26)
Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą

VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Vokietijos vyriausybė aptaria keturias galimybes pasiekti kompromisą su JAV dėl "Nord Stream-2", rašo laikraštis "Handelsblatt".

Leidinys gavo ataskaitą apie "Nord Stream-2", kurią JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas išsiuntė į Kongresą. Joje visų pirma sakoma, kad Berlynas ir Vašingtonas rengia aukšto lygio derybas: ne tik JAV, bet ir Vokietijoje jie galvoja, kaip "nutraukti alinamus ginčus" dėl dujotiekio.

Vienas iš Berlyno svarstomų variantų yra vadinamasis sustabdymo mechanizmas, kuris nutrauks tiekimą per "Nord Stream-2", jei Rusija nutrauks arba sustabdys dujų tranzitą per Ukrainą. Svarbiausia — nenaudoti dujotiekio kaip ginklo prieš Ukrainą, rašo laikraštis.

Kitas variantas — derybų metu užšaldyti statybas. Pasak "Handelsblatt", Valstybės departamentas diskutuoja dėl komisijos, kuri spręstų "Nord Stream-2" klausimą, sukūrimo. Spėjama, kad į ją būtų įtraukti ne tik amerikiečiai, bet ir europiečiai.

Trečiasis variantas — padidinti investicinę pagalbą Ukrainai, o tai sušvelnins Vašingtono poziciją. Galiausiai ketvirta galimybė yra tęsti dujotiekio statybą, nepaisant JAV grasinimų.

"Nord Stream-2" projektu numatoma nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — įsipareigojo iš viso finansuoti projektą 50 proc., t. y. iki 950 milijonų eurų.

"Wintershall Dea" paskelbė, kad baigė investicijas į "Nord Stream-2" statybą, iš viso projekto finansavimui skyrė 730 milijonų eurų. 2020 metais "OMV" ir "Shell" paskelbė visiškai įvykdę savo finansinius įsipareigojimus "Nord Stream-2", o Austrijos "OMV" nurodė, kad kaip paskolos dalį į projektą investavo 730 milijonų eurų. "Nord Stream 2 AG" prašymu visi "Nord Stream-2" projekto užsienio partneriai vienu metu skyrė finansavimą jo statybai.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"

 

Tegai:
Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Nord Stream-2" paprašė skubaus leidimo dirbti Vokietijos vandenyse
Lenkija ir Ukraina ragina Baideną "nutraukti" "Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" operatorius paskelbė, kad projekto finansavimas pakankamas