JAV Karinių oro pajėgų F-35A Lightning II Lietuvoje

Ekspertas įvertino pavojų nuo būsimų JAV karinių objektų Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:28 2020.05.05)
"Rusijos grėsmė" yra įprastas JAV ir NATO pretekstas, leidžiantis padidinti kariuomenės skaičių Europoje, mano fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, gegužės 5 — Sputnik. JAV skirs papildomų lėšų karinių objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje projektavimui, pranešė žiniasklaida. Šią naujieną Sputnik radijo eteryje pakomentavo fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas.

JAV planuoja skirti 49 milijonus dolerių karinių objektų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje projektavimui, pranešė televizijos kanalas "RT" su nuoroda į JAV Sausumos pajėgų Inžinierių korpuso Europoje paraišką.

Lėšos turėtų būti skiriamos objektų, tokių kaip "aerodromai, geležinkeliai, degalų saugyklos ir tepalų saugyklos, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų sandėliai, kareivinės" ir taip toliau statybai, remontui ar atkūrimui.

Darbams įgyvendinti planuojama sudaryti bent tris sutartis, kandidatai į rangovus gali būti Amerikos firmos arba priimančiosios šalies bendros įmonės su JAV dalyvavimu.

JAV Sausumos pajėgų Inžinierių korpuso misijos Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra Europos sutramdymo iniciatyvos dalis, kuri numato kelių tūkstančių NATO karių su technika ir įranga dislokavimą Europos šalyse, kurios ribojasi su Rusija. Aljansas tai vadina atsaku į Rusijos "agresyvius veiksmus".

Fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas išreiškė nuomonę, kad "Rusijos grėsmė" yra įprastas JAV ir NATO pretekstas, leidžiantis padidinti kariuomenės skaičių Europoje.

"Tai yra tokia šios dienos pabaisa, kad netrukus įvyks arba Baltijos šalių aneksija, arba jų pajungimas kokiu nors kitu būdu. Tam Pentagone skiriami pinigai, vykdomos pratybos, susijusios su JAV kariuomenės perkėlimu į Europą. Tai yra, kuriamas tas pats priešo įvaizdis, kuris egzistavo per šaltąjį karą, kai visi tikėjo, kad tankai iš Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijos per "Fuldos koridorių" pralėks iki Lamanšo sąsiaurio ir vos ne iki Londono. Kol kas kalbama apie infrastruktūrą, tačiau šis pajėgų perkėlimas primena apie tą fantomą, kuriuo nuolatos piktinasi NATO vadovybė ir atskiros valstybės", — mano Aleksejus Anpilogovas.

Jis įsitikinęs, kad JAV ir NATO padalinių bei objektų buvimas Baltijos šalyse yra hipotetinis pavojaus šaltinis Rusijai.

"Ar Rusija turėtų to bijoti? Kaip tam tikro placdarmo, žinoma, reikia. Kadangi iš Baltijos šalių teritorijos nuolat vykdoma Rusijos Federacijos europinės dalies stebėsena. Ten dislokuojasi NATO padaliniai, ačiū Dievui, kol kas be branduolinių ginklų. Nors Amerikos bombonešių — (potencialių) branduolinių ginklų nešiklių — skrydžiai reguliariai vykdomi virš Baltijos jūros", — priminė Aleksejus Anpilogovas.

Tegai:
"Rusijos grėsmė", Rusija, Baltijos šalys, NATO, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: JAV skiria lėšų Baltijos šalims, kad jos palaikytų informacinę kovą su Rusiją
Rusijoje raginama nekreipti dėmesio į NATO išpuolius prieš karo medikus
"Seniai seniai tolimoje galaktikoje": kaip Lietuva kuria ataskaitas apie "Rusijos grėsmę"
Tiesos baimė: ką slepia Lietuvos informacinio saugumo gynėjai
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neeiti į akcijas

(atnaujinta 14:35 2020.08.11)
Priešrinkiminės kampanijos atstovė paragino žmones nerizikuoti ir pareiškė, kad nenori "kraujo ir smurto"

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri naktį išvyko iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje, paragino ją palaikančius baltarusius nebeišeiti į aikštę, parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų.

"Baltarusiai, aš raginu jus parodyti apdairumą ir laikytis įstatymų, nenoriu kraujo ir smurto. Prašau nesipriešinti prieš policiją, neiti į aikštę, kad nesukeltumėte pavojaus savo gyvybei. Saugokite save ir savo artimuosius", — sakė Tikhanovskaja.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Vaizdo įrašas buvo paskelbtas jos YouTube kanale.

Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Lietuva priglaudė Tichanovskają ir veržiasi vadovauti frontui prieš Lukašenką 
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu

(atnaujinta 13:05 2020.08.11)
Pabrėžiama, kad ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, reaguodama į Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų dienos besitęsiančius protestus, kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, premjerą Saulių Skvernelį ir Europos liberalų bei demokratų sąjungą (Alliance of Liberals and Democrats for Europe), praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Baltarusijoje vykę vadinamieji prezidento rinkimai — pasityčiojimas iš liberalios demokratijos principų ir rinkimų esmės. Tai — ir ilgalaikės Europos Sąjungos strategijos Baltarusijos atžvilgiu neturėjimo pasekmė", — įsitikinusi Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, Baltarusijos piliečiai, iškeldami savo kandidatę ir balsuodami už ją, "parodė savo brandą, tačiau pergalė iš jų buvo pavogta". Būtent todėl "visi ES piliečiai ir politikai turi pademonstruoti solidarumą su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais demokratijos savo šalyje".

"Mes turime reikalauti ne tik, kad būtų teisingai perskaičiuoti balsai, bet ir griežčiausių sankcijų asmenims, kurie prisideda prie diktatūros Baltarusijoje stiprinimo. Visiška režimo izoliacija — vienintelis šiandien galimas atsakas. Tai reiškia ir sankcijas kitų šalių politikams, kurie bendradarbiauja su režimu", — rašo ji.

Jos manymu, ES paramos Baltarusijai programos turi būti peržiūrėtos, finansinė parama valdžiai nutraukta, o ES įsipareigojimas ir parama Baltarusijos visuomenei — sustiprinti.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, "paprasto žodinio pasmerkimo ar kritikos jau nebepakanka". Taip apt ji teigia, kad jeigu rimtai kalbama apie ES lyderystę, tai Baltarusija yra ta šalis, kurios atžvilgiu ši lyderystė turi būti visų pirma pademonstruota.

Protestai Baltarusijoje

Naktį iš rugpjūčio 9 į 10 dieną šalyje vyko protestai dėl ​​balsavimo prezidento rinkimuose rezultatų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl dalyvavimo neteisėtuose renginiuose buvo sulaikyta apie tris tūkstančius žmonių: iš jų apie tūkstantį Minske ir daugiau nei du kituose respublikos regionuose.

Susidūrimuose su saugumo pareigūnais buvo sužeista daugiau nei 50 piliečių, taip pat 39 policijos pareigūnai, kai kurie iš jų šiuo metu yra paguldyti į ligoninę.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis atnaujintais pirminiais CRK duomenimis, Aleksandras Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, 10,09 proc. balsavo už Svetlaną Tichanovskaja.

Tegai:
Baltarusija, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdis, Seimas
Dar šia tema
Zacharova įvertino Minsko veiksmus žurnalistų atžvilgiu
Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją Baltarusijoje
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja Lietuvoje teks dvi savaites saviizoliuotis

(atnaujinta 14:56 2020.08.11)
Dėl respublikoje įvestų priemonių kovojant su koronaviruso plitimų, kandidatei į Baltarusijos prezidentus būtina saviizoliuotis

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Į Lietuvą atvykusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja turės praleisti 14 dienų saviizoliacijoje koronaviruso pandemijos fone, praneša TASS su nuoroda į Sveikatos apsaugos ministeriją.

Miniterijoje pranešė, kad Tihanovskajai saviizoliacijos režimas yra privalomas.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Po išvykimo moteris įrašė vaizdo pranešimą pavadinimu "Aš išvykau pas vaikus". Jame ji pažymėjo, kad, priešingai nei tikėjosi, kad priešrinkiminė kampanija ją užgrūdino, ji "tikriausiai vis tiek likau silpna moteris, kokia buvau iš pradžių".

Jos teigimu, sprendimas išvykti buvo "labai sunkus", tačiau nei artimieji, įskaitant vyrą, nei jos kampanijos štabas tam neturėjo įtakos. Ji taip pat paragino savo bendraminčius "pasirūpinti savimi" ir pareiškė, kad "gyvenimas nėra vertas to, kas vyksta dabar", ir "vaikai yra svarbiausias dalykas gyvenime".

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
prezidento rinkimai, saviizoliacija, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Dar šia tema
Liberalai ragina imtis ryžtingų priemonių Baltarusijos atžvilgiu
Šaudymai, OMON ir sulaikymai: antra protestų naktis Baltarusijoje — video
Į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja paragino baltarusius neeiti į akcijas